| |

Alternatyvus pilietinis ugdymas – moralinei revoliucijai

Dažniausiai pilietiškumas siejamas su pagarba Konstitucijai, savarankiškais viešaisiais samprotavimais ir sprendimais, įstatymų laikymusi, paklusimu valdančiajam aparatui, dominuojančiai ideologijai ir to aparato manipuliacijoms. Kaip matome, pilietiškumo samprata gali būti išskleista ambivalentiškai, priklausomai nuo to, ar kalbame apie autonomišką politinės viešumos dalyvį, ar apie manipuliacijų rezultatą, klaidingo sąmoningumo puoselėtoją. Politinė viešuma yra tie socialiniai, kultūriniai, sveikatos, socialinės rūpybos ir pan. dalykai, kuriuos turėtų laisvai spręsti kiekvienas sąmoningas žmogus. Be politinės viešumos, egzistuoja ir meninė viešuma, kuri politinius dalykus išviešina estetinėmis, nepriklausomomis formomis. Pagaliau egzistuoja dar ir milžiniškas privatusis sektorius, kuris aprėpia asmeninį gyvenimą ir privačios nuosavybės instituciją. Disidentų, atsakingų, orių asmenų sprendimus lemia jų moralinė pozicija ir politiniai įsitikinimai. Atvirkščiai, propagandos ir viešųjų ryšių akcijų suformuoti subjektai bei demotyvuoti asmenys naikina viešojo sektoriaus skaidrumą ir atsakingumą. Manipuliacijų ir baimės sukurti viešosios sferos dalyviai mielai palaiko demoralizuotus politinius režimus. Daugeliui jų korupcijos santykiai, nuolatinis šališkumas, feodalinė ištikimybė yra svarbiausios politinio gyvenimo nuostatos.

|

R.Pakso skrydis aplink pasaulį (17)

Aplink pasaulį skrendantys Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas apie devintą ryto Lietuvos laiku nusileido Chabarovske, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Pakeliui iš Magadano lakūnai leidosi Nikolajevske prie Amūro, kur pasipildė degalų atsargas. Skrendant Rusijos pakraščiu, kaip Centrinėje Amerikoje, nepavyksta gauti deguonies, todėl lakūnai, jau pasimokę virš kitų platumų, nekilo aukščiau keturių kilometrų. „Be deguonies ilgiau pilotuojant penkių kilometrų aukštyje prasideda nesąmonės“, – lakoniškai paaiškino Rolandas Paksas. Sunkoka suprasti ir tai, kaip lakūnams pavyksta išsiversti be normalaus maisto. Mat išskrendant iš Magadano valgykla dar neveikė, todėl dienos racionas buvo labai paprastas – po tris sausainius ir obuolį. Maršrutu iš Magadano į Nikolajevską prie Amūro 900 kilometrų lakūnai skrido virš Ochotsko jūros, tačiau gelbėjimo kostiumai vėl liko supakuoti. Tiesa, skrisdami iš Aliaskos į Anadyrį pilotai vis dėlto buvo juos apsivilkę – mat tąkart labai jau nesvetinga atrodė padangė.

Biržai ruošiasi švęsti

Praėjusiais metais triukšmingai atšventę 550 m. jubiliejų Biržai vėl pasirengę švęsti. Biržiečių ir miesto svečių teismui savo gaminius ir produktus pristatys Biržų rajono verslininkai, aludariai, kulinarai, tradicinių amatų puoselėtojai, menininkai, liaudies meistrai, ekologišką ūkininkavimą propaguojantys ūkininkai. Bus galima paragauti tradicinio biržietiško alaus ir labai prie jo derančių senoviškų tik Biržų kraštui būdingų užkandžių… Įrašai senajame Lietuvos kunigaikštystės archyve liudija, kad jau XVII a. Biržuose buvo bravoras. Didelę pagarbą ir dėmesį alui biržiečiai parodė 1704 m., kai švedai užgrobė Biržus, sugriovė pilį ir sudegino miestą. Jiems pasitraukus miestelėnai po ginčų, ką pirmiausia atstatyti – miesto savivaldos simbolį rotušę ar alaus daryklą – pasirinko pastarąją. Gražios ir unikalios aludarystės bei alaus gėrimo tradicijas išlaikytos ir šiandieniniuose Biržuose. Visą dieną centrinėje miesto aikštėje šurmuliuos tautodailininkų mugė, veiks amatų (verpimo, audimo, alaus gaminimo, linų apdirbimo, mezgimo, pynimo iš vytelių, puodų žiedimo, duonos kepimo ir pan.) ir seniūnijų kiemeliai. Vyks dailininkų pleneras. Vaikams koncertuos “Svirplys”, vyks įvairūs konkursai ir varžybos.

