Kaip nereikia daryti spaudos konferencijų
Lapkričio 21 diena, ketvirtadienis. Lietuva pakviečiama į NATO, bet šis straipsnis – ne apie tai.
Reikia dirbti. 10 val. – spaudos konferencija. “Elektroninė prekyba” pristato Rusijos bendrovės “Bitrix” turinio valdymo sistemą. Nenorėjau eiti, bet jie skambino, ragino, todėl teko.
Ateinu 10 val. į “Žemaitės” viešbutį. Konferencijų salėje – filmavimas, vyras nugara į auditoriją kažką rusiškai komentuoja prieštvaninei televizijai.
Ilgai komentuoja, nusibosta laukti. Tiesa, atsisėdau taip, kad matyčiau dalį veido.
Nužiūrinėju atėjusius – pažįstamų veidų nedaug, visi kažkokie programuotojai.
Prasideda! Tiesa, neveikia projektorius, todėl vėl tenka laukti.
10.30 val. jau turbūt prasidėjo – viskas bus rodoma kompiuterio ekrane. Nežinau kodėl aš čia, turbūt čia ne žurnalistams, o programuotojams. Suprantu viską, ką jis (“Bitrix” direktorius) sako, bet rašyti nėra apie ką.
Prezentacijos metu žiūriu į sieną, pasikeičiu keliais SMS. 11.30 val., kai man jau reikia išeiti, daroma kavos pertraukėlė ir žadama pakalbėti apie tai, kaip produktas bus pardavinėjamas. Būtų įdomu, bet reikia eiti.
Atsisveikindamas prisimenu, kad nieko šiandien nevalgiau. Tiesa, ten buvo pigaus lenkiško mineralinio, bet jis buvo toli ir ne mums. Kavos pasilikti nebegaliu.
Išeidamas pastebiu, kad ten buvo seminaras, ne spaudos konferencija. Kam ten kvietė žurnalistus?
Važiuoju į “Sonex” konferenciją televizijos bokšte. Tikiuosi, kad duos nors sumuštinių, mirštu iš bado. Vis tik “Intel” pristato naujausią procesorių, atvažiavo kažkokie lenkai. Tiesa, nieko nežinomo nepasakė.
Yra tik sulčių. Nesvarbu – maistas po prezentacijos. Apie 13 val. jau kviečia pabendrauti neformalioje aplinkoje. Laukiam, kol prieis padavėjas.
Laukti tenka ilgai. Priėjęs jis pasako džiugią naujieną – pietų gali tekti laukti valandą. Gal ir nieko, bet 14 val. reikia būti darbe.
Užsisakome salotų ir alaus. 13.40 išeiname – padėkoju už skanų maistą. Tiesa, nei alaus, nei salotų dar neatnešė.
Padovanotą skėtį padovanoju lifto darbuotojai. Geriau vienas sumuštinis negu nevalgomas skėtis.
Skambina piktas redaktorius – nebuvau darbe daugiau kaip 4 valandas. Blogai. Per 4 val. nesugebėjau pavalgyti – lieku dar ir be pietų.
Esu alkanas ir neturiu naujienų. Redaktorius rėkia. O aš galvoju – kam reikalingi tie žurnalistai ir kodėl juos visur kviečia?
