Anglijoje ir dabar tebegalioja įstatymas, priimtas XVII amžiaus pradžioje, draudžiantis vyrams mušti žmonas nuo devintos valandos vakaro iki šeštos valandos ryto. Taip nuo triukšmo siekiama apsaugoti kaimynų ramybę.

„Naujųjų amžių maro“ – triukšmo poveikis sveikatai kartais nepakankamai įvertinamas bei ignoruojamas.

„Vakarų ekspreso“ skaitytojos ponios Elvyros nuomone, kartais triukšmas pavojingesnis nei rūkymas ar kitos šios amžiaus bėdos. Anot jos, nuo tabako dūmų gali pasislėpti, o nuo triukšmo net savo namuose niekas negali apsaugoti.

Atrodo, toks nekaltas dalykas kaip kaimynų leidžiami „bumčikai“, anot Elvyros, jos namuose girdimi beveik 80 decibelų (dB) garsumu. Pagal triukšmo poveikio organizmui intensyvumą jis priskiriamas antrajam laipsniui, kai atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų.

Skundai dėl triukšmo dominuoja

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios inspektorės Ninos Gendvilienės, skundai dėl triukšmo sudaro didžiąją dalį gaunamų nusiskundimų.

Gyventojus nervina kaimynų, kavinių, transporto keliamas triukšmas. Daugelis gaunamų skundų pasitvirtina.

Anot inspektorės, ir labai nedidelis triukšmas gali daryti įtaką žmogaus sveikatai. Jautriau į aplinkos garsus reaguoja gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių didžiąją laiko dalį priversti praleisti tarp keturių sienų.

Apsaugoti nuo triukšmadarių atitinkamos institucijos ar policijos pareigūnai ne visada pajėgūs. N. Gendvilienė gyventojams siūlo susikurti namo vidaus tvarkymosi taisykles, kuriose būtų numatyta ir apribojimai dėl triukšmo. Pavyzdžiui, kaimynas turėtų muzikos klausytis taip, kad netrukdytų gyvenantiems už sienos.

Triukšmingas miesto žemėlapis

Šiuo metu atliekamas monitoringas, kurio duomenys bus panaudoti triukšmo žemėlapiui. 40 uostamiesčio vietų: prie gatvių, gyvenamųjų namų, vaikų ugdymo įstaigų, ligoninių skirtingomis paros valandomis matuojamas triukšmo lygis.

Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytojo Rimanto Giedraičio, po pusmečio matavimų jau akivaizdu, kad daugelyje miesto vietų triukšmas leistinas normas viršija kelis kartus.

Anot N. Gendvilienės, sudarytas triukšmo žemėlapis vėliau leis imtis tam tikrų priemonių: galbūt perskirstyti transporto judėjimo srautus, ir tose vietose, kur jis itin didelis, apriboti eismą ar išvis uždrausti; prie gyvenamųjų namų pastatyti triukšmą mažinančias sieneles ar pasodinti gyvatvorę, sugeriančią dulkes bei triukšmą.

Prieš porą metų pradėtas rengti triukšmo žemėlapis turėtų būti baigtas iki 2012-ųjų metų. Beje, gavus pirmuosius rezultatus, nustatyta, kad senamiestyje, pirmoje gyvenamųjų namų eilėje prie gatvės – itin triukšminga. Kaip išeitį gyventojams pasiūlyta pasikeisti langus.

Nematoma ligų priežastis

Pasaulinė sveikatos organizacija akcentuoja triukšmo sukeliamas problemas: klausos pažeidimai ir kalbos nesupratimas, miego, psichikos sutrikimai, mokslo ir kitų laimėjimų blogėjimas, padidėjęs dirglumas, agresyvumas.

Triukšmo poveikis organizmui intensyvumo požiūriu skirstomas į keturis laipsnius: I laipsnis (40-50 dB) atsiranda psichinės reakcijos, II laipsnis (60-80 dB) – atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų, III (90-110 dB) – išsivysto klausos netektis, IV laipsnis (daugiau nei 120 dB) – pakenkiami klausos organai.

Miesto ir buitinio triukšmo lygis apima 40-100 dB. Tai toks triukšmo lygis, kai būdingos visos organizmo pakitimo stadijos.

Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir pirmiausia pakenkia nervų, kraujotakos bei virškinimo sistemoms, silpnina imuninę sistemą. Visa tai vyksta iki sutrinkant klausai, tad gydytojams dažnai keblu diagnozuoti daugelio sunkiai gydomų ligų priežastį.

Prarasta klausa – profesinių ligų trejetuke

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, dėl triukšmo prarasta klausa yra viena iš labiausiai paplitusių profesinių ligų Europoje kartu su dermatitu ir kaulų-raumenų sistemos sutrikimais.

Maždaug trečdalis Europos darbuotojų veikiami potencialiai pavojingo triukšmo lygio mažiausiai ketvirtadalį savo darbo laiko.

Vyrai tris kartus dažniau negu moterys kenčia nuo klausos sutrikimų, nes jų daugiau dirba triukšmingose sunkiosios pramonės šakose, pavyzdžiui, laivų statykloje.

Moterims triukšmingesnės darbo sąlygos – maisto produktų ir gėrimų gamybos sektoriuje, tekstilės pramonėje ir pramogų versle, taip pat dirbant baruose ar kavinėse.

Triukšmas gali tapti klausos sutrikimo priežastimi, sukelti stresus, sąlygoti nelaimingus atsitikimus darbe, pakenkti būsimam kūdikiui.

Views All Time
Views All Time
1743
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn