Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?
|

Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?

Lietuvoje galima rasti kokių tik nori tautų restoranų, tačiau kodėl nėra nė vieno lietuviškų valgių restorano? Negi geri Lietuvos kulinarai, virėjai ir kepėjai visi iki vieno išvyko iš Lietuvos, o čia pasiliko vien tik pameistrio lygio virėjėliai, mokantys gamintis tik savo kaimo valgius ir tuo visiems demonstruojantys nepakankamą kulinarinį išprusimą ir iš to įgytus atitinkamus kompleksus? Istoriškai susiklosčiusi senoji lietuvių virtuvė savo gamybos būdais (technologiniais principais), maisto produktų ir žaliavų kombinacijomis ypatingai ryškiai skiriasi nuo kaimyninių latvių, slavų (lenkų, rusų, čekų, baltarusių, ukrainiečių) ir vokiečių virtuvių. Jau nuo senų senovės daugelis lietuvių valgių įėjo į tarptautinę virtuvę kaip grynai lietuviški valgiai. Tai juoda ruginė duona, pikliuotų miltų duona, miežinis ragaišis, dzūkiškos miško uogų duonos, žemaitiška ruginių miltų duona su rūkytais lašinukais, kurvojus su vištienos įdarais, raugintos tešlos banda, riestainiai, baronkos, meduoliai, raugintos daržovės, grybai ir vaisiai, rūkyti vaisiai, mėsos miltai, vytinta mėsa, fermentuota mėsa, žemaičių užtrinas, aukštaičių įsnauja, sūduvių skilandis, darata, kindziukas, aukštaitiškas kekulas, rūkytos ir vytintos dešros, rūkytas žemaitiškas avies kumpelis, rūkyta žvėriena, rūkytas šerno kumpis, vytinta žvėriena, rūkytas kurtinys, rūkytos žąsų puselės, mėsos ir paukštienos slėgtainiai bei vyniotiniai, įdarytas paršiukas, grietinė, smetona, sviestas, smetonos sviestas, vėžių sviestas, saldūs ir nokinti sūriai, barščiai su auselėmis, pieniškos daržovių sriubos, putros (kurių nebežino ir etnologai), lietuviškos šaltsriubės, žemaitiška žąsienos sriuba, blynai, blyneliai, sklindžiai, koldūnai (šiandien jų niekas nemoka gaminti ir koldūnais vadina virtinius su mėsos įdaru), virtiniai, šaltanosiai, švilpikai, varškėčiai, kepta antis su kiečiais, kepta žąsis su obuoliais, rūkytos seliavos kanapių arba sėmenų aliejuje, šalto rūkymo žiobriai, karšto rūkymo karšiai, kuršiškai šaltai rūkytas ungurys, įdaryta lydeka ir kitokios įdarytos žuvys, keptas karpis su alumi, virta lydeka su krienais, o daugybę įvairiausių mėsos, paukštienos, žuvienos slėgtinių ir vyniotinių su dar įvairesniais įdarais, įvairiausi urštai – jokia kita pasaulio tauta neturi sukūrusi tiek, kiek jų moka ir gamina Lietuvos šeimininkės!!!.

Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Lietuvoje nėra nė vieno lietuvių valgių restorano
|

Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Lietuvoje nėra nė vieno lietuvių valgių restorano

