Priebalsių ir balsių, esmės ir formos, garso ir prasmės Darna Lietuvių senkalbėje

Apie priebalsius esame svarstę kaip apie formos, skvarmõs atstovus lietuviškajame Žodyje; bandėme įspėti, ką jie ar jų tarpusavio sąveika reiškia. O ką reiškia balsė? Slėpinys ir yra, kad balsė nieko nereiškia. Balsės yra grynas garsas. Balsės paskirtis visai kita – suteikti Gyvybę, esmę, pagaliau emociją Žodžio konstrukcijai,…
Plačiau >>

Prūsų Kalba – archajiškiausia indoeuropiečių Kalba

Prūsų Kalba – pusiau gyva. Pasak kalbininko, baltisto, VDU Letonikos centro vadovo profesoriaus Alvydo Butkaus, būtent Prūsų Kalba „yra arčiausiai prokalbės. Jei Prūsų Kalba būtų gyva, jai tektų archajiškiausios indoeuropiečių Kalbos laurai. Dabar jie tenka Lietuvių Kalbai. Ji yra archajiškiausia…
Plačiau >>

Teritorijos kontrolę perima JAV – Lietuva okupuota

Teroristai Atkreipiame dėmesį, kad dvišaliame susitarime kalbama ne apie NATO, o JAV. Apie tai įspėjome dar prieš metus, kalbėdami apie kai kuriems Lietuvos karo ekspertams (Matoniui) nežinomą JAV įstatymą , kuriame smulkiai išdėstytas JAV veiksmų, įtraukiant Lietuvą į karą su…
Plačiau >>

„Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta. Tai, kad 2017-ji metai Seimo…
Plačiau >>

Skaistos ir Rasos Šventės sąryšis bei „nokti-nykti“ dėsnis Lietuvių Kalboje

Mūsų Kalboje galioja įstabus dėsningumas: visi lietuviški vešlumą - brandą reiškiantys Žodžiai turi savo dvynius-priešpiešas: nokti-nykti, tarpti-tirpti, kūpėti-keipti, lapoti-leipti, gyvėti-geibti, kermėti, (vešėti)-kirmyti, kusti (gyvėti)-kūsti (liesėti), dygti-daigoti (naikinti), stiebtis, stypti-stipti, žydėti-žiedėti (džiūti), krešėti (žydėti)-kriošti, vešėti-vysti, želti-žilti. Labai svarbu, kad šis dėsningumas…
Plačiau >>

Tapatybės kaita (I)

Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi. Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be…
Plačiau >>

K. Juraitis. Kreipimasis į Vytautą Juozapaitį ir jo partijos kolegas

Pastaruoju metu itin išryškėjo tendencija Lietuvos valstybingumo likučius šluoti kaip sniego valytuvu – buldozeriu. Kai prieš metus ar pusantrų Rumpėjas (Rumpey) pareiškė, jog Europos Sąjungoje sąvoka „tautinė valstybė“ – atgyvena, daugelis iš mūsų pasipiktino: kaip gali būti, kad tokio aukšto…
Plačiau >>

L.Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas

Taip skambiai Simoną Daukantą (1793–1864) pavadino tikrai ne šio straipsnio autorius. „Iš seno mylimas, mūsų Herodotas“, – skaitydamas S. Daukanto kūrinius ir jais žavėdamasis tarė jo amžininkas, iškilus kultūrininkas, publicistas, kalbininkas Mikalojus Akelaitis, trumpa fraze nusakydamas didžiojo tautos istoriko gyvenimo…
Plačiau >>
Kultūra

Darnos idėjos lietuviškose Dainose

Daina "Rimo rimo tūto sutariela". "Rimo" senąja Lietuvių Kalba reiškia pasyvųjį pradą, moteriškąjį (rytų Kultūroje atstoja in energiją) - iš čia "ramybė", "rimsta". Žodis "tūto" reiškia aktyvųjį pradą, vyriškąją energiją (jan). "Sutariela" tarmiskai nuo žodžio Sutarėlė, Sutarimas. Tad Dainoje kartojama…
Plačiau >>

G. Beresnevičius: Senoji lietuvių religija sukūrė Lietuvą

Prof. Alfredo Bumblausko pokalbis su dr. Gintaru Beresnevičiumi (iš LRT laidos „Būtovės slėpiniai. Sesės ir broliai“, 2004 m.) Alfredas Bumblauskas: Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad prieš keletą metų parašydamas knygą „Šventaragio religinė reforma“, turbūt,  apstulbinai bent jau dalį kritikų, kurie, netikėjo Šventaragio mito…
Plačiau >>