Žmogaus asmeninių gebėjimų tobulinimo metodika (angl. coaching) – tai geriausių asmenybės gebėjimų, galimybių atskleidimas ir ugdymas individualiuose susitikimuose su asmeniniu treneriu-kouču. Koučingas-žmonių savitarpio įtakos forma, kuri padeda žmonėms suvokti savo norus ir savanoriškai prisiimti atsakomybę už jų įgyvendinimą.

Ši metodika atsirado 1980 m. JAV. Tomas Leonardas, finansų patarėjas Sietle, dirbdamas pastebėjo, kad jo klientams reikalingos ne tik finansinės konsultacijos, bet ir paprasti patarimai dėl gyvenimo, verslo, karjeros planų. Jis pirmasis pavartojo terminą coaching ne kaip sporto terminą. 1992 m. T. Leonard organizavo Koučingo institutą. Tai šiuo metu tai pati didžiausia organizacija, apmokanti koučingo metodikos.

Pagrindinė užduotis koučinge – ne kažko išmokyti, o skatinti kiekvieno žmoaus tobulėjimą, kad savo darbo ir gyvenimo procese, žmogus pats sugebėtų rasti atsakymus į painius klausimus, įsisavinti reikalingas naujam pokyčiui žinias, padaryti puikiausius savo gyvenimui sprendimus, jausti gyvenimo pilnatvę. Tokiu būdu atskleidžiamos vidinės žmogaus galimybės, kurias mes kiekvienas turime, tačiau kurių atverti iki šiol niekas neskatino. Koučingas suteikia galimybę komfortiškai planuoti savo gyvenimą ir veiklą, ateitis tampa numatyta ir struktūruota.

Remiantis tyrimais, šalia informacinių technologijų mokymų JAV ir Europoje, koučingo mokymai yra antroje vietoje pagal sparčiausiai augančius ir labiausiai įtakojančius verslo sėkmę. Lyderiui asmeninis koučingas tampa  privalomu, siekiant ambicingų tikslų rinkoje.

Koučingą mes galime sąlyginai išskirti į dvi pagrindines grupes: asmeninis koučingas ir koučingas kaip vadovavimo stilius.

Asmeninis  koučingas.

1. Remiasi požiūriu, kad žmonės savyje turi būtinus resursus efektyviai veiklai. Esmė-aktualizuoti tas galimybes, ištraukti jas iš „atsargų sandėlio“ mūsų sąmonėje ir paversti praktiškai naudojamu instrumentu. Tai įmanoma, jei šalia yra tobulėjimu suinteresuotas ir palaikantis kompetentingas žmogus.

2. Naudojami metodai, nukreipti į sprendimus, skatina žmones suvokti savo realią situaciją, rasti trukdžius savo vadovavimo stiliuje, rasti alternatyvas bei turimus gebėjimus ir panaudoti rezultatams pasiekti. Tai leidžia naujai pažvelgti į save ir savo verslą, susieti savo ir organizacijos tikslus.

3. Naujai naudojamos jau turimos žinios; aktyvinami bendravimo valdymo įrankiai; sukuriama ištisa kiekvienam vadovui individuali pokalbio valdymo metodika; atrandami vidiniai argumentai drąsiam žengimui į priekį sėkmingo savojo pasirinkimo link.  Sudaromas asmeninis pokyčių planas.

Tokiu būdu organizacijoje gali atsirasti išorinis koučas. Išorinis koučas – yra specialiai paruoštas, atestuotas ir sertifikuotas, organizacijai nepriklausantis asmuo.

Sertifikacija yra kokybės rodiklis. Galimi du skirtingi koučingo sertifikatai:

1. Sertifikatai, kuriuos išduoda koučų mokymo institutai. Svarbu tai, kad sertifikatas būtų pripažintas ICF – Tarptautinės koučingo federacijos (www.coachfederation.org)

2. Sertifikatai, kuriuos išduoda ICF. Yra trys skirtingi lygiai: ACC (Asocijuotas sertifikuotasis koučas, PCC (Profesionalus sertifikuotasis koučas) ir MCC ( Meistras koučas)

Diegiant organizacijoje koučingą reikia ekspertinių žinių. Įsisavindamas koučingą metodiką geras vadovas gali tapti puikiu vidiniu kouču. Neturint specialių įgūdžių neprofesionaliai naudojamas koučingas, organizacijai gali padaryti žalos. Todėl organizacijos, norėdamos imtis tokios iniciatyvos, turėtų ieškoti profesionalios pagalbos. Lietuvoje veikia profesionalios koučingo struktūros: NECA, ICF Lietuvoje.