Apvažiavęs visą Lietuvą, aplankęs visus restoranus ir maitinimo įmones, kurios skelbiasi, kad gamina lietuviškus valgius drąsiai tvirtinu, jog Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų. Lietuvos restoranų savininkai, visi kaip vienas savo valgiaraščiuose, reklamose, pristatymuose, degustacijose rašo, kad jų restoranuose yra ir lietuviška, ir europietiška virtuvė, lyg Lietuva būtų ne Europoje, lyg Europoje nebūtų albanų, anglų, austrų, belgų, bulgarų, danų, graikų, chorvatų, italų, islandų, ispanų, prancūzų, rumunų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir t.t. su savo išskirtinėmis virtuvėmis, skirtingais maisto produktais, skirtingais valgių gamybos būdais, skirtingų skonių ir kvapų valgių. Restoranų ir kavinių valgiaraščiai yra savininkų veidrodžiai, atspindintys jų savininkų kulinarinio išsimokslinimo, supratimo ir išmanymo lygį. Kai valgiaraštyje randi parašyta „europietiška virtuvė“, reikia suprasti, kad šio restorano savininkai yra buvę tik sovietinio konclagerio virėjais, Europos niekada nematė ir ją supranta tik kaip vieningą ir nedalomą, kaip Leninas ir partija, kaip tarybiniai rusišką „obščepitą“ visiems ir visada, ir visiems laikams… Vartant visų Lietuvos restoranų valgiaraščius, matyti, kad keli italų patiekalai, keli kinų, keli tarybiniai rusiško „obščepito“ valgiai jokiu europietiškumu net nekvepia.

Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Kas per dalykas yra dvarų etiketas?
|

Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Kas per dalykas yra dvarų etiketas?

Lietuvos dvaruose dvarininkų puotas aptarnaudavo gražiausiomis livrėjomis aprengti tarnai, o ne klumpėtos tautiniais rūbais aprengtos dvaro mergos, kaip dabar kai kur regime. Stalai ir kėdės būdavo prabangūs baldai, o ne neobliuotų lentų stalai ir suolai, kaip „Forto“ dvare ar smuklėse (smurglinėse). Puotoms būdavo gaminami ypatingai paruošti ir papuošti valgiai, patiekiami sidabriniuose arba paauksuotose dubenyse ar padėkluose. Valgoma būdavo iš dar puošnesnių brangių, geriausio fajanso, porceliano indų su sidabriniais ar paauksuotais įrankiais ant baltomis staltiesėmis su puošniomis servetėlėmis serviruotų, gėlėmis puoštų stalų. Geriami būdavo brangvyniai, aukščiausios kokybės svaigieji ir gaivieji gėrimai iš krištolo taurių ir stiklinių. Lietuvos aristokratija net medžiodama užkandžiaudavo ir valgydavo nuo ant žolės patiestų baltų staltiesių. Prastuomenei medžioti buvo griežtai draudžiama net iki rankų nukirtimo. Puotaujančius linksmindavo geriausių muzikantų profesionalų orkestrai, baletas arba aukšto profesinio lygo muzikantas solistas, bet jokiu būdu ne kaimo muzikantai. Tiesa, vėlesniais laikais jau nugyventų dvarų prasigėrę ponai retsykiais mėgdavo pasilinksminti kaimo „vakaruškose“, nibrėse, gegužinėse, bet tai jau kita kalba, kitokie papročiai.

|

Kitokie kepiniai Kalėdų stalui

Senovinis žemaitiškas Kalėdų plokštainis. Kiaušinių trynius sutrinti su ištirpintu medumi iki baltumo, supilti grietinę, suberti išsijotus miltus, supjaustytas džiovintas slyvas, pakepintus ir smulkintus lazdynų riešutus ir išmaišyti tešlą. Baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki standumo, atsargiai įmaišyti į tešlą, sudėti į skardą, išteptą sviestu ir sočiai išbarstytą maltais džiūvėsiais, išlyginti ir kepti 175ºC orkaitėje 50 minučių. Glajui išsijotą cukraus pudrą išplakti su citrinos sultimis, jei per tirštas įmaišyti po pusę šaukštelio citrinos sulčių iki norimos konsistencijos. Glajų užpilti ant plokštainio, papuošti džiovintų abrikosų, razinų, be odelės migdolų, graikinių riešutų ornamentais. Vincento kalėdinis spanguolių pyragas. Kiaušinių trynius sutrinti su 100 g spanguolių kisieliaus miltelių ir 20g vandens iki baltumo, į juos supilti ištirpintą margariną, suberti miltus, išmaišytus su kepimo milteliais, spanguolių kisieliaus miltelius ir gerai išmaišyti. Po to kiaušinių baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki standumo, atsargiai įmaišyti į tešlą ir sudėti į sviestu pateptą ir maltais džiūvėsėliais išbarstytą apvalią torto formą. Kepti 175ºC orkaitėje 45 minutes.

