| | |

„Fujitsu“ sukūrė 8 branduolių procesorius „Sparc64“

„Fujitsu” kompanija paskelbė, jog sukūrė aštuonių branduolių serverinio procesoriaus „Sparc64″ modifikaciją. Šį procesorių žadama naudoti kartu su „Sun Microsystems” kuriamuose „Sparc Enterprise” skaičiavimo sistemose. Naujų mikroschemų kodinis pavadinimas – Venus, o šie puslaidininkiai bus gaminami 45 nm technologinio proceso metodu. Priminsiu, kad dabartiniai keturių branduolių „Sparc64 VII” yra gaminami naudojant 65 nm technologinį procesą. Šie procesoriai turės integruotą darbinės atminties valdiklį, kurio pralaida bus 128 gigaflopai (operacijų skaičius su plaukiojančiu kableliu). Anot gamintojų, šie procesoriai buvo kuriami specialiai didelius skaičiavimus sugebančioms atlikti sistemoms, kurių našumas viršytų vieną petaflopą.

| | |

AMD išleis aštuonių branduolių procesorius jau 2009

Šiek tiek ankščiau rašėme apie AMD planus į pasaulį jau 2008 paleisti naujus 45nm pagrindu pagamintus procesorius. Tačiau kompanija taip pat žiūri į netolimą ateitį ir joje matomi naujos kartos aštuonių branduolių procesoriai. Po 2008 išeisiančių 45nm procesorių kodiniu pavadinimu „Shanghai”, AMD taip pat ruošiasi po to greitu laiku pristatyti aštuonių branduolių procesorius. Pirmasis iš jų bus skirtas serveriams ir pavadintas kodiniu pavadinimu „Montreal”. Jis palaiko HyperTransport 3 duomenų perdavimo technologiją, L2 spartinančioji atmintis yra 1MB per vieną branduolį, o sumoje 8MB, o tuo tarpu L3 spartinančioji atmintis, matyt pagal modelį, bus nuo 6 iki 12MB. „Montreal” lustas nebus vien aštuonių branduolių – šiuo kodiniu pavadintu lustų sulauksime ir keturių branduolių. Galime pasakyti ir tai, kad šie procesoriai geriausiai tiks, matyt, su artėjančiais AMD pagrindinių lustais RD890S ir RD870S, kurie pasirodys panašiu laiku kaip ir “Montreal” lustas. Numatoma išleidimo data, šių procesorių, yra pirmasis 2009 pusmetis.

„Intel“ ruošia 80 branduolių procesorių, patvirtino „Dell“
| | |

„Intel“ ruošia 80 branduolių procesorių, patvirtino „Dell“

Bendrovės „Dell” vadovas Michaelas Dellas netiesiogiai patvirtino, kad „Intel” neatsisako procesoriaus su 80 branduolių kūrimo planų. Prieš dvejus metus vykusioje „Intel Developer Forum” konferencijoje „Intel” vykdomasis direktorius Paulas Otellinis pranešė apie sukurtą procesoriaus su 80 branduolių prototipą. Tada jis pareiškė, kad rinką tokie procesoriai pasieks po 5 metų, t.y., 2011-aisiais. Tuo tarpu Austine (JAV) šią savaitę vykstančiame superkompiuteriams skirtame „Dell” forume SC08 M. Dellas pademonstravo skaidrę, kurioje minimas toks procesorius. Skaidrėje pavaizduotas eksponentinis procesorių našumo per pastaruosius 30 metų augimas. Grafike matyti, kad nuo 2005 m. procesoriai konkuruoja ne tranzistorių skaičiumi ir savo taktiniu dažniu. Maždaug nuo 2005 m. procesorių gamintojai ėmėsi didinti branduolių skaičių. Manoma, kad 2 ir 4 branduolių procesoriai bus pakeisti daugiabranduoliniais, tarp jų ir procesoriumi su 80 branduolių. Sprendžiant iš grafiko, jis turėtų pasirodyti po 2010 m., pranešė „CNet”.

