LŽS ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas įžvelgia viešosios informacijos cenzūrą
Policijos komisariatų reikalavimas pasirašyti bendradarbiavimo sutartis sukėlė daug ginčų ir žurnalistų protestų. Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, kad šis įvertintų šias sutartis ir pareikštų kvalifikuotą nuomonę.
Instituto direktorius Henrikas Mickevičius savo atsakyme pabrėžė, kad bendradarbiavimo sutartys nepagrįstai riboja žodžio laisvę.
Instituto išvadoje teigiama: “Sutarties su “Elektrėnų kronikos” ir Elektrėnų policijos komisariato (analogiško turinio sutartys sudarinėjamos beveik visuose šalies miestuose) punktas numato, kad redakcija įsipareigoja “pateikti gyventojams informaciją (prieš tai suderinus ją su atsakingu komisariato darbuotoju)”. Vadovaujantis šia nuostata, laikraščio redakcijos žodžio laisvė yra ribojama prisiimtu sutartiniu įsipareigojimu derinti informaciją su atsakingu policijos darbuotoju. Svarstytina ar ši sutarties nuostata nėra viešos informacijos cenzūros pavyzdys.”
Primenama, kad viešos informacijos cenzūra – tai bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį ir šios informacijos paskelbimą. Tokius veiksmus draudžia LR Konstitucijos 44 str. Bei Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis.
Anot H.Mickevičiaus, bet kokiu atveju sutartis sudaro sąlygas teikti viešą informaciją šališkai ir neobjektyviai, kadangi prieš skleisdama informaciją, susijusią su policijos veikla, laikraščio redakcija įsipareigojo jos turinį derinti su atsakingu policijos komisariato darbuotoju. Iš sutarties turinio darytina išvada, kad tuo atveju, kai derinimo metu nuomonės tarp laikraščio redakcijos ir atsakingo policijos darbuotojo išsiskirtų, vykdydama prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, laikraščio redakcija būtų priversta rinktis tarp informacijos skleidimo atsisakymo ir informacijos skleidimo tokia forma, kurios, nebūtų skleidusi, jei būtų turėjusi pasirinkimo laisvę.
UAB “Elektrėnų kronika” redaktorė Julija Kirkilienė informavo, kad sutartį pasirašė laisva valia. Pasak laikraščio redaktorės, tokio tipo sutartį redakcija sudaro su policijos komisariatu ne vienerius metus ir nejaučia policijos komisariato cenzūros.
Tačiau redaktorė netiesiogiai paaiškina, kodėl ji nejaučia cenzūros: “Laikraštyje ,,Elektrėnų kronika” apie kriminalinius nusikaltimus nerašome, informacijos iš PK, išskyrus suvestinės apie savaitės nusikaltimus, neprašome. Komisariate lankomės dažniausiai tada, kai esame pakviesti į renginius. Kartais pakviečia kartu vykti į reidą ar konfiskuotų prekių sunaikinimo akciją. Policijos pateiktą įvairią informacinę medžiagą spausdiname nemokamai.”
Tačiau kolegos iš kitų miestų teigia kitką. Klaipėdos laikraščių ir televizijų žurnalistai taip pat kreipėsi į LŽS dėl vertimo pasirašyti sutartis, grasinant nebeteikti informacijos ir neįleisti į policijos komisariatus. Žurnalistai įsitikinę, kad tokiu būdu bandoma nuslėpti informaciją apie uostamiesčio pareigūnų prasižengimus.
H.Mickevičius vertina šią sutartį žmogaus teisių apsaugos požiūriu ir teigia, kad ji sudaro sąlygas riboti informacijos gavėjo teisėtus interesus – gauti “teisingą, tikslią ir nešališką” informaciją, kaip to reikalauja Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 dalis.
Instituto direktorius mano, kad panašių sutarčių galiojimas gali tapti nepageidaujamu precedentu ir padėti susiformuoti žodžio laisvę ribojančiai praktikai. H.Mickevičius pasiūlė LŽS kreiptis į laikraščio redakciją su siūlymu nutraukti bendradarbiavimo sutartį.
Nutraukus bendradarbiavimo sutartį, “Elektrėnų kronikos” laikraščio redakcija neprarastų teisės gauti iš policijos komisariato viešą informaciją, kadangi tokia teisė yra numatyta ir ginama “statymų (Visuomenės informavimo įstatymo 6 str., Administracinės teisės pažeidimų kodekso 214 str.).
LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius kreipėsi į Policijos departamentą ir paprašė įvertinti minėtą bendradarbiavimo sutartį.
“Šis precedentas paskatino Lietuvos žurnalistų sąjungą viešai kreiptis į už policijos veiklą atsakingas institucijas su prašymu ne tik įvertinti minėta praktiką, bet ir atlikti tyrimą, ar tokiomis ir panašiomis formomis nevyksta analogiški procesai ir kituose rajonuose. LŽS taip pat prašo kolegų žurnalistų ir leidėjų nedelsiant informuoti LŽS apie galimas bet kokias antikonstitucines žiniasklaidos turinio kontrolės formas. Jei tokie faktai kartosis arba minėti faktai nebus tinkamai ištirti, tuomet LŽS bus priversta kreiptis į Europos žurnalistų federaciją ir Tarptautinę žurnalistų federaciją dėl tokios praktikos įvertinimo. LŽS taip pat oficialiai paprašė minėtos sutarties teisinę ekspertizę atlikti ir nepriklausomus teisės ekspertus. Gauti rezultatai bus persiųsti šalies Prezidentui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamento vadovybei.”- sakė D.Radzevičius.
