Krizė vis labiau ir labiau įsisuka į įvairiausias gyvenimo sritis. Ne išimtis ir viešojo maitinimo sektorius: kavinės, picerijos, restoranai. Nuo pigiausių iki prabangiausių. Lankytojų mažėja, mažėja apyvartos, prastėja meniu. Kažkas išgyvens šį nelengvą laikotarpį, kažkas bankrutuos. Natūrali atranka. Išgyvens tik tie, kurie atras aukso viduriuką, sugebės pasirinkti tinkamą taktiką: nenuskriausti kliento ir nenuskriausti savęs. Jei jau vieno brangiausio restorano „Marino“ savininkai planuoja greito maitinimo tinklą ir kimš skrandžius bulvėmis, tai ką planuoja kiti verslininkai?

Kiti imasi primityvesnių metodų. Pvz. „Pica Jazz“ vadovai nusprendė kainų ženkliai nekelti, jos ir taip ganėtinai aukštos. Jie tiesiog „apkarpė“ porcijas. Gan agresyviai. „Nicos“ salotose anksčiau karštas tunas buvo kone delno dydžio. Dabar gi iš jo liko tik ketvirtadalis. Didelei lėkštei skiriama ne daugiau nei vienas valgomasis šaukštas padažo. Anksčiau ten buvo pilama mažiausiai trys – keturi šaukštai. „Krevečių salotose“ su padažu ta pati situacija, o krevečių ne tik kad sumažėjo, bet jos pačios sumažėjo. Anksčiau buvo vidutinio dydžio, sūryme, dabar tiekiama šaldytos, pačios mažiausios susitraukusios, t.y. pašarinės, kurios tinkamesnės žuvų šėrimui akvariume ar žvejybai. Beje, salotos blogai plaunamos ir džiovinamos, lėkštėje gausu nutekėjusio vandens, o salotos pagardintos žemėmis, kuris girgžda tarp dantų.

„Čili pica“ nuolat keičia kainas, tačiau tuo pačiu nuolat keičia patiekalų turinį. Jei anksčiau buvo Salotos, tai dabar liko „salotikės“. Jei anksčiau picos padas buvo kaip priedas, o papildomi priedai gausiai dengė, tai dabar viskas atvirkščiai – padas liko pagrindiniu patiekalu, o priedai tik dėl grožio.

Net japonų restoranai padarė „pažangą“. Kadangi jų kainodara dar aukštesnė, matyt taip pat pajuto klientų trūkumą. Jų sušiai sumažėjo, o „rolikiukai“ susitraukė trečdaliu, o kitur net per pusę. Ne gi ryžiai taip pabrango?

Ar jūs jau pajutote pokyčius?

Views All Time
Views All Time
1867
Views Today
Views Today
1
0 0