| |

Šalia kino meno. Vargas dėl „Lietuvos“

Situacija su „Lietuvos“ kino teatru gana gerai žinoma: prieš ketverius metus parduotas „Vilniaus prekybai“, prieš metus perparduotas „Rojaus apartamentams“ kino teatras tebestovi. Pernai festivalio „Kino pavasaris“ metu prasidėję ir dar gerokai po jo trukę protestai nieko paguodžiančio protestuotojams ir kino mėgėjams neatnešė: kino teatrą buvo nuspręsta išbraukti iš kultūrinio Vilniaus žemėlapio, ir vietoj jo pastatyti gyvenamųjų namų kompleksą. Tiesa, nuskambėjo ir silpnoki paguodos sakiniai apie tai, kad tarsi ir bus pastatyta 200-300 vietų salė. Bet kiek tų pažadų mes jau girdėjome? Priminsiu: kai „Lietuvos“ kino teatras buvo privatizuojamas, Vilniaus savivaldybė žadėjo už tuos pinigus atnaujinti kino teatrą „Skalvija“, bet naujovių apsilankiusieji jame nepamatė; vėliau ir „Skalvija“ buvo numatyta privatizuoti, o už tuos pinigus pastatyti kino teatrą Menų spaustuvėje ir ten perkelti „Skalvijos“ administraciją ir tęsti jos veiklą. Dabar jau šnekama apie kitką (apie ką – vėliau). O su „Lietuva“ tarsi biznelis ir baigtas. Bet: liepos 4 dieną bus pradėtas sklypo Pylimo 17 detalaus plano svarstymas, o iki tol su jo perspektyva dar galima susipažinti Vilniaus senamiesčio seniūnijoje. Bet: sklypo paskirtis tebėra kultūrinė, t.y. kultūrinės veiklos tame objekte negalima visiškai išbraukti (bent jau iki sutartyje įrašytų 2093 metų), ir vien gyvenamuosius namus ar komercines patalpas statyti tarsi ir nevalia.

| |

Svarstoma galimybė sostinės poliklinikų veiklos ir ūkio priežiūrą atlikti viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo principu

Vilniaus miesto taryba vakar pradėjo svarstyti viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo galimybes, Naujosios Vilnios ir Karoliniškių poliklinikų veiklos ir ūkio priežiūrą perduodant privačiam investuotojui. Svarstoma galimybė vykdyti šių poliklinikų veiklos ir ūkio priežiūros koncesijos suteikimo konkursą, taip įgyvendinant pirmąjį Vilniaus miesto savivaldybės ir privataus investuotojo bendradarbiavimo koncesijos pagrindu projektą. Minėtų poliklinikų veiklos ir ūkio priežiūra būtų perduodama privačiam investuotojui pagal konsultantų atliktą galimybių studiją, kurioje pagrindžiama projekto ekonominė ir socialinė nauda, pateikiama paslaugų specifikacija, vertinimo kriterijai. Pertvarkydama poliklinikas Savivaldybė siekia gerinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą, investicinių lėšų pritraukimą, jų racionalų panaudojimą bei pagerinti darbo sąlygas personalui ir medicinos paslaugas pacientams. Sostinės poliklinikų ūkio priežiūros ir veiklos efektyvumo gerinimo galimybes tyrė bei galimybių studiją parengė Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjęs konsorciumas, kurį sudaro UAB “Žabolis ir partneriai”, advokatų kontora “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” bei VšĮ Sveikatos priežiūros vertinimo nepriklausoma agentūra.