„Intel” pristatė eksperimentinį teraflopo spartos 80 branduolių procesorių
| | |

„Intel” pristatė eksperimentinį teraflopo spartos 80 branduolių procesorių

Pasaulinis IT inovacijų taikymo lyderis „Intel” sukūrė pirmąjį pasaulyje programuojamą teraflopo spartos procesorių, kurio luste sutalpinta 80 individualius skaičiavimus atliekančių branduolių. Trilijoną slankiojo kablelio operacijų per sekundę galintis atlikti procesorius bus naudojamas tolimesniems procesorių ir juos sudarančių branduolių galimybių tyrinėjimams. Technines šio procesoriaus galimybes „Intel” ketina pristatyti šią savaitę San Franciske vyksiančioje kasmetinėje Integruotų kietojo kūno grandinių konferencijoje (angl. Integrated Solid State Circuits Conference). Masinės vos už nagą didesnio ir 62 vatų galios procesoriaus gamybos pradėti neketinama. Procesorius bus naudojamas procesorių ir juos sudarančių branduolių galimybių tyrinėjimams, taip pat kuriant programinę įrangą, kuri galėtų efektyviausiai išnaudoti daugiabranduolių lustų galimybes. „Mūsų tyrinėtojai žengė ypač svarbų žingsnį, kuris buvo būtinas tolimesniems procesorių galimybių ir jų plėtros tyrimams”, – teigė „Intel” vyriausiasis technologas Džastinas Ratneris (Justin Rattner). Teraflopą siekianti procesoriaus sparta ir galimybė apdoroti terabaitus duomenų leidžia procesorių srityje skelbti „Tera erą”. Jos metu kompiuteriais bus projektuojamas dirbtinis intelektas, žmonės internetu bendraus matydami didelės raiškos pašnekovo vaizdą, kompiuterinių žaidimų vaizdo kokybė sieks nuotraukų raišką, o speciali programinė įranga realiu laiku žmogaus balsą vers tekstu.

„Intel” inžinierius ragina ruoštis procesoriams su 1000 branduolių
| | |

„Intel” inžinierius ragina ruoštis procesoriams su 1000 branduolių

Vyriausiasis „Intel” Mikroprocesorių technologijų laboratorijos inžinierius Anwaras Ghuloumas programinės įrangos kūrėjams pataria ruoštis permainoms, susijusioms su 10, 100 ar net 1000 branduolių procesorių pasirodymu. A. Ghuloumas „Intel” korporatyviniame interneto dienoraštyje siūlo programuotojams iš anksto diegti savo produktuose suderinamumą su daugiabranduoliniais procesoriais, net jei tokių procesorių dar nėra rinkoje. Pasak jo, taip būsimieji programinės įrangos sprendimai galės be papildomų pertvarkymų visiškai išnaudoti naujos kartos techninės įrangos galimybes. Šiuo metu pažangiausi „Intel” procesoriai turi 4 branduolius. Artimiausiu metu bendrovė planuoja pereiti prie naujos kartos procesorių architektūros „Nehalem”. Tokie procesoriai turės iki 8 branduolių ir, pasitelkę „Simultaneous Multi-threading” technologiją, galės vienu metu vykdyti iki 16 instrukcijų srautų. „Intel” pernai buvo pademonstravusi 80 branduolių procesoriaus prototipą, be to, pranešama, kad bendrovės inžinieriai kuria nuo 16 iki 24 branduolių turėsiantį procesorių kodiniu pavadinimu „Larrabee”. Tokie procesoriai turėtų pasiekti rinką kitų metų pabaigoje arba 2010-ųjų pradžioje.

| |

Naujasis centras pagreitins 3D “Blu-ray” formato įdiegimą ir plėtrą

“Panasonic” korporacija, HDTV televizorių rinkos ir technologijos lyderė, Kalifornijoje “Panasonic Hollywood Laboratory” (PHL) studijoje įkūrė centrą (“Panasonic Hollywood Laboratory Advanced Authoring Center”), kuris paspartins 3D “Full HD” (3D FHD) “Blu-ray” formato įvedimą bei plėtrą ir veiks glaudžiai bendradarbiaudamas su Holivudo studijomis – teiks 3D formato plėtros paslaugas 3D FHD “Blu-ray” formato leidiniams. Tikimasi, kad 3D formato komercinė realizacija bus įvykdyta 2010 m. Naujasis “Panasonic” centras išsiskirs “Plasma 3D Full HD” namų kino sistema, “3D-ready” skaitmeniniais kino projektoriais (“Theatrical Dolby 3-D” sistema) su 380 colių ekranu, skirtu 3D HD vaizdo kokybei įvertinti, ir “3-D Ready MPEG-4 AVC High Profile” koderiais. Įsteigta 2001 m. “Panasonic Hollywood Laboratory” kuria vaizdo glaudinimo technologiją, skirtą filmų turiniui, “Blu-ray” standartizavimui ir “Blu-ray” kūrimo technologijai kartu su svarbiausiomis Holivudo studijomis. PHL darbas siekiant pagerinti garso ir vaizdo įrangos kokybę suteikė jai visuotinį pripažinimą. PHL gamina didelės raiškos ir aukštos kokybės “Blu-ray” diskus naudodama “MPEG-4 AVC High Profile” koderį, kurį sukūrė ji pati, arba “Panasonic” R&D sukurtą “BD-Java” sankcionavimo sistemą. PHL iki šiol išleido daugiau kaip 100 novatoriškų “Blu-ray” diskų, kai kurie jų buvo įvertinti svarbiausiomis Holivudo technikų premijomis.

