Komunikacija

Didelių tinklų atveju yra tikslinga visų servisų agentų lenteles saugoti viename serveryje. Šią užduotį atlieka katalogų agentas (Directory-Agent), dirbantis pasirinktame kompiuteryje. Tokiu atveju servisų agentai perduoda savo lentelių duomenys katalogų agentui, kuris šiuos duomenys apjungia. Tada vartotojų agentai gali kreiptis tiesiai į katalogų agentą.

ATM sujungtas su SONET/SDH duomenų srauto suskaidymu, glūdi pačioje Nortel‘o architektūrinės vizijos širdyje. Ši vizija apima gyvenimiškas, verslo ir mobilias sritis su audio/duomenų/video ir multimedijinių serverių rinkiniu. Bus daugybė būdų prieiti prie ATM tinklų įskaitant desktop ATM, komutuojamą Ethernet, wireless ir xDSL ir pan. Vizija apima platų daugialypių tarnybų klasių palaikymą vietiniams ATM bei IP, frame-relay ir ciklais paremtoms programoms. ATM pritaiko duomenų, audio ir video programų nevientisumo savybę ir tokio tipo duomenų suspaudimo galimybę padidinant saugojimo ir perdavimo efektyvumą. Nortelis taip pat įsivaizduoja eilę programų serverių ATM tinklo periferijoje, užtikrinančių duomenų, vaizdo ir balso tarnybų išdėstymą mažinant tinklo priklausomumą nuo atstumo.

Vienas iš pagrindiniu CMIP pranašumu yra tas, kad CMIP leidžia ivykdyti kažkoki tai veiksma (action, task), kas SNMP yra labai sunku arba visai neimanoma. SNMP tuo tarpu galima tik stebeti arba keisti kintamuju reikšmes. Taip pat CMIP yra labai lankstus protokolas, leidžiantis ilgus lankscius vardus. CMIP pateikia detalesne informacija apie valdomus irenginius, kuri kartais atrodo ir nenaudinga, bet SNMP to pasigendama. Be to, CMIP apsauga (security) leidžia vardu autorizacija (authorisation), priejimo kontrole (access control) bei apsaugos registravima (SNMPv1 to nera, taciau SNMPv2 ir SNMPv3 šiuo atžvilgiu nelabai ir atsilieka nuo CMIP). Taip pat vienas svarbiausiu pranašumu yra tas, kad CMIP leidžia neriboto dydžio persiuntimus tinkle.

Tinklo įranga (FR komutatorius) patikrina kiekvieno paketo CRC sumą ir jei ji nesutapo su kontroline - paketas išmetamas. Paketas taip pat išmetamas, jei jo ilgis yra per didelis. Esant paketų kamščiui, praleidžiami ne visi paketai. Dėl to reikia aukštesnio lygio protokolo, kuris Frame Relay perduotus duomenis apsaugotų nuo klaidų, tai gali būti IPX arba TCP/IP. Praktikoje Frame Relay tinklas gana patikimai perneša duomenis. Prarandama tik keletas kadrų per tą laiką, kai tinklas dirba numatytu ribiniu pralaidumu.

Klientų procesai naudojasi serverio procesų, dirbančių serverio kompiuteryje, teikiamomis paslaugomis. Tam tikslui klientai turi žinoti, kokie serverio procesai dirba kiekviename iš serverių. Novell tai išsprendžia protokolo SAP (Server Advertising Protocol) pagalba. Per šį protokolą serveriai gali “susipažinti” vieni su kitais, ir kita vertus, klientai gali gauti informaciją apie reikiamus serverio procesus. Ryšiui tarp serverio bei klientų procesų užtikrinti, Novell visiems serverio procesams priskyrė šešioliktainius numerius. Novell rezervavo visus numerius iki 8000h. Jei gamintojas nori rašyti serverio programą, kuri butų naudojama globaliai – pavyzdžiui, serverio programa, aptarnaujanti skaitmeninį faksą, - jis gali prašyti, kad Novell jam suteiktų vieną iš rezervuotų numerių. Lokaliam naudojimui skirti visi skaičiai, didesni už 8000h.

Bendrai kalbant, ATM duomenų srautų tvarkymo esmė yra užtikrinti QoS multimedijinėms programoms ir bendrą visų tinklo resursų optimizavimą. Šių tikslų įgyvendinimas įgalina pagerinti tarnybų klases ir pasiūlo potencialų būdą tarnybų diferenciacijai ir pajamų padidėjimui dėka tinklo veikimo paprastumo ir tinklo kainos mažinimo. ATM duomenų srauto valdymas ir jo įvairios funkcijos gali būti skirstomos į tris lako reikalavimais paremtus elementus. Pirmasis yra centrinio lygio valdymas kuris vykdomas realiame laike. Jis yra „talpinamas“ kietojoje įrangoje ir apima eiles priklausančias nuo skirtingų praradimo ir uždelsimo pioritetų, teisingai sutvarkytus eilių tvarkymo algoritmus ir greičio, kuris užtikrina srauto simetriją, valdymą. Gerai sutvarkytos komutatoriaus – buferio architektūros ir talpa yra būtini efektyviam tinklo veikimui.

