Dianetika II dalis
|

Dianetika II dalis

Dianetikos tikslas – pasaulis be beprotybės, be nusikaltėlių ir karų. Tūkstančius metų žiauriose kovose žmogus stengėsi užkariauti materialiąją visatą, praktiškai nieko nežinodamas apie savo svarbiausią ginklą, apie patį vertingiausią turtą – savo protą. Jis pasiekė laimėjimų, nepaisant šios kliūties. Tačiau savo tamsumo ir nemokšiškumo dėka, be laimėjimų, jo pasiekimu tapo ir beprotybė bei ligos, kariniai resursai, galintys sunaikinti visus pasiekimus. Nė viena civilizacija negali pasiekti ko nors kelyje į stabilų išgyvenimą, nesivadovaudama žiniomis, kurios sudaro Dianetikos mokslą. Sumaniai taikant Dianetiką, įmanoma pasiekti užsibrėžtą tikslą. Kalbant apie atskirą žmogų, Dianetika gali užkirsti kelią arba sušvelninti psichinių sukrėtimų, neurozių, kompulsijų ir kompleksų pasekmes, sugrąžinti jam fizinę sveikatą, pašalindama maždaug 70% visų ligų, nuo kurių kenčia žmonija, pagrindinę priežastį. Šeimoje Dianetika padeda pasiekti didesnį tarpusavio sutarimą ir harmoniją. Tautoms ir mažesnėms grupėms – pvz., gamyboje užimtiems žmonėms Dianetika padeda pakelti gamybos lygį iki tokio lygio, kad visas apgailėtinas ideologijas, už kurias daugelis su gąsdinančiu entuziazmu yra pasirengę kovoti ir mirti, galima atidėti į šalį, pagrindinį dėmesį skiriant efektyviai Dianetikos technologijai.

Scientologija: Veiklos pavyzdys
|

Scientologija: Veiklos pavyzdys

Tačiau sprendžiate visada tik Jūs, o ne tas, kas siūlo Jums pagalbą! Reikia “neeilinių“ sugebėjimų, kad leistum, jog kitas žmogus tvarkytų tavo gyvenimą. Svetimas žmogus problemų nesprendžia, o tik padeda jas išspręsti. Ar mes visi jau tiek nupezom, kad gyvename lyg kažkokios amebos, kur pastumsi, ten eisi. Manipuliacija niekada nepavyksta (!), kai žmogus yra stiprus. Taip, dažnai situacijos mes negalime pakeisti, tačiau galime pakeisti požiūrį į ją. Nereikia tikėtis, kad kažkas stipresnis išspręs bėdas, kad tereikia tik jį rasti. Žmogus turi suvokti, kad nė vienas gydytojas, aiškiaregys ar stebukladarys nepadarys to, ką turi padaryti pats. Tie, kas mano, kad už jo sveikatą atsakingi kiti žmonės, visada turės rimtų problemų. Sakoma, kad jei durnas buvai, tai durnas ir liksi, jokie kursai nepadės. Juk tame centre niekas neverčia, neima už rankos ir nepriverčia dalyvauti tuose kursuose. Tarp kitko, patys pigiausi kursai (seminaras) ten kainuoja 45 Lt, o jų pagalba galima pasiekti tiek pat, kaip ir tūkstančius dolerių kainuojančių pagalba. Kas mumis manipuliuoja? Reklama? Tas centras taip pat turi daryti savo reklamą. Kodėl niekas nekritikuoja skalbimo miltelių reklaminės manipuliacijos, be to, tūkstantį kartų “manipuliuotesnės“? Kas ją vertė kažkur važiuoti, tobulintis, netgi nepaskaičiavus savo pinigų? Daugelis protingesnių žmonių žino, kad santaupos yra skirtos juodai dienai, o ne investicijoms (šiuo atveju – į savo galimybes). Greičiausiai užtemo protas nuo atsivėrusių perspektyvų…

|

Kaip paruošti grybus žiemai

Mūsų klimato juostoje grybų mėgėjams aktualūs grybų konservavimo būdai. Jų ne tiek ir daug: džiovinimas, sūdymas, marinavimas, rauginimas bei šaldymas. Patikimiausiu konservavimo būdu laikomas džiovinimas. Net keletą metų pastovėję džiovinti grybai išsaugo aromatą, nepraranda savo mitybinės vertės. Džiovinti galima visus baravykinius ir nemažai lakštabūdinių grybų. Šiuo būdu konservuojami grybai turi būti nesukirmiję. Juos reikia švariai nuvalyti, tik jokiu būdu neplauti. Išdžiūvę grybai būna kieti, paspaudus lūžta. Tokie grybai turi būti laikomi sandariuose stikliniuose induose, medžiaginiuose maišeliuose ir būtinai sausoje vietoje. Į džiovintus grybus labai greit įsiskverbia drėgmė (jie pradeda pelyti) ar įvairūs kvapai (benzino, česnako, dažų). Pravartu kas keletą mėnesių patikrinti, kaip laikosi jūsų džiovinti grybai ir prireikus dar padžiovinti. Grybai džiovinami keletą dienų: iš pradžių 30-50 °C, vėliau 60-70 °C, galiausiai – ne aukštesnėje kaip 40-50 °C temperatūroje. Svarbu žinoti, kad džiūdami kai kurie grybai, pavyzdžiui, bobausiai, išskiria nuodingas rūgštis, todėl jų negalima džiovinti patalpoje. Mieste kaip grybų džiovykla dažniausiai tarnauja dujinė viryklė. Prieš vartojimą džiovinti grybai kelioms valandoms pamerkiami drungname vandenyje arba piene.

Išmokite save pagirti
|

Išmokite save pagirti

Kas iš jūsų tiki žiniasklaidos jėga? Ar skaitydami straipsnį apie kokį nors produktą, firmą, tikite tuo, ką skaitote? Tikriausiai taip. O kokią reakciją jumyse sukelia reklama? Ar reklamoje minimus teiginius priimate už “gryną pinigą”? Laikraštinis straipsnis daugeliui mūsų sukuria įvaizdį, kad visa, kas jame rašoma – tiesa. Apie mokamus reklaminius skelbimus to nepasakysi. Jei taip, kodėl gi nepasinaudoti tuo psichologiniu žiniasklaidos privalumu, platinant savo pranešimus spaudai? Pažiūrėkite, juk sporto ir pramogų žvaigždės, norėdamos būti visuomenės dėmesio centre, reklamai neskiria nė cento. Tiesiog jų agentai žino, kaip savo tikslams panaudoti žiniasklaidos dėmesį. To paties galite išmokti ir jūs. Žurnalistai ir redaktoriai ištroškę straipsnių ir naujienų. Siųskite jiems žinutes apie save! Tačiau per daug neįsismaginkite.

Grybai mūsų gyvenime
|

Grybai mūsų gyvenime

Pomėgį grybams ir grybavimui, matyt, galima vertinti kaip skirtingus dalykus. Pomėgis grybams dažniausiai yra įgyjamas natūraliai, o pomėgiui grybauti gali turėti įtakos ir aplinkos sąlygos, ypač pastaruoju metu, kai susikūrė daugybė grybų supirkimo punktų, ir grybingų teritorijų gyventojams grybavimas gali tapti papildomu pragyvenimo šaltiniu. Nors valgomųjų grybų yra gana daug rūšių, tačiau grybautojai pažįsta ir renka vidutiniškai apie 20. Skirtingų vietovių gyventojai renka ir vertina skirtingas grybų rūšis. Tai, žinoma, priklauso nuo miškų tipo, jų grybingumo konkrečioje teritorijoje. Pavyzdžiui, dzūkams paprastasis kelmutis ar ūmėdė nėra vertingi grybai, o Vidurio, Šiaurės Lietuvos grybautojai šiuos grybus renka ir giria, nes jų lankomuose miškuose voveraitės, o ir baravykai yra nedažni. Be to, grybavimo patirtis tradiciškai perduodama iš kartos j kartą. Piengrybis paberžis (pūkuote), taip pat ir juosvasis piengrybis renkami sūdymui ir labai mėgstami šiauriniuose Rusijos rajonuose, o Lietuvoje šie grybai nėra populiarūs, nors ir gana dažni. Senesnėje, o kartais ir 9-ojo dešimtmečio literatūroje grybai vadinami „miško mėsa” ar „dievų maistu”.