|

Užpilai ir pavilgai šviežioms daržovėms

Vincento saldžiarūgščiam aliejaus su medumi užpilui 200g dilgėlių, kanapių, saulėgrąžų, sėmenų arba alyvų aliejaus suplakti su 35g 6% obuolių acto, 35g skysto natūralaus medaus (jei susicukravęs, tai pašildyti), 5g druskos, 5g išspaustų arba sutrintų česnakų, žiupsneliu maltų saldžių raudonųjų paprikų, ant peilio galo maltų aitrių kajeno arba čilės paprikų. Geriausiai laikyti stikliniame butelyje su sandariu dangteliu. Šaldytuve uždarame inde galima laikyti kelias savaites. Užpilą kartu su buteliu stipriai suplakti ir apšlakstyti mišraines arba salotas. 200g salotų reikia 50g užpilo. Aliejiniam garstyčių užpilui suplakti 150 g saulėgrąžų aliejaus su 50g 6% obuolių acto, 15g garstyčių, 10g medaus, 5g druskos ir ant peilio galo maltų juodųjų pipirų. Aliejiniam kiaušinių užpilui 150g saulėgrąžų aliejaus išplakti su 50g 6% obuolių acto, dviem minkštai virtų tiktai naminių kiaušinių tryniais, 10g garstyčių, 5g druskos ir ant peilio galo maltų saldžių raudonųjų paprikų. Lietuviškam grietininiam užpilui suplakti 200g naminės grietinės (atminkite, kad maisto prekių parduotuvėse grietinės nerasite net su žiburiu, todėl, kad Lietuvoje nė viena pieninė jos negamina, o tai kas parduotuvėse yra pavadinta grietine yra tik augaliniai surogatai) su 20g 6% obuolių acto, 15g cukraus pudros, 5 g druskos, ant peilio galo maltų baltųjų pipirų.

|

Klaipėdos kulinarija – išskirtinė kulinarija (1 dalis)

Prieš karą Klaipėda visoje Europoje garsėjo savo restoranais su vasaros ir žiemos sodais, kurių įregimo pasižiūrėti restoraninio verslo žmonės atvažiuodavo net iš kitų kraštų. Klaipėdos mieste viešbučiai „Alte Gasthaus“, „Deutsches Haus“, „Hotel de Russie“ (vėliau „Baltisher Hof“, dar vėliau „Prie baltosios gulbės“, savininkas R Gudaitis), „Hotel zur Ostbah“ (savininkas H. Barštys), „Tel-Aviv“ garsėjo savo aukšto lygio restoranais. Ypatingu rafinuotumu pasižymėjo Anglų ložės ir „Memfis“ ložės restoranai. Vos spėdavo aptarnauti savo klientus Pauliaus Nėmano restoranas, „Sommer“ restoranas, „Central Cafe“, „Mokka Stuben“, „Konditerei und Cafe Hak“, daugybė mažų valgyklų, užkandinių, konditerinių, kavinių ir barų. Smiltynėje prie jūros buvo garsus restoranas „Sandkrug“, Smiltynės Kurhauzas su restoranu ir kavine terasa, šalia ant kalvos buvo garsus ir klaipėdiečių gausiai lankomas restoranas „Alte Sandkrug“ (Senoji Smiltynė), nes nuo kalvos atsiveradvo puikūs Klaipėdos vaizdai… Užsienio svečiai būdavo nustebinti ir 5 km ilgio promenadų takais (vien pavadinimas „Wieners Promenade“ – „Vienos pasivaikščiojimas“ ką tuo metu reiškė!..), vedančiais į Girulius, į Tauralaukį su jaukiomis kavinėmis ir pavėsinėmis pakelyje.