Patys energingiausi ir žingeidžiausi verslo ir organizacijų vadovai, drąsios asmenybės visame pasaulyje jau turi asmeninius savo gebėjimų ugdymo trenerius-koučus, yra įsitikinę jo veiksmingumu, nes įgytos žinios ir patirtis naudojamos pačiu efektyviausiu ir priimtiniausiu jiems būdu.

Koučingas susietas su spartesniu asmeniniu lyderio ugdymu ir tokiu būdu greitai gali teikti realią naudą sparčiai besikeičiančioje rinkos aplinkoje.

Vadovavimas koučingo stiliumi

Tai vadovo pokalbis su darbuotoju apie asmeninius ir organizacijos tikslus, kelius (asmeninius ir organizacinius) bei formas jų pasiekimui (gebėjimų tobulinimą, konkrečių žinių siekimą, diskomforto šalinimą, pagalbos būdus),  vidinius esamus bei mobilizuojamus resursus, etapines užduotis (planus), susitarimus apie kontrolinius susitikimus rezultatų aptarimui. Dėmesingoje aplinkoje vykstantis vadovo ir darbuotojo dialogas palengvina judėjimą  link realiai dominančių, atnešančių pasitenkinimą  visos organizacijos tikslų koučingo dėka, vadovas gali padėti darbuotojui išsiaiškinti sudėtingą jam klausimą, įsigilinti į jį, suvokti ir šioje būsenoje priimti geresnį sprendimą, nei būtų priėmęs be pokalbio su vadovu koučinge. Koučingas suteikia galimybę įtakoti kito žmogaus darbo intensyvumą ir kokybę, jo žinių gilumą ir asmeninį tobulėjimą sutinkamai su jo asmeniniais  vidiniais poreikiais, siekiant bendrų organizacijos tikslų. Įsisavinęs koučingo vadovavimo stilių, pats vadovas tampa savo organizacijoje/komandoje vidiniu kouču.

Tik keli pavyzdžiai, kada koučingas gali būti labai vertingas organizacijoje:

  • Kai vadovai mokomi būti lyderiais
  • Kai projektų komandai reikia greičiau pasiekti geresnių veiklos rezultatų
  • Kai siekiama pagerinti vadovų veiklos efektyvumą
  • Kai reikia padėti projektų vadovams  praktiškai ir savarankiškai pritaikyti projektų valdymo teoriją

Koučingo nauda vadovui. Vadovas gali esamą realią sudėtingą situaciją paversti mokomąja ir tuoj pat ją išspręsti geriausiu ir priimtiniausiu būdu. Tuomet bendras darbuotojų komandos darbas vyksta nuosekliai su jėgų ekonomija, mokymasis vyksta natūraliai ir spontaniškai darbo vietoje, atsiranda malonus pasiekimo jausmas: „Aš tai padariau“.

Koučingą vadovas naudoja, kai nori:

  • įtraukti darbuotojus į organizacijos vertybių ir tikslų pasiekimą;
  • nugalėti susidariusias darbuotojų mąstymo ir veiklos schemas;
  • padėti atsiriboti nuo savo stereotipinio elgesio, neigiamų įsitikimų ar emocijų, laisvai mąstyti ir rasti optimalius sprendimus;
  • rasti naujas asmeninio tobulėjimo galimybes darbo vietoje;
  • rasti galimybių asmenybės savirealizacijai;
  • koučingas – orientuotas į rezultato pasiekimą, mobilizuojant esamus suformuotus žmogaus  resursus (žinias ir patirtį) bei asmens vidines galimybes.

Jei vadovą domina ne tik momentinė pergalė, bet ir esminė kiekvieno darbuotojo  “AŠ” savirealizacija, asmenybės augimas, čia neabejotinai naudojams koučingas kaip neatskiriama sėkmingo verslo dalis.

Pačiam vadovui atsiranda galimybė tapti kūrybišku ir draugišku partneriu savo įmonės darbuotojams, panaudoti savo intuiciją, kas būtina greitų pokyčių ekonomikoje; rasti savo vidinį gyvenimo ir darbo ritmą ir nepasiduoti spaudimui iš išorės.

Naudojant darbe koučingą:

1. išauga asmeninis vadovo efektyvumas, į savo darbą pradedama žiūrėti kaip į naują savirealizacijos pakopą, atsiranda didžiulis susidomėjimas;

2. sutelkiamas dėmesys į tai, kaip išeiti už įprasto matymo ribų ir atrandamos prasmingesnio vadovavimo stiliaus naujos galimybes.