CMIP veikimo principas panašus kaip ir SNMP. Tinklo valdoma informacija keiciasi tinklo valdymo taikomosios programos ir valdomi objektai per tinklo valdymo priemones (agents). Tinklo objektai yra valdomu tinklo irenginiu charakteristikos, kurios gali buti prižiurimos, kontroliuojamos ir verciamos ivykdyti kažkoki tai veiksma (action, task). SNMP to nera.

Paketai yra maršrutizuojami viena arba keletu Virtualių Grandinių, kurios aprašomos indvidualiais DLCI numeriais. Kiekviena grandinė aprašyta DLCI numeriu, turi pastoviai sukomutuotą kelią į tam tikrą tašką (destination). Taigi, turint sistemą sudarytą iš keleto sukonfiguruotų virtualių grandinių, galima vienu metu siųsti duomenis į skirtingus taškus. Žinoma jei tik yra palaikomi virtualūs sujungimai. Visi sujungimų DLCI numeriai yra nustatomi paslaugų tiekėjo tik abonimentiniui laikui.

Aukštesnių sluoksnių Novell protokolai kaip susisiekimo protokolus naudoja SPX/IPX arba TCP/IP. Tokie protokolai neturi įtakos bazinių protokolų (pvz. TCP/IP) antraštėms, bet įtakoja duomenų lauko formavimą. Duomenų apskeitimui tarp serverio bei darbo stočių, naudojamas NCP (NetWare Core Protocol) protokolas. Visos funkcijos, siejančios serverį su klientu, yra įgyvendinamos per šį protokolą. Yra dviejų rūšių NCP paketai: tie, kurie perduoda darbo stoties užklausą (request) serveriui, ir tie, kurie perneša atsakymo (replay) duomenis iš serverio į darbo stotį. Todėl yra skriamos dviejų rūšių NCP paketo antraštės: užklausos bei atsakymo (Request Header, Replay Header). Jie skiriami iš pirmųjų dviejų baitų.

Kol ciklais paremti videokonferencijų srautai (įskaitant judančius JPEG apie 10Mbps greičiu) gali būti palaikomi standartinių cikliškų emuliacijų naudojant AAL–1, ATM forumas nustatė VBR–RT VCs naudojimą AAL–5 MPEG2 ATM tinkluose, video-pagal-pareikalavimą programose, kadangi šis priartėjimas užtikrina geresnį tinklo resursų panaudojimą. MPEG yra standartų rinkinys nusakantis vaizdo kodavimą ir surround-sound audio signalus ir sinchronizuojantis video ir audio signalus MPEG failų peržiūros metu. Jis veikia 2 Mbps – 15 Mbps skalėje. Pirminis MPEG standartas (MPEG1) buvo nukreiptas VHS vaizdo ir garso kokybei. MPEG2 programos reikalaujamos būti broadcast kokybės ir HDTV.

CMIP - Common Management Information Protocol (bendrasis valdymo informacinis protokolas) - alternatyva SNMP protokolui. Jisai didesnis, pilnesnis nei SNMP, bet sunkiau išmokstamas bei sunkiai valdomas, reikia geresniu specialistu šio protokolo priežiurai. Šis protokolas veikia po OSI (Open Systems Interconnections) protokolu, ir tai dar viena priežastis, del ko jis nera placiai taikomas. OSI yra gana panašus i TCP/IP, po kuriuo veikia SNMP. Ir TCP/IP, ir OSI struktura yra panaši, abu protokolai naudoja ISO 7 tinklo komunikavimo modeli. Nors OSI ir atlieka tas pacias funkcijas, kaip ir TCP/IP, taciau TCP/IP jas atlieka placiau, šis protokolas yra pilnesnis. Be to, TCP/IP naudoja mažiau sistemos resursu nei OSI, nors ir yra didesnis protokolas.

Frame Relay yra supaprastintas paketinio komutavimo tinklas. Labai panašus į X.25, kuriame duomenų paketai maršrutizuojami į skirtingus taškus, nurodytus paketo antraštėje. Didžiausias skirtumas tarp Frame Relay ir X.25 yra tas, kad X.25 garantuoja duomenų vientisumą, ir tinklo duomenų srautas valdomas vėlinimo sąskaita. Frame Relay taip pat komutuoja paketus, tačiau duomenų vientisumas visiškai negarantuojamas. Frame Relay buferizavimas yra optimizuotas. Lyginant su X.25, turinčio saugojimo ir siuntimo mechanizmą su visiška klaidų korekcija, Frame Relay buferizavimas yra minimalus. Šis tinklas daug greitesnis, nei X.25: kadrai komutatoriuje yra nukreipiami į paskirties vietą suvėlinti tik per keletą šimtų mikrosekundžių, tuo tarpu X.25 vėlinimas siekia kelis šimtus milisekundžių.