Sostinės mokyklų atnaujinimui ketinama pasitelkti viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą

Sostinės mokyklų atnaujinimui ketinama pasitelkti viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą

Vilniaus miesto taryba vakar pradėjo svarstyti galimybę sostinės mokyklų remontą ir priežiūrą perleisti privačiam sektoriui. Viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas leistų sutelkti privačių investuotojų ir miesto pastangas ir paspartintų šių įstaigų atnaujinimą. Vadovaujantis konsultantų rengiama galimybių studija, pirmajame etape ketinama atnaujinti ir prižiūrėti 15 Vilniaus miesto švietimo įstaigų. Šiam projektui pritarė visų projekte dalyvausiančių mokyklų mokytojų kolektyvai ir tėvų komitetai. Galimybių studijoje pagrindžiama projekto ekonominė ir socialinė nauda, pateikiama paslaugų specifikacija, vertinimo kriterijai. Išanalizavus finansines galimybes tampa akivaizdu, kad nei ribotos miesto biudžeto ar paskolų lėšos, nei nuolat mažėjantis Valstybės investicijų programų finansavimas, nei nenoriai skiriama ES parama nesudarys sąlygų išspręsti visų sostinės švietimo įstaigų atnaujinimo klausimų. Tuo tarpu dauguma šių įstaigų nebuvo kapitališkai remontuotos nuo pat jų pastatymo, ir šiuo metu joms beveik visoms reikalingas remontas.

|

Seimas pritaria liberalcentristų iniciatyvai panaikinti socialinio mokesčio įstatymą

Parlamentas šiandien po pateikimo pritarė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos iniciatyvai nuo 2007 m. sausio 1 d. panaikinti deklaruoto priėmimo tikslo neatitinkantį Laikinojo socialinio mokesčio įstatymą. Tokio projekto rengimą paskatino oficialūs Finansų ministerijos duomenys apie 2005 m. planuotų valstybės biudžeto įplaukų perviršį, siekiantį net 1.474 mlrd. Lt., taip pat 1.7 proc. viršytas prognozuotas šių metų sausio mėnesio valstybės biudžeto pajamas, taip pat pasigirdusius Vyriausybės užmojus greitinti socialinio mokesčio surinkimą. Tačiau svarbiausia tokio įstatymo projekto teikimo priežastis – deklaruoto Laikinojo socialinio mokesčio tikslo – “užtikrinti socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį, vykdymo finansavimą” paneigimas bei Vyriausybės strateginio planavimo stoka, kurios neigiamos pasekmės papildomų, tariamai terminuotų, mokesčių našta gula ant mokesčių mokėtojų. “Vadinamojo socialinio mokesčio įvedimas buvo motyvuojamas poreikiu finansuoti skurdo ir atskirties mažinimo programas, tačiau kyla klausymas kiek lėšų reikia tokioms socialinėms programoms? Galima pagrįstai manyti, jog skurdui Lietuvoje mažinti ar panaikinti neužteks per du metus planuojamų surinkti kelių šimtų milijonų, priešingai šiam tikslui pasiekti prireiks milijardų”, – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalcentristas Raimundas Palaitis.

|

A. Zuokas: “Vilnius – Europos kultūros sostinės 2009″ biuro steigimą stabdo Kultūros ministerijos neatlikti namų darbai”

“Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” biuro steigimas įstrigo dėl to, jog LR Vyriausybės kanceliarijoje dirbantys teisininkai siūlo keisti biuro steigimo dokumentus. Šiuo metu yra atlikti visi formalumai, reikalingi biurui įsteigti. Kad steigimo procesas būtų baigtas, trūksta tik vieno dokumento iš LR Vyriausybės, kuriuo Kultūros ministerijai būtų leista sumokėti 100 Lt steigėjo įnašą į įstaigos dalininkų kapitalą bei dalyvauti tolesnėje projekto eigoje. Reikalingas raštas Vyriausybėje nepasirašomas todėl, kad Vyriausybės kanceliarijos teisininkai stabdo reikalingo dokumento priėmimą, motyvuodami tuo, jog biuro steigimo dokumentams, kuriuos priėmė Vilniaus miesto savivaldybės Taryba bei LR Kultūros ministerija, reikalingi redakcinio pobūdžio pakeitimai. “Projektas “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ negali tapti valdininkų biurokratizmo įkaitu. Tiesą sakant, Kultūros ministerija turėjo atlikti namų darbus, kad jokie trikdžiai, priimant taip reikalingą dokumentą, neiškiltų. Prašome laikinojo Kultūros ministro paspartinti procedūras, kad reikalingi Vyriausybės lygmens sprendimai būtų priimti kuo greičiau”,- sako sostinės meras Artūras Zuokas. Toliau delsiant įsteigti biurą kiltų pavojus nepradėti laiku įgyvendinti projektą bei skleisti informaciją apie jį kitoms Europos šalims.

