Lietuviškai spaudai – įžūli suomių kompanijos cenzūra
Lietuvoje vėl atsirado cenzūra. Šešioliktaisiais nepriklausomybės metais cenzoriaus funkcijų ėmėsi Suomijos kompanija „Rautakirja“, kurios valdomos bendrovės Lietuvoje tapo spaudos leidinių platinimo monopolininkais.
Monopolininkai siautėja
Verslas pagimdė cenzūrą – visuomeniniai, analitiniai ar kultūros leidiniai prilyginti bulvarinei spaudai, kryžiažodžių ar erotiniams žurnalams. Vadinasi, monopolininkai spaudos platinimui taiko vienintelį verslo principą: jeigu kurio nors leidinio nuperkama per mažai, jis daugiau niekada nebepateks nei į spaudos kioskus, nei į degalines, nei į prekybos centrus. Jų nebebus niekur.
Cenzūros schema paprasta: leidinys pateikiamas tik į pačius didžiausius prekybos centrus, kuriuose dažniausiai lankosi didmenininkai ar šiaip pigesnių prekių besidairantys pirkėjai.
Jie niekada čia neieško kultūrinių ar analitinių leidinių – daržovių bazė nėra ta vieta, kur perkama rimtoji spauda. O kai ši verslo kartelė neįveikiama, uždaromas bet koks kelias į kitas platinimo vietas.
Suomijos bendrovė „Rautakirja“ Lietuvoje valdo spaudos leidinių platinimo įmonę „Impress Teva“, žurnalais bei laikraščiais aprūpinančią didžiuosius prekybos centrus, degalines – vietas, kur yra didžiausias pirkėjų srautas. Suomiai taip pat valdo „Lietuvos spaudos“ bei „Kauno spaudos“ kioskus.
Išvada: spaudos platinimas pateko į monopolininkų rankas. Kuo tai gresia – jau patyrė analitiniai savaitraščiai, kai kurie mėnesiniai žurnalai.
Didieji dienraščiai ir žurnalai esama padėtimi patenkinti – jiems konkurentų nereikia. Juolab kad pati platinimo struktūra neleidžia tokiems atsirasti.
Todėl apie tai niekas nekalba, nesipiktina. Apie tai vengia kalbėti net politikai, nors dažnas jų pripažįsta, kad laisvas žodis nėra prekė ar paslauga, kurios reikalingumą turėtų nustatyti rinka.
Išbandymas laisvajai spaudai
„Bet koks bandymas ekonominėmis ar kitomis priemonėmis iš rinkos išstumti silpnuosius verslo dalyvius nėra priimtinas vartotojui.
Kalbėdami apie spaudą ir laisvą žurnalistikos žodį galime drąsiai teigti, kad bandymas ekonominiais ar kitokiais susitarimais ignoruoti arba eliminuoti ne pačius populiariausius ir ne pačius didžiausius, bet demokratinei visuomenei ir pliuralizmui neišvengiamai reikalingus leidinius – nepriimtinas nei žurnalistų bendruomenei, nei visuomenei“, – susidariusią padėtį komentavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Situaciją, kai didieji prekybos centrai ar platinimo tarnybos ignoruoja mažuosius laikraščius ar kitus leidinius, o skaitytojai dėl to negali jų rasti, Žurnalistų sąjungos vadovas pavadino tam tikros rūšies cenzūra, kurios imasi ne valstybė, bet verslas.
„Tai rimtas ženklas leidėjų organizacijoms, kad jie turi ne tik vienytis, bet ir pečius surėmę spręsti bendrus rūpesčius. Kitaip po vieną iš rinkos gali išstumti ne vieną leidinį, bet ištisas jų grupes. Panaši šiandien kultūrinės spaudos situacija.
Nesinorėtų, kad žurnalistai ir jų temos, ypač ginančios viešą interesą, liktų už visuomenės dėmesio akiračio. Tai būtų baisi kontrolės forma, galinti tapti rimtu išbandymu visai žiniasklaidai ir spaudos laisvei Lietuvoje“, – pareiškė D. Radzevičius.
Konkurencijos taryba nesnaudžia
Konkurencijos taryba prieš kurį laiką nutarė pradėti tyrimą dėl bendrovės „Rautakirja“ veiksmų, galėjusių pažeisti koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, kuriuos Konkurencijos taryba buvo nustačiusi suomių kompanijai.
Konkurencijos taryba yra leidusi bendrovei „Rautakirja“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 100 procentų bendrovės „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros akcijų, tačiau nustatė tam tikras sąlygas ir įpareigojimus, kurie turėjo padėti išvengti dominuojamos padėties sukūrimo ar reikšmingo konkurencijos apribojimo.
Konkurencijos taryba nutarė du mėnesius taikyti suomių kompanijos valdomoms Lietuvos įmonėms laikinojo pobūdžio priemones.
Šių priemonių taikymas turėtų užtikrinti, kad būtų išlaikyta esama konkurencinė padėtis ir užkirstas kelias padaryti esminę žalą ar sukelti nepataisomų padarinių ūkio subjektams.
Pavadino pavojingu reiškiniu
Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas Rimantas Šukys įsitikinęs, kad Konkurencijos tarybos sprendimas leisti Suomijos bendrovei „Rautakirja“ įsigyti 100 procentų „Lietuvos spaudos“ akcijų yra, švelniai tariant, abejotinas.
„Vienose rankose atsidūrė beveik visas mažmeninės spaudos platinimas Lietuvoje – didžiausiose parduotuvėse, degalinėse, spaudos kioskuose. Tai, be abejo, blogas, o gal net pavojingas reiškinys.
Lietuvos laikraščių ir žurnalų leidėjai jau turi karčios patirties, kai spaudos platinimo monopolistai buvo pradėję diktuoti spaudai nepriimtinas sąlygas. Bijau, panašios problemos jau užprogramuotos, atiduodant platinti laikraščius ir žurnalus vienai bendrovei“, – teigė R. Šukys.
Leidėjų asociacijos vadovas pareiškė, kad verslas negali reguliuoti laisvo žodžio sklaidos – jai neturi būti jokių kliūčių.