O gal skrambleris ar motogangas ? Kas sugalvoja apibudinimą tam tikram stiliui ar gyvenimo būdui? Manyčiau tai gimsta gatvėje, tam tikroje terpėje. Apibūdinti tą terpę yra sunku. Kiekvienam žemyne, netgi šalyje, yra skirtingi pavadinimai, dažnai kylantys iš vietinio slengo. Tada versti pažodžiui neverta, išeis nesuprantama sąvoka. Lengviau kai žodis sudurtinis, iš kelių žodžiu. Todėl, remiantis įvairiais šaltiniais, pabandysim nušviesti, kaip suprasti dažniausiai girdimus pavadinimus.

Dažniausiai kyla nesusipratimai dėl žodžio `baikeris` ir `motociklistas` naudojimo. Baikeriu vadinti kiekvieną, važiuojanti motociklu, butu neteisinga, nes šis žodis daugiau apibudina gyvenimo būdą. O motociklistai – tai žmonės, tiesiog mėgstantys važinėti motociklu.

Baikeris, (biker) šis žodis kilęs iš `motorbike`, kas pažodžiui reiškia – motorinis dviratis, bet kalbant gatvėje, prasmę turi visai kitą. Amerikoje baikeris reiškia tą pati ką ir Lietuvoje, pakankamai specifinė publika. Dažniausiai tai odinė apranga, blizgantis `baikas`(motociklas, nors tiesiogiai verčiasi kaip dviratis.) kietas įvaizdis, pastovus alaus vartojimas (dažnai dideliais kiekiais), visiškas šalmų ignoravimas. Daugumos baikerių svajonė -`Harley Davidson` motociklas. Amerikoje, ir ne tik joje, tai kultinis aparatas. Šių žmonių šūkis: Ride to live, live to ride. (važiuok kad gyventum, gyvenk kad važiuotum). Todėl baikas ir atributika yra pagrindinis dalykas, siekiamas bet kokia kaina.J ie pripažįsta tik panašius į save važinėtojus, kiti dažnai nurašomi į antraeilius ar netikrus to reikalo mėgėjus. Ne retas nusistatymas prieš mažesnės nei 500 kubinių cm. variklio apimties baiko, ir kito stiliaus nei `chop`-er ar `cruiser` motociklus. Nors Lietuvoj galite pamatyti baikerį, pjaustant net su britva (žiedinis, sportinis motociklas). Šiaip pas mus mėgstama maišyti stilius, nieko tame blogo nėra. Tik neverta baikerio vadinti motociklistu, ar kuom kitu, nes ši tauta išdidi, gali likti nesuprastas, netgi kai kur pasiųstas.

Po Vietnamo karo griže kariai sunkiai adaptavosi prie visuomenės. Daugelis neberado paliktu šeimų, žmonų ar milimujų. Praėjus per tokia mėsmale ir nervai, ir psichika nelikdavo nepaliesta. Bedarbyste ir kitos ekonominės problemos pagimdė nauja socialinį reiškinį:`motogang`-us (gang- bloga kompanija, gauja). Susibūrė į gaujas pradėjo plėšti degalines, parduotuves, reketuoti verslininkus. Dažnai `motogang`-ai būna laikomi baikeriais, nes turi panašumu: renkasi grupėmis, turi vadovus ir panašias vidaus taisyklės, mėgsta konfliktuoti su kitomis grupuotėmis, nori būti lyderiais.

O dabar apžvelgsim kitą sąvoką – motociklistas. Tai visai nepiktybinė liaudis, jie nesukelia problemų policijai, nepraktikuoja aštraus gyvenimo būdo. Į motociklą ir aprangą žiuri gana praktiškai, nesivaiko kieto įvaizdžio, važinėja su šalmais, laikosi taisyklių. Lietuvoj, prie šios kategorijos, kažkodėl priskiriami ir paaugliai, lakstantys be dokumentų ar teisių, dažniausiai su `Jawom` `Ižais`, ar kitokiais motociklais, keliančiais netvarka, ir nesilaikant taisyklių. Jiems reiktu sugalvoti pavadinimą, nes jie gadina motociklistu nepriekaištingą įvaizdį, sukurta per ilgus metus. Taip, tai ne pokštas. Motociklistais vadino visus, važinėjančius dvirate transporto priemone, nuo motociklo sukūrimo laikų, iki kol atsirado skirstymas į baikerius, skremblerius, reiserius ir t.t. Tai įvyko apytiksliai po antrojo pasaulinio karo. Šiai kategorijai galima priskirti ir tuos, kuriems motociklas tik greita, patogi ir ekonomiška transporto priemonė nuvažiuoti iš namų į darbą ir atgal. Motociklistai pasaulyje sudaro didesne dalį mėgstančių plieninius žirgus.