|

Įdaryti valgiai Kūčioms ir Kalėdoms

Kepta antis, įdaryta obuoliais ir riešutais su bruknių padažu. Antį gerai išplauti, nusausinti, ištraukioti padaigus, įtrinti druska ir maltais kvapiaisiais pipirais iš vidaus ir išorės. Palikti porai valandų. 300g baltos duonos supjaustyti kubeliais, apskrudinti aliejuje ir atvėsinti. 300g obuolių supjaustyti kubeliais, 200g riešutų sukapoti, viską suberti į vieną dubenį, išmaišyti su 100g pasiruotų svogūnų, 8g druskos, žiupsniu maltų juodųjų pipirų ir vienos citrinos nutarkuota cedra. Tris kiaušinius išplakti, išmaišyti su įdaru, prikimšti antį, užsiūti, odą prabadyti, kad galėtų nuvarvėti riebalai. Įkaitinti orkaitę iki 175ºC. Į kaitintuvą sudėti 200g morkų griežinėlių, paguldyti antį krūtine žemyn ant morkų įpilti (2 cm nuo dugno) šalto vandens. Kepti 175ºC įkaitintoje orkaitėje 90 minučių, tada apversti. Temperatūrą padidinti iki 200 laipsnių ir dar kepti 90 minučių. Antį sukarpyti paukštienos žirklėmis į atskiras porcijas, jas sudėti ant padėklo, atskirame dubenyje sudėti įdarą, didelėje padažinėje patiekti 360g bruknių padažo. Kepta iškaulinta ir įdaryta višta. Vištą per krūtinėlę perpjauti per pusę, išimti kaulus ir nulupti odą. Vištienos mėsą, 0,5 kg kiaulienos sumalti, įdėti 50g nuplikytų ir nuvalytų nuo odelių graikinių riešutų puselių, 50g džiovintų abrikosų ir 50g džiovintų slyvų be kauliukų. Įdarą pagardinti druska, maltais juodaisiais pipirais, malta ciberžole ir maltais muskatų riešutais.

|

Per Adventą išmokime valgyti sveikas ir skanias salotas

Vincento saldžiarūgštis aliejaus su medumi užpilas salotoms. 400g alyvų aliejaus) suplakti su 60g 6% obuolių acto arba citrinos sulčių, 75g skysto medaus, 9g druskos, 9g išspausto česnako, 3g maltos saldžiosios raudonos paprikos, 1g maltų aitriųjų kajeno arba čilės paprikų. Aliejiniai užpilai staigiai susisluoksniuoja ir sunkiai yra plakami. Todėl patyrę kulinarai aliejinius užpilus rekomenduoja supilti į užsukamu dangteliu butelį. Butelį geriausiai imti nuo sulčių su didesniu dangteliu, jame išbadyti skylutes. Prieš naudojant, stipriai kartu su buteliu suplakti ir apšlakstyti salotas. Ant indo turi būti užrašas „Vincento užpilas“ ir etiketė su pagaminimo data. Šaldytuve uždarame inde galima laikyti tris savaites. Autentiškos Cezario salotos. 50g romėniškų salotų lapus atidžiai nuplauti, nusausinti ir neuždengtas padėti į šaldytuvą. 40g baltos duonos (geriau itališkos čebatos) supjaustyti 1,5×1,5 cm dydžio kubeliais, 10g aliejaus pakepinti česnako skiltele, česnaką išimti ir karštame aliejuje iš visų pusių apskrudinti duoną. Krutonai turi gautis minkšti viduje, bet su lengva traškia plutele. Specialiu arba paprastu peiliu pridrožti 40g labai plonų Parmigiano Reggiano sūrio drožlių. Salotinę ištrinti česnako skiltele, gabalėliais suplėšyti romėniškų salotų lapus, sukrauti juos salotinėn kalvele. 40g alyvų aliejaus šluotele suplakti su 10g minkštai virto kiaušinio skystu tryniu, 8g citrinos sulčių ir 5g vorčesteršyro padažo.

