Jau senokai išpopuliarėjo įvairių mokymų organizavimas. Šiuo metu galima rasti seminarų, kursų, konferencijų ar kitų mokymų bet kokiomis temomis. Net jeigu jums rūpima tema dar nėra pasiūlyta, tikrai atsiras galinčių tai suorganizuoti. Kaip sakoma, už pinigus nusipirksi viską.

Mokymų rinka

Stebint mokymų rinkos tendencijas, tradicijas, galima pastebėti, jog dažniausiai mokymai yra „neįkandami“ paprastiems žmonėms. Dažnai tai būna tik pasiturinčių žmonių ar didesnių įmonių (su didesniais biudžetais) darbuotojams. Tokių seminarų kainos dažnai viršija tūkstantį litų. Neretai pasitaiko ir dar brangesnių. Yra tokių, kurie neverti mokamos kainos, už kitus – verta sumokėti ir kur kas daugiau.

Galima daryti išvadą, jog šiuolaikinis „mokslas“ (ryžto, verslumo, pasitikėjimo savimi, atminties, emocinio intelekto ir pan. skatinimas ar tobulinimas) yra prieinamas tik jau šį tą gyvenime pasiekusiems žmonėms. Bet ar ne labiau tokių pamokymų reikėtų sunkiau gyvenantiems?

Paklausa visuomet vysto pasiūlą. Jeigu bus poreikis, atsiras ir produktas (paslauga ar prekė – nesvarbu). Tad ko žmonės šiais laikais nori išmokti? Kaip užsidirbti milijoną? Kaip gyventi geriau? Kaip labiau pasitikėti savimi ir tikėti šviesiu rytojum? Kaip save motyvuoti dirbti? Atleiskite už sarkazmą, tačiau tokių siūlomų mokymams temų yra begalės. Į visus klausimus aš randu tik vieną atsakymą – reikia tiesiog dirbti. Dirbti, dirbti ir dirbti. Tik darbu galima kažko pasiekti. Tik darbo vaisiai – rezultatas – suteiks mums pasitenkinimą. Tad ar verta mokėti pinigus už tai, kad per keletą valandų jums tą patį pasakytų ne visuomet žinomą pavardę turintis lektorius?

Verta ar neverta?

Pažvelkim ir iš kitos pusės. Su savimi susitaikyti visuomet lengva – padarysiu vėliau, rytoj, kada nors. Tačiau išgirdus kvapą gniaužiančių gyvenimo istorijų iš pirmų lūpų susimąstai: o kodėl aš taip negalėčiau? Kas man trukdo pasiekti tiek ir dar daugiau nei pranešime minėjo lektorius? Įkvepiančios kalbos, turbūt, todėl taip ir vadinamos, kad įkvepia. Nors ir trumpam, bet ryžto tikrai atsiranda. Tad gal ir verta sumokėti tuos kelis šimtus litų už tai, jog po gero seminaro išeitum pilnas jėgų nuversti kalnus ir įgyvendintum, rodos, nepasiekiamus tikslus? Pabuvus geram seminare iš tikrųjų atsiranda tarsi antras kvėpavimas. Neretai galima išgirsti ir tai, apie ką niekada nebūtum susimąstęs.

Belieka apsispręsti, ar gali pakeisti savo gyvenimą pats, ar tau reikia kažko autoritetingesnio, kuris pastumtų tave reikiama kryptimi. Visgi, kaip jau buvo minėta, labai dažnai šis sprendimas atsiremia į pinigus.

Skirtingos nuomonės

Vien Lietuvoje veikia arti šimto mokymus organizuojančių įmonių. Į šį skaičių neįtraukiu kalbų, vairavimo, kompiuterinius ir kitus kursus siūlančių įmonių ar organizacijų. Atrodo, jog tiek daug naujų žinių ir patyrimo siūlančių įmonių gali išlikti rinkoje tik tuomet, jeigu yra labai didelė jų paslaugų paklausa. Šioje vietoje ir vėl susiduriama su dviprasmybe.

Pasiklausinėjus eilinių žmonių, galima sulaukti atsakymo, jog mokėti pinigus už tokias paslaugas yra tas pats, kas juos išmesti į balą. Nors mokymų organizavimas išpopuliarėjo jau prieš kurį laiką, tačiau skeptikų dar yra nemažai. Iš kitos pusės, yra žmonių, kurie nuolat vaikšto į tokius seminarus ir gali drąsiai atsakyti, jog taip jie „investuoja į savo žmogiškąjį kapitalą“. Šie žmonės tiki, kad tokia mokymuose gauta patirtis ateityje jiems atsipirks su kaupu.

Visgi, mada ar būtinybė?

Vertinant vienus argumentus, atrodo, tai būtinybė. Pasaulyje pripažinti ir milijonus gana greitai užsidirbę žmonės dalinasi savo patirtimi. Ir tai daro įkvėpdami šimtus ir tūkstančius kitų. Belieka pasakyti, jog tokį žmogų išgirsti yra tikrai būtina.

Tačiau pažiūrėkim iš kitos pusės. Jeigu įvairūs mokymai duoda tiek daug naudos, tai kodėl dauguma organizatorių neriasi iš kailio ieškodami klientų (tų, kurie pirktų jų mokymus)? Be to, yra begalės masinių informavimo priemonių, tačiau pagrindinis klientų paieškos kanalas vis dar lieka tiesioginis marketingas telefonu. Juk esant būtinybei, žmonės patys ieškotų organizatorių, kad tik galėtų kažko pasimokyti.

Panašu, jog šiuo metu pagrindiniai mokymus organizuojančių įmonių klientai yra įmonės. Susiklosčius dabartinei situacijai darbo rinkoje, įmonės įvairiais būdais stengiasi išlaikyti darbuotojus. Viena iš motyvavimo priemonių – nemokami mokymai jiems įdomiomis temomis. Retas kuris sugalvotų dalyvauti kokiose nors mokymuose, tačiau kai visas išlaidas apmoka darbdavys, kodėl nepasinaudoti proga? Šiuo atveju mokymai tampa mados dalyku, priemone motyvuoti ir išlaikyti darbuotojus. Įmonės suvokia, jog papildomi darbuotojų mokymai, jų asmenybių ugdymas ne tik skatins darbuotojus išlikti lojaliais įmonei, bet ir atneš daugiau naudos – tokie darbuotojai dirbs efektyviau, mąstys kūrybiškiau ir t.t.

Vertinant būtinybę, panašu, jog žmonėms dažniau yra būtina išmokti vairuoti nei išmokti valdyti savo emocijas. Atrodo, jog labiau būtina išmokti dirbti kompiuteriu nei lavinti atmintį. Žinoma, šiais laikais sunku išsiversti be nuosavo automobilio ar elektroninio pašto, bet ar tai tikrai svarbiau negu puiki atmintis, pasitikėjimas savimi ar netradicinis mąstymas? Verta susimąstyti.

Views All Time
Views All Time
1269
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn