“Intel” pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 8,9 mlrd. JAV dolerių

Pasaulinio IT inovacijų taikymo lyderio “Intel” pajamos per pirmąjį 2006 m. ketvirtį siekė 8,9 mlrd. JAV dolerių. Bendrovės grynasis pelnas siekė 1,3 mlrd. JAV dolerių, arba 23 JAV centus vienai akcijai. “Smarkiai augusi asmeninių kompiuterių paklausa pastaruoju metu kiek nuslūgo. Dėl to kompiuterinės įrangos gamintojai mažino savo atsargas ir tai turėjo įtakos mūsų šių metų finansiniams rodikliams”, – sakė “Intel” generalinis direktorius Paulas Otellinis (Paul Otellini). Pasak jo, nepaisant šių priežasčių kompanija prognozuoja gerus antrojo pusmečio rezultatus, nes pavyko pasiekti puikių rezultatų su 65 nanometrų technologijos kompiuteriais. “Rinkoje savo nišą jau rado neseniai pristatyta nešiojamų kompiuterių platforma “Centrino Duo” ir skaitmeniniams namams skirta platforma VIIV”, – sakė P.Otellinis. Trečiąjį šių metų ketvirtį “Intel” ketina pristatyti keletą naujų procesorių, grįstų “Intel Core” architektūra. Tikimasi, kad tai užtikrins produktų lyderystę tarnybinių stočių, stalinių ir nešiojamųjų kompiuterių rinkose. Šių metų pirmojo finansinio ketvirčio rezultatai rodo, kad Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos regionuose “Intel” gautos pajamos buvo mažesnės nei tikėtasi, o Japonijoje – daugiausiai dėl besitęsiančio nešiojamųjų kompiuterių rinkos augimo – “Intel” gautos pajamos išaugo 8 proc. ir pirmą kartą viršijo milijardą JAV dolerių.

Vaikams aktualiausios – švietimo ir tėvų emigracijos problemos

Vaikams aktualiausios – švietimo ir tėvų emigracijos problemos

Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijai “Gelbėkit vaikus” surengus moksleivių rašto darbų konkursą paaiškėjo, kad vaikams aktualiausios – švietimo ir tėvų emigracijos problemos. O pilietiškai aktyvesni yra kaimo vietovėse ir rajonų centruose gyvenantys vaikai. Moksleivių rašto darbų konkursą “Mano pasiūlymas Lietuvai” kartu su Petro Auštrevičiaus fondu ir europarlamentaru Eugenijum Gentvilu organizavusi “Gelbėkit vaikus” sulaukė per 300 moksleivių pasiūlymų politikams, kaip spręsti vaikams aktualias šalies gyvenimo problemas. “Vertindami moksleivių darbus, pastebėjome, kad daugumos jų temos – aktualios ne tik vaikams, bet ir visai šaliai. Nemaža dalis vaikų nagrinėjo švietimo klausimus, daugelyje darbų atskleidžiamos darbo užsienyje bei protų nutekėjimo problemos. Vaikai dažnai skundėsi užsienyje dirbančių tėvų dėmesio stoka, jaudinosi dėl Lietuvos ateities, kuriai pavojų kelia protų nutekėjimas į užsienį ir siūlė, kaip spręsti šiuos klausimus. Dabar sieksime, kad politikai šiuos pasiūlymus išgirstų ir į juos reaguotų”, – tvirtino organizacijos “Gelbėkit vaikus” atstovė Aušra Mikulskienė. Surengus moksleivių rašto darbų konkursą “Mano pasiūlymas Lietuvai”, kuriame vaikai ir jaunimas teikė pasiūlymus šalies politikams dėl jiems aktualių problemų sprendimo, paaiškėjo, kad didžiausią vaikų susirūpinimą kelia švietimo ir socialinės problemos.

Gintaro kambario paieškos žaidimai Nidoje

Gintaro kambario paieškos žaidimai Nidoje

Nidoje balandžio 20-26 d. vyksta tarptautinė pavasario mokykla, kurioje švietimo ir informacinių technologijų specialistai susipažįsta su unikaliu Neringos gamtos ir kultūros paveldu ir kartu mokosi žaidybinės mokymo formos, naudodami pačius naujausius įrenginius bei geografines informacines sistemas. Daugiau nei 50 pavasario mokyklos dalyvių, susipažinę su technologijų naujovėmis, 5 dienas mokosi naudoti naujus mokymo metodus, perteikti interneto aplinkoje žinias, įgytas improvizuotame dingusio Gintaro kambario paieškos žaidime: gintaro istoriją bei su juo susijusias Kuršių nerijos įžymybes. Tai Europos sąjungos 6-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos Informacinės visuomenės technologijų (IST) teminio prioriteto paprogramės remiamo projekto eMapps.com projekto renginys. Jame dalyvauja švietimo ir informatikos specialistai iš Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos. Lietuvą renginyje atstovauja Klaipėdos “Gabijos” pagrindinė mokykla ir Juodkrantės L. Rėzos pagrindinė mokykla kartu su specialistais iš Matematikos ir informatikos instituto bei VŠI Švietimo ir kultūros mobiliųjų technologijų instituto, kuris organizuoja šį renginį. Žaidimo svarba mokymui buvo žinoma nuo seniausių laikų, o dabar jie derinami su naujausiomis technologijomis.

|

Daugybė skautų iš visos Lietuvos rengs šventę Vilniaus miestui

Šį savaitgalį Vilniuje vyks įspūdingas renginys, kuriame dalyvaus daugiau kaip 1500 skautų iš visos Lietuvos. Kasmetinė skautų Pavasario šventė, vykstanti vis kituose miestuose, šiemet ypatynga – tai pirmasis Lietuvos skautijos renginys, skirtas sekančiais metais vyksiančio skautų šimtmečio jubiliejui. Ateinantys metai ypatingai svarbūs skautams – jau praėjo beveik visas amžius, kai buvo užrištas pirmasis skautiškas kaklaraištis. O štai šiandien jau yra 28 milijonai skautų 216 valstybių. “Vienas pasaulis, vienas įžodis” – tokiu šūkiu vedini skautai visame pasaulyje organizuos renginius, taip pažymėdami skautybės įkūrimo šimtąsias metines. Visus renginius vienija idėja pasaulį padaryti geresniu, būtent taip sakė skautų įkūrėjas lordas R.Baden-Powell‘is. Pasaulinės skautų judėjimo organizacijos WOSM kviečiami skelbti apie jubiliejų pradeda ir skautai Lietuvoje. Skautų šimtmečio minėjimo renginiai prasideda jau šį penktadienį, konfereciją “Kokią Lietuvos ateitį kurs šių dienų jauni žmonės?”. Čia pranešimus skaitys žymūs visuomenės veikėjai, politikai bei jaunimo organizacijų atstovai. Kalbant apie tautiškumą bei patriotiškumą bus aptariamas ir jaunimo organizacijų, tame tarpe ir skautų, vaidmuo.

Vilnius antrą kartą rengiasi tapti vyno kultūros sostine
| |

Vilnius antrą kartą rengiasi tapti vyno kultūros sostine

2006 m. balandžio 20 d., Vilinius. Gegužės 5-6 dienomis Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2), rengiama tarptautinė vyno paroda “Vyno dienos. Vilnius 2006”. Antrą kartą rengiamoje parodoje dalyvaus ir savo nacionalinius stendus pristatys Prancūzijos, Austrijos, Kanados ir Gruzijos vyno gamintojai bei devynios vyną į Lietuvą importuojančios kompanijos. Renginio dalyviai galės susipažinti su rekordiniu vyno rūšių skaičiumi – 1500 skirtingų rūšių iš įvairių pasaulio šalių. Pasak renginį organizuojančio “Vyno klubo” direktorės Rasos Sužiedelienės, šiuo renginiu siekiama paskatinti visuomenę pažinti pasaulio vyno kultūrą, gilinti vyno vartojimo tradicijas Lietuvoje. R.Sužiedelienė teigia, jog didelis vilniečių susidomėjimas praėjusiais metais rengtomis “Vyno dienomis” paskatino vyno parodą Vilniuje rengti kasmet. “Pastaruoju metu lietuvių susidomėjimas vyno kultūra pastebimai auga. Tai liudija ir faktas, jog vien per praėjusius metus Vilniuje atidarytos 5 naujos specializuotos vyno parduotuvės – vartotojai reikalauja kokybės, žmonėms reikia ne tik gero vyno, bet ir informacijos apie jį”, – teigia R.Sužiedelienė.

Sostinės Lazdynų seniūnijoje planuojamų darbų prioritetus lėmė gyventojų nuomonė

Sostinės Lazdynų seniūnijoje planuojamų darbų prioritetus lėmė gyventojų nuomonė

Atsižvelgdama į gyventojų apklausos rezultatus, sostinės Lazdynų seniūnija parengė 2006–2008 metų programą “Lazdynų bendruomenės iniciatyvos”. Programoje numatyti prioritetiniai darbai, jų įvykdymo terminai, reikalingos lėšos. Ši programa šiandien pristatyta Vilniaus miesto tarybos kolegijai. Vadovaujantis parengta programa, per artimiausius trejus metus Lazdynuose numatoma plėsti automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių namų (reikiamos lėšos – 500 tūkst. Lt, prisidės ir gyventojai), asfaltuoti kiemus ir kelius į kiemus (470 tūkst. Lt), remontuoti šaligatvius (220 tūkst. Lt), išmontuoti senas metalines vaikų žaidimo aikšteles ir įrengti naujas medines (280 tūkst. Lt), įrengti Bukčių gatvės apšvietimą (262 tūkst. Lt), nutiesti dviračių ir pėsčiųjų taką nuo Panerio stadiono iki Bukčių gatvės pabaigos (230 tūkst. Lt), atlikti kitus darbus. Tikimasi, kad daugiabučių namų bendrijos aktyviai dalyvaus būsto atnaujinimo programoje. Be to, norima prie rekonstruojamo pramogų ir laisvalaikio centro statyti priestatą seniūnijai ir bendruomenės centro veiklai (2,5 mln. Lt). Lazdynų aplinka taps gražesnė ir sveikesnė įgyvendinant programą “Žalias miestas”. Numatoma suprojektuoti ir įrengti dvi sveikatingumo trasas (Bukčių ir Eugenijos Šimkūnaitės), įrengti skverą Erfurto g. 1, parengti projektinius pasiūlymus sutvarkyti erdvėms prie skulptūrų (“Kanklininkė”, “Statybininkas”, “Rytas”, “Vėtrungė”) ir prekybos centrų.

Per BTV – dokumentinių filmų ciklas „Aistros dėl Gorbačiovo“
| |

Per BTV – dokumentinių filmų ciklas „Aistros dėl Gorbačiovo“

Kodėl viskas įvyko taip, kaip įvyko? Kodėl niekam nežinomas ir niekuo neišsiskiriantis Stavropolio krašto partijos komiteto pirmasis sekretorius netikėtai ėmė kalbėti apie demokratiją ir reformas? Kodėl jį taip myli Vokietijoje ir skeptiškai vertina buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje? Kodėl iš letargo miego pažadinta šalis išsprūdo iš jo rankų? Dokumentinių filmų ciklas mėgina atsakyti į šiuos ir dar daugelį kitų intriguojančių klausimų ir atskleisti dar nematytą vieno garsiausio XX amžiaus politiko gyvenimo ir karjeros pusę. 2005 metais rusų režisieriaus Vasilijaus Pičiulo sukurtą filmų ciklą sudaro keturi filmai. Pirmasis – “Didžioji pradžia” – tai Tai pirmojo ir paskutiniojo TSRS Prezidento ir Generalinio komunistų partijos sekretoriaus karjeros istorija, gyvenimas lyderio, kuris jau nuo 18 – kos kas ketveri metai pakildavo karjeros laiptais. Jam padėjo žmonės, pastebėję neeilinius šio jauno provincialo, kuriam bus lemta tapti šalies komunistų partijos vadovu, gabumus. Kažkas jam padėjo pasirinkti teisingą kelią į viršūnes. Apie ką galvojo ir ką jautė Gorbačiovas, kai vienas po kito šį pasaulį paliko Brežnevas, Andropovas ir Černenka? 39 – nerių jis tapo jauniausiu šalyje rajkomo partijos sekretoriumi.

„Filosofijos pagrindai II“ I. VISUOMENINIS PAŽINIMAS IR VISUOMENINĖ BŪTIS
| |

„Filosofijos pagrindai II“ I. VISUOMENINIS PAŽINIMAS IR VISUOMENINĖ BŪTIS

Istorinė sąmonė jokiu būdu žmogui nėra įgimta. Žmogus gali būti tiesiog abejingas istorijai ir istoriškam tikrovės suvokimui. Toks suvokimas vadinamas aistorišku. Senovės graikai buvo įstabiai abejingi visa kam istoriškam. Jiems tiesiog į galvą negalėjo ateiti mintis užsiimti archeologiniais kasinėjimais arba senų monetų kolekcionavimu. Tarp kitko, pirmuoju senų monetų kolekcionieriumi buvo italų poetas F. Petrarka (1304 – 1374). Herodotas (485 m. pab. – 425 m. pr. Kr.), kurį dažnai vadina „istorijos tėvu”, iš tikrųjų buvo įdomių ir linksmų istorijų, kurias jis girdėjo iš tų įvykių liudininkų, autoriumi. Ne atmetama ir tai, kad dalį šių istorijų jis sugalvojo pats. Graikiškas žodis istoria reiškė įvykį arba pasakojimą. Suprantama, kad Herodoto „Istorija” aprašė, vienos (rečiau – dviejų) kartų gyvenimo įvykius. Labiau nutolę įvykiai mitologizuoti: karalysčių ir miestų žlugimai aiškinami likimu, lemtimi arba dievų valia. Apskritai graikai nemėgo pokyčių ir išvis didelių mastų, o begalybė juos tiesiog baugino. Ne atsitiktinai, jie gyveno nedideliuose miestuose-valstybėse – poliuose. Netgi pasaulį jie įsivaizdavo nedideliu ir jaukiu – kosmosu, kuris sudarė sutvarkytą visatos dalį. Graikiškas žodis kosmos reiškė papuošalą, grožį ir tvarką. Kosmosas jiems buvo harmonijos ir grožio visuma, absoliuti tobulybė, visiška priešingybė chaosui. Žodis chaos paprastai reiškė, kažką beribio, o dėlto priešiško ir tamsaus. Chaos kilęs nuo žodžio chasko, kuris reiškia atidaryti, žiojėti. Tai – tuštuma, faktiškai – niekas, bet egzistuojantis niekas. Kosmosas kaip absoliuti tobulybė netoleravo pokyčių, nes jie reikštų jo degradaciją. Jis taip pat negalėjo ir vystytis, kadangi tai – absoliutas, aukščiau kurio nieko nėra. Taigi, kosmoso supratimas galėjo būt tik statišku, o tai reiškia – aistoriniu. Senovės graikų idealas – amžinybė, grožis ir stabilumas.