Apie žmonių perteklių

A.Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas: Mūsų dienomis jokia vyriausybė nedirba tautai, žmonėms – jie tarnauja tam, kas daugiau moka – bankams ir pinigų dirbėjams. Daugiausia pinigų daro „maisto produktų“ gamintojai, kuriems visai nerūpi žmonių skaičiaus mažėjimas ir „vaistų“ gamintojai, kurie taip pat nėra suinteresuoti žmonių skaičiaus mažėjimu. Tačiau didysis totalinio genocido paradoksas slypi tame, jie visi, pradedant ištaigingu banku, skatinančiu pirkimą ir baigiant jaukia bandelės kepyklėle, savo produkcijos gamyboje naudojanti sintetinius priedus, vieningai nuodija ir beatodairiškai naikina ne tik kitus, bet ir patys save. Tai nėra reikalo virkauti dėl žmonių skaičiaus didėjimo ar mažėjimo: kuo greičiau civilizacija vystosi, tuo greičiu ji pati save sunaikins. Be išimčių. Ir niekas nuo šito niekur nepabėgs. Nei bankininkas su savo jachta į negyvenamą salą, nei Belize fazendą įrengęs verslininkas, nei komunistinis ar kapitalistinis mafijozas, savo šalyje pasistatęs tvirtoves, – valgyti reikia visiems, o ką valgysi jei viskas iki to bus apnuodyta, – ir vaisiai medžiuose, daržovės dirvose, ir paukščiai ore, ir žuvys vandenynuose…

|

Klaipėdos kulinarija – išskirtinė kulinarija (2 dalis)

Tai šit, kuršių virtuvės įtakoje, Klaipėdos restoranų virėjai sugalvojo savitą, būdingą tik klaipėdiečiams patiekalą, kuris vėliau buvo miestelėnų ypač pamėgtas, pasisavintas ir gana dažnai valgomas. Štai jis: Memelio karveliai. Visi balandininkai žino kas yra garsieji Memelio balandžiai, tai unikali paukščių veislė, skirta tik kolekciniam auginimui. Šių balandžių, savaime suprantama, maistui, šiukštu! – o, be to, būtų ir per daug brangu… Memelio karvelių patiekalui tinka visi sveiki balandžiai, – tiek naminiai, tiek ir laukiniai, nors iš tiesų yra išveista speciali maistinių Memelio balandžių veislė. Jie yra didesni, greičiau nusipeni (tam augintojai dažniausiai jiems nukarpo sparnų plunksnas), jų mėsa yra minkštesnė, švelnesnė ir šviesesnė. Keturis balandžius reikia papjauti, atsargiai nupešti, galima atsargiai nusvilinti likusius pūkus ir nutrinti juos miltais. Kaklus ir kojeles nupjauti ir išmesti, taip pat išmesti ir vidurius, palikti tik kepenėles, – prireiks padažui. Balandžius iš vidaus ir išorės įtrinti druska, pipirais, prikimšti į vidų čiobrelių ir palikti taip marinuotis trims valandoms. Į keptuvę įpilti rapsų aliejaus ir gerai jį įkaitinti, kad išgaruotų nereikalinga drėgmė. Gražiai iš visų pusių apkepinti balandėlius ir, išėmus, padėti šiltai. Nulupti saują mažų svogūnėlių, saują česnako skiltelių, supjaustyti šiaudeliais pusę nulupto saliero ir viską pakepinti likusiame nuo balandėlių aliejuje.