Koučingas-šiuolaikinėje vadyboje egzistuojanti gyvenimo ir verslo metodika, kuri užpildo visas gyvenimo sferas ir subalansuoja interesus, tuo padėdama suvaldyti pokyčius.

Koučingo rezultate, pagal Manchester Inc.,1999m. užsakiusios  koučingą savo vadovams:  pagerėja vadovo ir darbuotojo bendradarbiavimas (77%); tobulėja komandinis darbas (67%); didėja pasitenkinimas darbu (61%); sumažėja konfliktų (52%); didėja darbuotojų lojalumas ( 44%); labiau patenkinti klientai (37%).  

Nauda darbuotojui: atsiranda galimybė įvertinti savo stipriąsias puses ir sėkmingai spręsti ne tik išorinius sunkumus, bet sėkmingai tvarkytis su vidinėmis problemomis, kurios atima daug jėgų ir atveda prie streso; darbo vietoje vyksta profesionalių įgūdžių treningas darbinių situacijų sprendime; sudaromos sąlygos tapti labiau pasitikinčiu savimi, ryžtingesniu ir optimistiškesniu.

Dalyvaudamas koučingo pokalbiuose su vadovu, darbuotojas tobulėja dėka žmogaus, kurį jis gerbia ir pažįsta, mokosi tinkamu jam tempu, gali daryti įtaką informacijos gavimo būdui; ugdo būtinus įgūdžius dabartinei ir būsimai veiklai; gali pasinaudoti mokančio darbuotojo patirtimi.
Nauda komandai: atsiranda aiškus supratimas apie bendrus tikslus; koncentracija ties teisinga veiklos kryptimi; komandos narių įgūdžių augimas

Nauda organizacijai: tampresnis darbuotojų bendradarbiavimas ir žinių, įgūdžių, patirties perdavimas; maksimalios galimybės spręsti realias darbines situacijas; laiko ekonomija – nereikia siųsti darbuotojus į seminarus; pagalba, naudojant žinias darbinėse situacijose; rentabilus būdas darbuotojų tobulinime; pastovi mokymosi, palaikymo ir atsakomybės atmosfera; darbo kokybės augimas.

Būtent sugebėjimas vystytis ir keistis suteikia organizacijai galimybę išlikti. Pasiekti versle rezultatų jau dabar įmanoma tik per ugdymą ir įmonės ir darbuotojų tikslų suderinimą.

koučingas – orientuotas į rezultato pasiekimą, mobilizuoja esamus suformuotus darbuotojų  resursus (žinias ir patirtį) bei asmens vidines galimybes tam, kad optimaliu būdu būtų įgyvendinti organizacijos tikslai.
Koučingas tampa socialinių partnerių bendradarbiavimo stiliumi.

Koučingo metodika ekstrasprendimams: būtent vadovas atsakingas už motyvavimo efektyvumą; vadovo laikas ribotas, o jis privalo daugiau laiko skirti darbuotojams; reikalingos efektyvios investicijos į darbuotojų ugdymą  
Koučingas – mobilizuojantis instrumentas organizacijoms: projektinės komandos sutelkimas; personalo motyvacija; pokyčių valdymas; konkurencinio pranašumo formavimas

Koučingas optimizuoja komandos darbą: bendros perspektyvos numatymas, tikslų iškėlimas, strategijos parinkimas; atviresnis ir suinteresuotas visų narių dalyvavimas diskusijoje; objektyvesnių sprendimų priėmimas
Koučingas – individualus vadovo lyderio gebėjimų vystymas: formuluoti tikslus, išskirti prioritetus, numatyti optimalius žingsnius jų pasiekimui; mokytis atrasti naujus efektyvaus bendradarbiavimo kelius; greitai priimti sprendimus kritinėse situacijose; geriau suprasti kitus žmones, pagerinti asmeninius santykius.

Koučingo rezultatas – išaugęs darbuotojo asmeninis, o tuo pačiu ir visos organizacijos efektyvumas. Koučingas, kaip bendradarbiavimo stilius, į vieną sistemą apjungia daugelį naudojamų bendravimo technikų, nukreiptų į socialinio žmogaus intelekto tobulinimą.

Gyvename nuolatinių pokyčių pasaulyje, esame užprogramuoti permainoms. Norint įmonėms išlikti konkurencingomis, įmonės viduje turi keistis santykių filosofija. Į pirmą vietą iškyla tarpkultūrinė bendravimo kompetencija-socialinis intelektas, o Koučingo ideologija remiasi tuo, jog kiekvienas žmogus kasdien savo veikloje suvokia savo unikalumą, išskirtinumą ir  bet kuriuo atveju jį realizuoja.

Views All Time
Views All Time
3180
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn