Komunikacija

Daugiausiai susidomėjimo paskutiniu metu kabelinių modemų srityje kelia firmos LANcity kabeliniai modemai. Kompanijos Bay Networks padalinys LANcity gamina pilną įrengimų liniją, kuri naudojama kabelinėje televizijoje tinklo išplėtimui iš vieno miesto galo į kitą. Remiantis atvirais maršrutais ir architektūros maštabavimu, LANcity gaminių serija leidžia klientams gauti greito duomenų perdavimo galimybę. Šis gaminys atveria galimybę teikti klientui pilną paslaugų spektrą miesto ribose. Klientas laimi, informacijos apsikeitimo greitis didesnis negu palaiko telefono modemas. Tuo tarpu stebėtinai išaugo interaktyvios galimybės. Informacijos pakrovimas dideliais grafikos kiekiais ir stambiais duomenų failais perduodamas kabelinės televizijos kabeliais 10 Mb/s greičiu, atstumais didesniais negu 300 km be trikdžių televizijos signalui. Plati pralaidumo juosta leidžia kurti informacijos pakrovimą bet kokiame tinklo taške.

Tiesioginio nuoseklumo (DSSS). Ši metodą galima pavaizduoti tokiu būdų. Visas naudojamas plačiajuostis dažnis į kelių skaičių kanalų hierarchiją pagal standartą 802.11 jų turi būti 11. Kiekvienas informacijos bitas tampa pagal iš anksto nustatyta algoritmą vienas iš 11 “čipų”. Atskiro “čipo” intensyvumas artimas foniniam, nors dėl krūvio perduodamo bito vaizdavime informacijos gavėjo stotyje po dekodavimo pagal atgalini algoritmą atsistato pirmines reikšmes perduoto informacijos bito. Kitos poros gavėjas - siuntėjas gali nauduoti kita algoritmą kodavimo-dekodavimo, be to algoritmų kiekis praktiškai neapribotas.

Kabeliniai modemai išsidėsto tarp kabelinio tinklo ir kompiuterio, vykdydami skirtingų įrenginių funkcijas: modemo, telestoties, informacijos šifratoriaus - dešifratoriaus, tilto, maršrutizatoriaus, tinklo adapterio, SNMP - agento ir net Ethernet koncentratoriaus. Nors toks įrenginys vis tiek lieka modemu, nes visų pirma jis moduliuoja ir demoduliuoja signalus. Paprastai informacijos gavimas ir siuntimas kabelinio modemo pagalba vykdomas skirtingais būdais. Siunčiant informaciją nuo stoties į kabelinį modemą (downstream) skaičių duomenys moduliuojami standartiniu televizijos signalo dažniu (6 Mhz), ant kurio užsideda nešantysis dažnis (nuo 42 iki 750 Mhz). Toks signalas perduodamas kabelinei sistemai kartu su kabelinės televizijos signalais ir netrukdo telelaidoms. Yra kelios moduliavimo schemos , bet populiariausios iš jų dvi – QPSK (palaiko duomenų perdavimą 10 Mb/s) ir QAM64 (iki 36 Mb/s).

Metodas DSSS leidžia daugiau atlikti, aprūpina dideli stabilumą siaurajuosčiams trukdžiams ir didelis ryšio nuotolis. O FHSS leidžiami žymiai didesnių kompanijų kiekių, ji yra paprastesnė ir pigesnė, bet jos galimybės yra žemesnės. Dar vienas geras FHSS-įrenginių bruožas yra tas, kad skirtingai nuo DSSS kad jie išsaugo darbo našumą plačiajuosčių trukdžių sąlygose. Nors, taip pat, jie patys kuria trukdžius paprastiems siaurajuosčiams įrenginiams.Viena iš svarbiausių blogų savybių yra ryšio nuotolis, dėl kurio į gali veikti tik pastate.

Kabeliniai modemai išsidėsto tarp kabelinio tinklo ir kompiuterio, vykdydami skirtingų įrenginių funkcijas: modemo, telestoties, informacijos šifratoriaus - dešifratoriaus, tilto, maršrutizatoriaus, tinklo adapterio, SNMP - agento ir net Ethernet koncentratoriaus. Nors toks įrenginys vis tiek lieka modemu, nes visų pirma jis moduliuoja ir demoduliuoja signalus. Paprastai informacijos gavimas ir siuntimas kabelinio modemo pagalba vykdomas skirtingais būdais. Siunčiant informaciją nuo stoties į kabelinį modemą (downstream) skaičių duomenys moduliuojami standartiniu televizijos signalo dažniu (6 Mhz), ant kurio užsideda nešantysis dažnis (nuo 42 iki 750 Mhz).

Tinklo adapteris WaveLan, taikomas organizuojant belaidžius tinklus. Įstatomas į ISA-slot. Darbo dažnis 915 MHZ arba 2.4GHz pralaidumas 2 Mbit/s. Koduoja informaciją pagal plačiajuosti signalą, ryšio atstumas 30-250 m pastate ir iki 50 km naudojant išorines antenas. Instaliuojami draiveriai tinklo operacininėms sistemoms NetWare (pradedant 2 ir aukštesne versiją, o taip pat Personal NetWare), Windows(nuo Windows for Workgroups iki Windows NT), OS/2 Warp, LAN Server (nuo 1.3 ir aukščiau), FTP TCP/IP, DEC Pathworks, UNIX, UNIXWARE ir kt. Parduodami komplekte kartu su kambarine antena.

Prieš įrengiant bet kokia naują technologiją, reikia išspręsti eilę esamų problemų, kurios gali būti ne tik techninės, bet ir ekonominės arba organizacinės. Tas pats yra ir su kabeliniais modemais. Čia iškyla sekančios problemos: Tinklo valdymas. Provaideris turi pastoviai kontroliuoti kabelinį tinklą ir jį teisingai valdyti. Technines problemos. Kabelinių modemų firmų gamintojams reikės sukurti patikimą architektūrą, teikianti skirtingų kabelinių tinklų provaiderių suderinamumą, suderinti signalų priėmimo standartus pagal juos.

Labai įdomu panaudojimą rado belaidžios technologijos eiliniam vartotojui. Paimsime bet koki abonentą - kaip kooperatyvinį, taip ir visai nestambaus, iki individualaus asmens savo namuose ar bute. Mūsų abonentas turi asmeninį kompiuterį arba nedideli lokalini tinklą ir greičiausiai jau turi darbo patirtį Internete. Tam kad susijungti su Internetu jis naudoja modemą ir užima telefonine liniją. Kadangi perdavimo greitis šio atvejų nedidelis, tai linija yra užimama ilgam. Abonentas naudoja Internet labai įvairiems tikslams. Tai ir elektroninis paštas ir naršymas, IRC ir taip toliau.

Simetrinės architektūros atveju abu signalai - tiesioginis ir atbulinis – perduodami vienu kabeliu. Kad atskirti tiesioginį ir atbulinį signalą, juos reikia perduoti skirtingų dažnių diapazonais. Dėl to tiesioginis ir atbulinis perdavimas vyksta skirtingais greičiais. Standartinė simetrinė architektūra turi ir kitus trūkumus, kurie bus apžvelgti žemiau. Todėl kai kurios firmos, gaminančios kabelinius modemus, naudoja savo įrenginiams asimetrinę tinklo architektūrą. Abi sistemos-asimetrinė ir simetrinė - gali gerai papildyti viena kitą. Kai tik simetrinis tinklas taps pasiekiamu ir pigiu, asimetrinė architektūra palaipsniui pereis į simetrinę. Bet tai atsitiks dar negreitai. Kuriai gi architektūrai atiduoti pirmenybę?

Visai nesenai Lietuvos rinkoje atsirado radijo įrenginiai RadioLAN.Pagrindine jų savybe tai, kad jie naudoja 5.8 GHz diapazoną. Jie dirba naudojant siaurą juostį viendažnio moduliavimą. Duomenų perdavimo būdas dar vadinamas 10BaseRadio, charakteringas bruožas adaptuojasi pastato sąlygoms, nejautrus interferencijai, duomenų perdavimo greitis >10Mbit/s, diapazonas 5.8 GHz. Tinklinis RadioLAN aprūpinimas leidžiamas trijuose interfeiso pajungimo variantose: su plokšte, įdedama į kompiuterio vidų ISA-slotą, atskiro bloko pavidale su ryšių per lygiagretų portą, jungiant prie notebook'o per PCMCIA-interfeisą.

Duomenų persiuntimas kabeliniais tinklais gali būti vykdomas skirtingais kanalais. Kaip jau buvo pasakyta, yra du variantai kabelinio modemo pajungimui - simetrinė ir nesimetrinė kabelinių sistemų pajungimas. Simetrinė architektūra turi eilę trūkumų, ribojančios jos vartojimą. Paruošti spartų greitį per simetrinį kabelinį tinklą sunku ir brangu, todėl, kad atbulinis signalo perdavimas vykdomas neefektyviai. Tiesioginis signalo perdavimas stipriai veikia atbulinį, kadangi visa informacija perduodama vienu kanalu. Maršrutizavimas ir apsauga apžvelgiami kaip išoriniai sistemos elementai. Būtent dėl to kabelinių modemų gamintojai atiduoda pirmenybę nesimetrinei architektūrai, kuri turi kitus privalumus. Plačiai naudojama bevielio tinklo ribose, kadangi atbulinį ryšį su stotimi dažnai reikia vykdyti telefono pagalba arba ISDN tinklais. Galima kurti tinklus su minimaliu siuntimo ir gavimo duomenų perdavimo skirtumu. Minimalūs reikalavimai atbuliniam duomenų perdavimui. Duomenų perdavimo ir gavimo kanalų atskyrimas leidžia naudoti esamą aparatūrą duomenų perdavimui nuo stoties iki vartotojo.

Atsiradusios sistemos populiarumas arba programinio produkto tiesiogiai priklauso nuo jau esamomis progaminėms įrangoms. Šia kryptimi RadioLAN kūrėjai ir akcentuoja, derindami savo įrangą su esamais rinkoje lokaliniu kabelių tinklais. Tokiame sprendime yra didelis šios įrangos potencialas tolimesniam rinkos užkariavimui. Iš vienos puses, siūloma RadioLAN aparatūra lokalinių radijo tinklų yra reali alternatyva jau esamai panašiai įrangai. Tuo pačių naudojami aukšti nesami (naudojami tik pastato viduje) dažniai, kas leidžia keletą kartu padidinti duomenų perdavimo greitį.