Kainos kris, ypač būsto

Kainos kris, ypač būsto

Nors valdžia planuoja didinti pridėtinės vertės mokestį, infliacijos rekordai į Lietuvą artimiausiais metais neturėtų grįžti. Ir toliau sparčiai kris nekilnojamojo turto kainos. Šalies makroekonominę padėtį pristatęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad infliacija šiuo metu yra bene vienintelis ūkio rodiklis, kurio pokyčius galima gana tiksliai numatyti, o tendencijos – džiuginančios. Jau antrą mėnesį iš eilės Statistikos departamentas fiksuoja nežymią defliaciją. Vadinasi, produktai ir paslaugos Lietuvoje pinga. Defliacinės nuotaikos, G.Nausėdos nuomone, turėtų išsilaikyti bent iki šios vasaros pabaigos. Tačiau ir toliau infliacija turėtų mažėti. Nors gegužę buvo fiksuota 9,3 proc. metinė infliacija, ji metų pabaigoje turėtų sumažėti iki 5 proc. Artimiausiais metais ji išliks gana žemo – 2-2,5 proc. – lygio ir 2012 m. atitiks Mastrichto kriterijų, reikalingą norint įsivesti eurą. Lietuvoje eurą po trejų metų žada ir premjeras Andrius Kubilius, tačiau G.Nausėdos manymu, koją šįkart gali pakišti didelis biudžeto deficitas ir aukštos palūkanų normos, todėl anksčiausiai įsivesti eurą gali pavykti tik 2013 m. G.Nausėda tikėjosi, kad didžiausias kainų kritimas ir toliau bus stebimas nekilnojamojo turto sektoriuje. “Nekilnojamojo turto kainų kritimas dar nėra pasibaigęs, pardavėjai vis dar sukalbami ir pasiruošę suteikti labai didelių nuolaidų. Būsto kainos Vilniuje grįžta į 2006 m. lygį, tačiau dugno jos dar nepasiekė”, – sakė ekonomistas.

|

Kaip ir kur laikyti batus?

Parėję į namus, pirmiausia nusiauname batus. Vasarą lengvabūdiškai numetame basutes arba mokasinus, žiemą sunkiai nuo kojos numauname ilgaaulius arba sunkius storapažius batus. Mūsų klimato ypatumai kiekvienam sezonui verčia turėti bent jau po dvi poras batų, ir visus juos reikia kažkur laikyti. Ar užtektų batus tiesiog sudėti į dėžutes ir jas užkelti į antresoles? Ne, neužtenka. Pirmiausia, tokiomis sąlygomis laikomi batai beveik neturi galimybių išlikti gražūs, antra, tarp viso kalno dėžučių po pusės metų sunku rasti net pačias mėgstamiausias basutes. Mūsų kojų apavas nusipelno geresnės lemties, tai yra, specialiai apgalvotų ir suprojektuotų batų saugojimo ir laikymo vietų, kurios prailgins jų amžių ir suteiks būstui civilizuotą išvaizdą. Aišku, idealus variantas būtų tuomet, kai batai būtų laikomi atskirame kambaryje arba apatinėse jūsų drabužinės lentynose. Kai kuriuose šiuolaikiniuose naujos statybos namuose šalia drabužinių yra projektuojamos ir atskiros patalpos batų laikymui – juose būtinai yra sumontuota ventiliacijos ir apšvietimo sistemos, kai kada kliento pageidavimu sukuriamas specialus drėgmės ir temperatūros rėžimas, kuris būtų optimalus išskirtinių batų, pagamintų iš itin brangios odos, laikymui. Kita vertus, toli gražu ne kiekvienas turi galimybę sukaupti keleto šimtų batų porų kolekciją, kokią, pavyzdžiui, turi dainininkė Cher arba modelis Kate Moss, todėl daugumai mūsų užteks apsispręsti, kur mažame bute laikyti 10-20 porų batų.

| |

CROCSai: batai su charakteriu

Jų nekenčia arba myli, iš jų juokiasi arba žavisi – pasaulį krečia crocsomanija. Mylintys internete kuria forumus ir gali ištisas dienas diskutuoti apie jų privalumus, nekenčiantys… taip pat kuria forumus ir piktinasi jais. Aišku viena: CROCSai – tai batai, kurie nepalieka abejingų. CROCSai iš pirmo žvilgsnio šokiruoja. Šokiruoja ir iš antro – griaudami stereotipus, kokia turi būti avalynė. Tradicinės CROCSų klumpės greičiau panašios į kaliošus su skylutėmis, o ne į avalynę, kurią norėtum matyti ant savo išpuoselėtų kojų. Gražiais jų nevadina net patys didžiausi gerbėjai. Epitetai, kurių jie sulaukia, patys įvairiausi: linksmi, įdomūs, keisti, bet dažniausiai – patogūs. Ir atsirado jie anaiptol ne pigumo ir paprastumo ieškant . Turtingi amerikiečiai jachtų savininkai, visuomet susirūpinę prabangių denių švara ir savo sveikata, 2002 metais užsakė sukurti specialią avalynę, kuri būtų patogi kojai, neslidinėtų ir neteptų denio, neskęstų ir kartu būtų išskirtinė. Taip atsirado CROCSai. Vos pasirodę CROCSai tapo tokie populiarūs, kad juos puolė padirbinėti visame pasaulyje. Tačiau pakaitalai netikri lyg krokodilo ašaros, nes tikrieji CROCSai gaminami iš specialios croslite medžiagos, kurios sudėtis laikoma paslaptyje kaip ir Coca-colos receptas. Iš croslite pagaminti batai tokie minkšti ir tvirti, kad, kaip juokauja gamintojai, greičiau atsibosta negu nusidėvi, ir kartu tokie lengvi, kad visiškai nejuntami ant kojų, nes sveria vos 30 g (ledų porcija sveria 120 g!).

| |

Tinkama avalynė gerina pėdų raumenų tonusą

Ortopedai rekomenduoja „Crocs” avalynę dėl elastingumo. Ši savybė suteikia galimybę dirbti pėdos skliautą formuojantiems raumenims. Vaikams, kurių pėdos skliautas dar vystosi, geras raumenų tonusas – viena iš sąlygų užkirsti kelią plokščiapadystei. Plokščiapadystė – tai pėdos deformacija. Ji būna įgimta (stabili) 4-5 proc., o įgyta (mobili) – apie 95 proc. visų atvejų. Pėdų skliauto vystymasis priklauso nuo amžiaus, raumenų tonuso tipo, gyvenimo būdo ir fizinio aktyvumo. Iš unikalios „Croslite” medžiagos pagaminti „Crocs” batai ne tik stilingi bei patogūs, bet ir pasižymi ortopedinėmis savybėmis. „Svarbiausia „Crocs” batų savybė – elastingumas. Kitaip nei kiti kieti batai, Crocs‘ai „eina” kartu su pėda, neleisdami jai pavargti. Elastingumas suteikia galimybę treniruoti pėdos raumenis, kurie formuoja taisyklingą pėdos skliautą”, – teigė med. m. dr. Kęstutis Saniukas, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos-traumatologijos centro vadovas. „Crocs” avalynė vaikams profesionalų taip pat vertinama dėl lengvumo. „Crocs” modelis sveria 30-50 gramų ir neapsunkina vaiko eisenos bei fizinio aktyvumo. „Crocs” batus darbe avintis dr. K. Saniukas pasakojo, kad teigiamą poveikį taip pat turi masažuojantis avalynės padas. „Suaugusiems jis neturi įtakos plokščiapadystės profilaktikai, tačiau gerina kraujotaką ir mažina skausmą”, – pasakojo jis. Tai patvirtina atlikti ergonominiai tyrimai.

| |

Mokomės… vaikščioti

Apie 180 tūkstančių kilometrų – tokį atstumą savo kojomis mes nueiname per gyvenimą. Tai yra puspenkto karto aplink ekvatorių. Kai kuriems žmonėms tai – menkas malonumas, nes kiekvieną žingsnį lydi skausmas. Dėl to dažniausiai būna kalti netinkami batai arba netaisyklinga eisena. Pasekmės pasireiškia ne tik jautrių kojos sąnarių pokyčiais, bet ir galvos, nugaros, sprando skausmais. Faktiškai nuo ankstyvos vaikystės mes vaikštome avėdami standžius batus ant lygaus pagrindo. Tai per daug išvargina kojų raumenis, nes jos sukurtos natūraliems judesiams. Juos mes atliekame, kai basi einame per nelygią žemę, pavyzdžiui, pievą, smėlį, akmenis, dirvą. Bet tai darome vis rečiau. Dauguma geriausiu atveju – kartą per metus pliaže. Kai sunyksta pėdos raumenys, išlinkimas netenka atramos, tuomet pėda deformuojasi: per daug iškyla, išsiplečia ar tampa plokščia. Per ankšti batai arba per aukšti kulniukai kenkia visai pėdai. Dėl to išauga kauliukai, skausmingai iškrypsta didysis pirštas, atsiranda nuospaudų, sukietėjimų. Dar vienas rizikos veiksnys: sunkių rankinių nešiojimas ir ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, nuo kurio neretai pakinta laikysena ir pradeda kamuoti sprando bei nugaros raumenų skausmai. Todėl daug žmonių vaikšto susikūprinę, susikaustę arba nesąmoningai atsargiai statydami kojas, nes atskirų raumenų įtampa ir skausmas reiškia netolygų kūno svorio pasiskirstymą, kuris persiduoda ir į kojų raumenis. Ir atvirkščiai: eisena daro įtaką visam organizmui.