„Filosofijos pagrindai II“ Istorizmas, pseudoistorizmas ir antiistorizmas
| |

„Filosofijos pagrindai II“ Istorizmas, pseudoistorizmas ir antiistorizmas

Iki šiol aš kalbėjau apie istorišką suvokimą, neišskirdamas istorizmo ir istoricizmo. Pirmą kartą konceptualinius skirtumus tarp jų išskyrė Karlas Poperis (gimęs 1902 m.) 1935 – 1936 metais. Vėliau, 1944 – 1945 metais išėjo žurnalinis jo knygos „Istoricizmo skurdumas” variantas, kuriame dviejų tipų diachroninis suvokimas, įsisavinančio laikiną visuomeninio gyvenimo dimensiją, kurio idėja buvo visapusiškai aptarta. Poperio manymu, istorikas domisi pavieniais įvykiais, o ne dėsniais ar apibendrinimais, kas būdinga istoricistui. Esminis istoricizmo uždavinys – ateities įvykių prognozavimas, pagrįstas istorijos dėsnių žinojimu. Istoricizmas remiasi istorinio vystymosi nenugalimumo idėja, griežtai determinuota neginčytinais istorijos dėsniais. Šia prasme istoricizmas, Poperio manymu, yra ypatinga fatalizmo atmaina. Diachroninis suvokimas gali būti peržiūrima ir kitais aspektais, skirtingų nuo poperiško istorizmo ir istoricizmo. Bet dėl to būtina pradėti nuo primityviausių diachronijos formų – nuo metraščio, kuris fiksuoja tik įvykių kroniką, t.y. atsako į klausimus, kas ir kada buvo. Kronika, tiksliau – sinchronija, t.y. aprašymas praktiškai koegzistuojančių įvykių, tarp kurių laiko atotrūkis nėra didelis – vienos ar dviejų kartų gyvenimo ribose – fiksuoja artimus įvykius. Tai – Herodoto ar europietiškų viduramžių epochos kronikų pobūdžio „istorijos”. Diachroninis suvokimas prasideda nuo kronikos pavertimo susijusia visuma. Pavyzdžiui, kronikos siužetiškumas yra jos transformacijos į istoriją sąlyga. O griežtai tariant, tai – istoriška socialinių įvykių interpretacija, jų sisteminimas tarpininkaujant vertybėms ir įvertinimams. Net primityvus įvykio įvertinimas, tarkim, iš simpatijų ar antipatijų joms pozicijos jau yra istoriška interpretacija.

Moldova, savo vyno įkaitė

Vyndarystė Moldovos teritorijoje, kurios gyventojus su vynuogėmis graikai supažindino dar trečiajame tūkstantmetyje prieš Kristų, suklestėjo viduramžiais. Tai reiškia, kad Vytauto Didžiojo pasiuntiniai jau galėjo mėgautis šiuo moldavų pagamintu gėrimu. Tačiau ne vyno kelias XV amžiuje siejo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei Moldovą, o paprastas vanduo – tuo metu abi šalys buvo itin artimos kaimynės, nes bendra siena ėjo Dnestro upe. Maža to – pasak profesoriaus Alfredo Bumblausko, Vilniaus universiteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjo, Moldova buvo tuometinių Vytauto planų eiti į Europą partnerė. Praėjus beveik 600 metų, viskas apsivertė aukštyn kojomis – dabar jau Moldova kabinasi Lietuvos parankėn ir nori patekti į Europos Sąjungos šeimą. Tik šis kelias moldavams bus labai sunkus – matyti savo gretose skurdžią “giminaitę” pats ne geriausius laikus išgyvenantis blokas netrokšta. Tuo labiau kai jos veidą darko kontrabandos ir nusikalstamumo šašas – atsiskyrusi Padnestrės sritis. “Dabar mes esam juos pralenkę, – “Vakarų ekspresui” jaukiame, vos prieš kelias dienas atidarytos Lietuvos ambasados Kišiniove balkonėlyje sakė A. Bumblauskas. – Moldavai patys pripažįsta, kad gyvena dar 1992-1994 metais.” Tiesa, akivaizdaus skurdo požymių – bent jau Kišiniove – rasite nedaug. Gal tik vieną kitą išmaldos gatvėje prašančią moterį, apleistus pastatus ar pamestas statybas. Tarybinių automobilių čia liko nedaug, o naujos vakarietiškos mašinos nėra sensacija.