|

R.Pakso skrydis aplink pasaulį (16)

Šiandien Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas skrido tolimuoju Rusijos pakraščiu – 1500 kilometrų iš Anadyrio į Magadaną. Beveik visą skridimą pučiant priešiniam vėjui, pilotuoti, be kelių minučių, teko šešias valandas. Pagal skridimo trukmę tai – kol kas pati ilgiausia aplink pasaulį skrendančių pilotų įveikta atkarpa. Dar prieš išskrendant buvo matyti, kad ciklonas pasistūmėjo į šalį ir oro sąlygos bus geros. Žinoma, skrendant nerimą kėlė dėl vėjo labai kritęs greitis, užtat jokie debesys nekliudė iš penkių kilometrų aukščio paganyti akis po bekraštes nykias platybes. “Beveik visą kelią – jokių gyvenimo ženklų, – telefonu sakė Rolandas Paksas. – Pelkės, susiraizgę upeliai, paskui pasirodė sopkos, dar vėliau – Kolymos kalnagūbris”. Iš Vilniaus pakilę birželio 10 dieną, Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas skrenda jau beveik tris savaites. Po SM 2000 sparnu praslinko daugiau kaip 30 tūkstančių kilometrų. Apačioje jau plytėjo ir didžiuliai vandenų plotai, ir negyvenama tundra, ir džiunglės. Daugsyk teko nardyti tarp audrų, kartą žemi debesys buvo privertę lakūnus spaustis visai arti Ramiojo vandenyno bangų.

Vasaros proga – 3 nauji serialai per LNK
| |

Vasaros proga – 3 nauji serialai per LNK

Liepos pradžioje per LNK startuoja naujas Rusijos serialas “Dabar ir visada”, taip bus parodytas naujas “Šešių pėdų po žeme” sezonas ir naujos “Viengungio” serijos. “Dabar ir visada”, (“Vsegda govori Vsegda) 2003-2006 m. serialą žiūrovai išvys darbo dienomis 19.10 val. nuo 2006 liepos 10 dienos. “Dabar ir visada” – žiūrovų mėgstama Pelenės istorija, nufilmuota pagal geriausias Rusijos kino tradicijas: įtemptas siužetas, nuoširdžios ašaros ir gražūs aktoriai. Režisieriaus Aleksejaus Kozlovo serialą “Dabar ir visada” galima pavadinti Pelenės temos interpretacija. Kūrybinė grupė sako, kad pavyko nufilmuoti ir pasakišką, ir labai tikrovišką istoriją. Pagrindinė serialo herojė Olga Gromova laimingai gyvena Rusijos provincijos miestelyje. Moteris mano turinti viską – mylimą ir mylintį vyrą Stasą, du nepaprastai mylimus vaikus, jaukų šeimos lizdą ir nedidelį šeimos verslą. Olga turi ir talentą piešti, tik ši Dievo dovana nepaklausi jos mažame pasaulėlyje. Bet vieną dieną idilė subyra: Stasas pamilsta kitą moterį ir nutaria atsikratyti jam trukdančia Olga. Jis inscenizuoja, kad šeimai grasinama, kad firmai gresia bankrotas. Olga pasiaukoja – gelbėdama savo vyrą bei šeimos garbę sėda į kalėjimą už nusikaltimą, kurio neįvykdė. Žadėjęs ją lankyti, vyras gauna skyrybas, atima vaikus, o paskui priverčia ją pasitraukti kuo toliau nuo buvusios šeimos. Ir štai ji neturi nieko. Darbo, vaikų, šeimos, pinigų.