Kas svarbiau darbdaviui: diplomas ar darbo patirtis?
|

Kas svarbiau darbdaviui: diplomas ar darbo patirtis?

Ką reikės veikti baigus studijas? Ar įgytas išsilavinimas ir gautas diplomas padės rasti gerą darbą ir užsitikrinti ateitį? Tokius klausimus dažnai užduoda aukštosiose mokyklose besimokantys studentai. Ir nors daugumoje siūlančių darbą skelbimų vienas pagrindinių reikalavimų yra aukštasis išsilavinimas, vieningos nuomonės dėl jo svarbos nėra. Požiūris į diplomą skiriasi ir tarp bestudijuojančių, ir tarp baigusių studijas jaunų specialistų bei darbą siūlančių vadovų. Į klausimą, ko iš jaunų specialistų tikisi darbdaviai, kas patraukia jų dėmesį skaitant pretendentų gyvenimo aprašymus atsakė darbo skelbimų tinklapio www.cv.lt ir personalo atrankos agentūros “Recruitment Associates” vadovas Arūnas Navickas. Vadovas teigė, kad galbūt ne tiek svarbu diplomo turėjimas ar neturėjimas, kiek išsilavinimas ir žinios atitinkamoje srityje: “Žinios ir išsilavinimas svarbus visų sričių specialistams. Galbūt griežtesnius reikalavimus kelia inžinerijos, statybos sričių kompanijos”. Paklausus ar atsižvelgiama į tai, kokį mokslinį laipsnį turi pretendentas, sulaukėme gana dviprasmiško atsakymo: “Diplomas niekada negarantuoja, kad su daktaro laipsniu bus geresnis kandidatas nei su bakalauru, kadangi dar labai svarbu ne tik žinios, bet ir žmogus, kaip asmenybė su savo asmeninėmis savybėmis. Be abejo, aukštenis išsilavinimas yra nemažas privalumas”, – dėstė vadovas. Apklausus studentus paaiškėjo, kad darbo patirtis yra svarbiau už aukštąjį išsilavinimą.

Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo
|

Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo

Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo. Šiaulių miesto mokyklose 15 mokytojų turi tik vidurinį išsilavinimą, 14-ka – aukštesnįjį. Jei Seimas patvirtins Švietimo įstatymo pataisas, ateinantį rugsėjį mokytojai neturintys aukštojo mokslo, neteks darbo. Šiaulių universitete mokytojų kvalifikaciją kasmet įgyja daugiau nei 900 studentų. Tik nedidelė dalis įsidarbina ugdymo įstaigose. Jei Seimas patvirtins Švietimo įstatymo pataisą, neturintys aukštojo išsilavinimo asmenys, nebegalės dirbti mokyklose, todėl apie 30 laisvų darbo vietų Šiaulių miesto mokyklose turėtų atsirasti universitetų absolventams. Daugiau nei 20-ies metų darbo stažą turintys pedagogai sako, kad mokytojui aukštasis išsilavinimas – būtinas. Pagal įstatymo pataisą, mokykloje galėtų dirbti studijuojantys universitete, jei jiems iki baigimo liko metai. Neturintys aukštojo mokslo diplomo mokytojai, galės dirbti tik neformaliojo ugdymo srityje. Šiuo metu Šiaulių apskrityje dirba daugiau nei 200 mokytojų neturinčių aukštojo išsilavinimo. Šiaulių mieste jų beveik 30.

Ar reikia baigti aukštąją mokyklą, kad taptum programuotoju?
|

Ar reikia baigti aukštąją mokyklą, kad taptum programuotoju?

Ką reikia daryti, norint rasti gerą darbą? Daug mokytis, taip sako dažnai mūsų tėvai. Reikia gerai mokytis mokykloje, po to pabaigti universitetą, o tada jau ir apie gerą darbą galima pagalvoti. Bet realybė yra kitokia – darbo prireikia dažnai jau studijų metu, jei ne mokykloje. O jeigu nepasisekė įstoti, kas tada, gyvenimas baigtas? Norėčiau su jumis pasidalinti patirtimi iš savo profesinės srities – tai yra programavimas ir tinklapių kūrimas. Ar būtinai reikia baigti universitetą ir kiek svarbus yra aukštojo mokslo diplomas būsimam programuotojui? Pradėkime nuo to, kad pats esu baigęs vidurinę su pagyrimu, o po to baigiau VU programų sistemų bakalauro studijas, taigi žinau, ką reiškia mokytis ir studijuoti. Bet taipogi žinau, kad iš universitete duotų žinių man prireikė iš tikrųjų labai nedaug. Bet apie viską iš eilės. Kad noriu būti būtent programuotoju ir tinklapių kūrėju, pajaučiau dar 11 klasėje, tada net kompiuterio namie neturėjau. Tad pradėjau dažniau lankytis mokyklos informatikos kabinete ir domėtis viskuo, kas susiję su IT. Turėjau labai gerą informatikos mokytoją, kuris pats dažnai pasilikdavo po pamokų, būtent ten ir prasidėjo mano mokslai. Pradžioje Paskalis, informatikos olimpiados (apie tai esu parašęs atskirą straipsnį), po to Delphi, pirmieji taikomųjų programų bandymai, tada HTML, mokyklos tinklapio kūrimas (dabar jau seniai mirusi versija). Ir visa tai per paskutinius du mokyklos metus. Turėjau daug noro mokytis, nes žinojau, kad tai yra perspektyvu.