Vėžių valgymas – šventė
|

Vėžių valgymas – šventė

Dar iki XX amžiaus vidurio, kol chemija nebuvo visiškai užvaldžiusi mūsų krašto žemes ūkio, o ežerai ir upės alsavo gaivumu ir švara, ramiomis vasaros naktimis jų pakrantės sušvisdavo žibintų % fakelų šviesomis. Tai vėžiautojai su specialiais tinkleliais lyg į savotiškas iškilmes eidavo gaudyti vėžių, mat vėžiai iš savo slėptuvių išlenda į šviesą ieškoti maisto. Sugaudavo jų ne vieną tuziną. Tais laikais Lietuva buvo žinoma kaip vėžius eksportuojanti valstybė, o liepos antroje pusėje čia buvo rengiamos tikros vėžiavimo ir vėžių valgymo šventės. Jomis ypač garsėjo kalkingose Žemaitijos vietovėse bei Šiaurės Lietuvos karstinio regione – Biržų apylinkėse – gyvenantys žmonės. Beje, čia dar iki mūsų dienų išlikęs paprotys rengti vėžių valgymo šventes. Tiesa, dabar jos nėra tokios ištaigingos kaip kad būdavo Radvilų valdymo metais. Kodėl vėžių valgymo šventes rengiamos būtent liepos mėnesio antroje pusėje? Tai priklauso nuo vėžių biologijos. Subrendę ir pavasarį išneršę vėžiai yra pakankamai įmitę, o jaunikliai, išsinėrę iš senų šarvų, vasaros antroje pusėje jau yra ne tik kad gerokai ūgtelėję, bet ir suformavę naujus, tvirtus apsauginius šarvus. Lietuvos aplinkos apsaugos ministerijos nutartimi nuo liepos 15 d. leidžiama gaudyti ne mažesnius kaip 10 cm ilgio vėžius, o kiekvienas vėžiautojas gali naudotis 5-mis gaudyklėmis.

Lietuviškos interneto bendruomenės
| | |

Lietuviškos interneto bendruomenės

Paminėtieji šeši salynai – didžiausios Lietuvos internautų bendruomenės. Visos jos vulkaninės kilmės, turinčios didesnį ar mažesnį lavos (investicijų ir naujų vartotojų) šaltinį. Vulkaniniai procesai baigėsi tik „Konferencijos.lt“ salyne, kai Atviros Lietuvos fondas 1999 m. užsuko magmos kranelį ir perdavė konferencijas kitiems šeimininkams. Tačiau ir neturėdamas gamtos turtų salynas išsiplėtė kelis kartus (ir salų, t. y. konferencijų skaičiumi, ir jų gyventojų kiekiu). Kiti bendruomenių archipelagai augo dar greičiau, ypač „Banga“ ir „Delfi“ – jų seisminiam aktyvumui vos užtenka Richterio skalės. Lavai veržtis padeda ir stimuliatoriai-katalizatoriai, pvz., nemokamų SMS žinučių siuntimas („Bangoje“), naujausios žinios iš pasaulio ir Lietuvos, nemokamos pašto dėžutės („Delfi“, „Take“ ir „Bangoje“) ir pan. Seniausios bendruomenės – „Omnitel“ naujienų grupės ir „Konferencijos.lt“ (abiem beveik po 7 metus – visai senutės). „Bangos“ diskusijoms ir „Delfi“ vartų komentarams – pora metų, pati branda. O „Tako“ WWW forumams – vos pusmetis, jiems gyvenimas tik prasidėjo. Pirmas dalykas, kuris ir jums kristų į akis, – skirtingi šių interneto salų (bendruomenių) bendravimo būdai. Tai tarsi skirtingos čiabuvių kalbos. Trys gentys („Bangos“, „Delfi“ ir „Tako“) bendrauja WWW puslapiuose, viena („Omnitel“) – „news“ aplinkoje, „Yahoo.com“ emigrantai – „Yahoo!“ vartuose ir el. paštu, o „Konferencijos.lt“ – visais trimis būdais (daugiausia el. paštu, bet ir WWW bei „news“ terpėse).

|

Destruktyvios religinės bendruomenės siekia pripažinimo

Iš Raseinių rajono kilęs buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas M.Vrubliauskas save vadina indišku vardu Prem (“meilė”). Jo vadovaujamos bendruomenės nariai kas penkis mėnesius turi pasitikrinti, ar neserga AIDS. Pareigūnų teigimu, M.Vrubliauskas ne kartą yra kurstęs religinę nesantaiką. Dienraščio teigimu, viena destruktyviausių pasaulyje sektų vadinama Scientologijos bažnyčia Lietuvoje veikia Vilniaus dianetikos centro pavadinimu. Anksčiau scientologai senamiesčio Visų Šventųjų gatvėje buvo įkūrę vadinamąjį Sveikatos gerinimo kabinetą, kuris platino nelegalius vitaminus “G&G”. Po pusę metų trukusios bendros Valstybės saugumo departamento ir tuometinio Mokesčių policijos departamento operacijos nustatyta, jog scientologės Tatjanos Abramenkovos individuali įmonė “Detoksikacija”, įkūrusi Sveikatos gerinimo kabinetą, tvarkė dvejopą apskaitą, nuslėpė apie 50 tūkst. litų mokesčių. Įmonei buvo iškelta baudžiamoji byla. Sveikatos gerinimo kabinetas siūlė scientologų sukurtą detoksikavimo programą, kainuojančią apie 4 tūkst. litų. Tačiau medikai nustatė, jog ši programa netinka gydyti nuo alkoholizmo ir narkomanijos, neatlieka detoksikacijos funkcijos.