Paskutiniais dešimtmečiais sparčiai populiarėja motosportas. Atsiranda tokios sąvokos, kaip `racer`-iai, `strit`-ai ,`krosmen`-ai, `dirt`-ai, `enduro` ar daugiadieniai. `Racer`-iai (reiseriai – lenktynininkai) – tikri profesionalai, savo sugebėjimus rodantys žiedinėse lenktynėse. Žiedas – jiems viskas. Bebaimiai adrenalino fanatikai skraido pamišusiu greičiu, išiminėja posūkius trindami asfaltą keliais ir guldydami motociklą neįtikėtinu lengvumu. Vaizdas toks lyg trasoj neveikia fizikos dėsniai. Tai pasiekiama galingų variklių, super stabdžiu bei pakabos dėka. Labai svarbus vairuotojo lygis. Kai važiuoja profas, tai net kvapą gniaužia. Tokių vaizdelių gatvėj nepamatysi, nebent koks nuo proto nušokęs `strytgfygter`-is (stritfaiteris- gatvės naikintuvas) prasineš, spėsi tik išgirsti , nesuprasi net kurion pusėn nulėkė. Mieste nesugaunami ir nepralenkiami, rizikuojantys savo ir kitų saugumu. Jų `motai` – žiediniai, nuimtais spoileriais, agresyvios išvaizdos. Reiseriai mieste ramesni už pastaruosius, jie atsilaksto žiede, nors būna visaip.

`Krosmen`-ai (kroso vyrai), arba `dirt`-ai (purvas), bei `enduro`(endurance-ištvermingumas, kantrybė) stiliaus gerbėjai, nepralenkiami savo stichijoje – nepravažiuojamose vietovėse jie tikri virtuozai. Jų motociklai pritaikyti važiuoti laukais ir žvyrkeliais tai pat gerai kaip ir asfaltu. Mėgstantys keliauti enduro fanai, leidžiasi į keliones be baimės, nes motociklai labai ištvermingi, gali dalyvauti daugiadienėse lenktynėse. (Paryžius-Dakaras).

Kažkur tarp penkiasdešimtu-šešiasdešimtu metų susiformavo `café racer`, `scrambler`, o septyniasdešimtais -`chop`-erio stilius.

`Café racer`-iai, (kavinių lenktynininkai) mėgsta dideliais greičiais lakstyt nuo kavinės iki kavinės. `Scrambler`-iai, (scramble- peštynės, kova) labai panašus į mūsų sovietmečio rokerius, arba tuos su `Jawom` , `Ižais` ar kitais: iš dalių surinkti hibridai neaiškios kilmės ir amžiaus, važinėjantys `up down` (gazas iki dugno. Tais laikais tai buvo 150km/h ), dažnai be dokumentų, metantys iššūkius, lenktyniaujantys su visais ir visur, bei šiurpinantys ramius miesto gyventojus. `Chop`-eris (kapotas, pjautas) tai nuo klasikinio-serijinio motociklo, nurinktos šeimininko manymu, nereikalingos detalės, prailgintos priekinės šakės. Taip ir mūsuose perdarinėjami sovietiniai aparatai – uralai, dnieprai,ėmkės(K-750) netgi IZ bei Jawa. Važinėja su jais, kas tik netingi, ir baikeriai, ir motociklistai, ir tie kas neturi pinigų užsienietiškam motui. Dabar `chop`-eriai panašus į `cruiser`-ius (kreiseris),- labai komfortiškus kelioninius (asfaltu) motociklus. Dar daug įvairių stilių, netgi tokių kaip `rat`, važinėjančiu juodais matiniais dažais dažytu, niekad neplaunamų, labai galingu motociklų. Arba `samopalų`, kaip pas mus vadina savos gamybos kurinius. Kitur juos vertina brangiai, bet Lietuvoj kol kas nelabai suvokia vienetinio motociklo vertę. O kur dar `traikai`(triračiai), antikvarines senienos? Pradžiai tiek 🙂

Straipsnio autorius: „ZIURKE“

Views All Time
Views All Time
3136
Views Today
Views Today
1
0 0