Nauja emigracijos banga gali būti didesnė

Viena iš didžiausių Lietuvoje mokesčių gražinimu užsiimanti įmonė „RT Tax” 2010 m. prognozuoja dar vieną emigracijos bangą. Bendrovės specialistai teigia, kad šiuo metu be darbo likę Lietuvos gyventojai plūstels į Vakarų Europą, vos tik ten pagerės ekonominė situacija. „Pastaruoju metu jaučiame didelį susidomėjimą mokesčių grąžinimu. Lyginant su praeitų metų pirmuoju pusmečiu, šiemet 30 proc. išaugo skaičius žmonių besiregistruojančių mokesčių susigražinimui dar prieš išvykstant darbuotis svetur”, – sako mokesčių gražinimo bendrovės „RT Tax” direktorius Žydrūnas Janušauskas. Kitas rodiklis, rodantis, kad išaugo norinčių emigruoti skaičius – padaugėjo klientų, kurie kreipiasi dėl mokesčių permokos užsienio valstybėje sugražinimo vien tik tam, kad vėl galėtų išvykti dirbti į užsienį. Kadangi vidutinė grąžinamų mokesčių suma yra apie 1200 litų, tai šiek tiek pridėjus jau galima vėl bandyti ieškoti darbo užsienyje padedant įdarbinimo agentūroms ar savarankiškai. „Tendencija labai aiški. Lietuvoje dabar yra labai daug žmonių, kurie neteko darbo ir artimiausiu metu neturės galimybių jo susirasti. Kadangi senųjų ES valstybių ekonomika atsigaus greičiau nei naujokių Rytų Europoje, šie žmonės masiškai patrauks dirbti į Vakarus. Tikėtina, kad naujoji emigracijos banga prasidės jau kitais metais ir gali būti didesnė nei kilusi iš karto po įstojimo į ES”, – prognozuoja jau dešimtmetį su užsienyje uždarbiavusiais lietuviais dirbančios įmonės vadovas.

| |

Stebuklingas spyris arba Krizės pasufleruotos galimybės

Krizė – rimtas iššūkis visuomenės socialiniam atsparumui. Išgyvens stipriausieji. Stipriausieji reiškia – greičiausi, lanksčiausi, pasiruošę permainoms. Jeigu ekonomikos klestėjimo metu žmonių nenoras keistis, mokytis nėra gyvybiškai svarbus ir galima plaukti pasroviui, tai sunkmečiu lieka ne toks ir didelis pasirinkimas – arba „sveikti”, arba „mirti”. Krizė – tai dideli pokyčiai ir įžvelgti juose naujas galimybes įmanoma, tik jeigu esi pasiruošęs permainoms. Pasiruošęs persikvalifikuoti, mokytis, pakeisti socialinę poziciją, persikelti į kitą vietovę ar įgyti naujų įgūdžių. Žinoma, dauguma žmonių nelinkę nei keistis, nei rizikuoti. Ir nors žmonės gali priimti pokyčius, susitaikyti, tačiau nepasiruošę dėl jų dirbti ir dėti pastangų. O be pastangų galimybės neatsiveria. Evoliucijos dėsnis – kol aplinka tinkama, nėra poreikio mobilizuotis, tobulintis, diegti naujoves. Bet griaustinis sugriaudėjo ir aplinka padalijo stebuklingus spyrius, įgalinančius liaudį pagaliau imtis pokyčių ir pasirūpinti savimi. Metus laiko galima šiaip ne taip išlaukti, sumažinti vartojimą, optimizuoti išlaidas, taupyti, tačiau kai kurių šaltinių prognozuojamus tris metus tokiais būdais neprasisuksi. Tikėdami greita sunkmečio pabaiga galime neatsisakyti svarbių gyvenimo planų – vaiko gimimo, buto pirkimo, verslo kūrimo ir pan., bet ilgiau užsitęsusi krizė pakoreguos daugelio žmonių gyvenimo nuostatas iš esmės ir vien taktinių sprendimų neužteks.