| |

Kvantinis kompiuteris su optiškai valdomais elektronais

Grupė mokslininkų iš Stenfordo universiteto bei Tokijo nacionalinio informatikos instituto paskutiniajame „Physical review letters” numeryje paskelbė straipsnį apie, kaip manoma, sparčiausio kvantinio kompiuterio veikimo principą. „Vis dar nežinome, koks turėtų būti galutinis kvantinio kompiuterio variantas, – pasakoja Tadeušas Ladas (Thaddeus Ladd) iš Stenfordo universiteto. – Didelės apimties kvantiniai skaičiavimai yra kas sunkiai įgyvendinama technologija, ir ji greičiausiai apims daugybę iki tol negirdėtų idėjų. Šiame straipsnyje svarbiausia tai, jog mums pavyko surasti fizikinį būdą įgyvendinti egzistuojančias teorines idėjas ir įvertinti spartą”. Tyrėjai viename puslaidininkiniame luste suderina optiškai kontroliuojamus greituosius vieno bito apsivertimus bei dviejų kubitų vartus. Kvantiniuose skaičiavimuose elektrono sukinio orientacija ir fazė atstoja bito būseną, o vartai yra atsakingi už grįžtamąsias operacijas, kurios atliekamos su įvesties duomenimis, norint gauti išvesties duomenis. Puslaidininkinis lustas yra kvadratinio milimetro dydžio, jį sudaro įdubų kilpa. Kiekvienoje įduboje yra kvantinis taškas, kuris yra puslaidininkio, turinčio vieną elektroną, mažytė dalis. Sufokusuojant optinį impulsą į kiekvieną kvantinį tašką, elektrono sukinys apsiverčia, pakeisdamas bito būseną. Visa architektūra grindžiama tuo, kad fazių vartai panaudojami susiejant ne šalia esančius sukinius.

“Intel” pristatė pirmuosius keturių branduolių procesorius
| | |

“Intel” pristatė pirmuosius keturių branduolių procesorius

Pasaulinis IT inovacijų taikymo lyderis “Intel” pristatė pirmuosius keturių branduolių procesorius, skirtus serveriams su keliais procesoriais, kuriuose naudojama programinė įranga reikalauja itin didelių darbinių pajėgumų, patikimumo ir plėtojimo galimybių. Šie verslo sprendimai dažniausiai pasitelkiami virtualizuotoje aplinkoje serverių grupėse ar duomenų bazėse, bendrovių resursų planavimo ir verslo valdymo sistemose. “Intel” technologijomis paremtus serverius galima pelnytai vadinti verslo varikliu daugelyje bendrovių. Pristatydama naujosios “Intel Xeon 7300” serijos procesorius, “Intel” užtikrina itin didelius darbinius pajėgumus ir neįtikėtiną spartą”, – sakė “Intel” viceprezidentas ir vienas iš “Digital Enterprise Group” vadovų Tomas Kilrojus (Tom Kilroy). Pasak jo, “Intel Core” procesorių architektūra suteikia galimybes naudoti tokias inovatyvias sistemas kaip serveriai su šešiolika branduolių, suvartojantys mažiau energijos už senesnius dviejų branduolių modelius. Naujųjų procesorių pristatymas sėkmingai užbaigs mažiau nei 15 mėnesių trukusį “Intel” perėjimą prie našesnės pagal suvartojamą energiją procesorių architektūros. Šiam tikslui naujojoje serijoje naudojami 130 vatų procesoriai, kurių taktinis dažnis siekia iki 2,93 Ghz, 80 vatų procesorių versijos ir 50 vatų 1,86 Ghz spartos procesoriai, skirti keturių procesoriaus jungčių moduliniams serveriams ir tankaus užpildymo serverių korpusams.

IBM pristatė naujus išradimus nanotechnologijų srityje
| |

IBM pristatė naujus išradimus nanotechnologijų srityje

Pasaulinė IT kompanija IBM pristatė du svarbius išradimus, kurie, kompanijos atstovų vertinimu, ateityje leis sukurti naujos kartos technologines struktūras ir įrenginius, sudarytus vos iš kelių atomų ar molekulių. IBM pristatyti nanotechnologijų srities išradimai kol kas nebus taikomi konkrečiuose IT produktuose ir sprendimuose, tačiau ateityje tai leis gaminti itin mažus, tačiau galingus įrenginius – procesorius, atminties korteles, duomenų saugyklas, įvairius daviklius. IBM mokslininkai ištyrė atskirų atomų savybę, vadinamą magnetine anizotropija. Ši savybė lemia atomo gebėjimą saugoti informaciją, todėl tai gali būti ypač svarbus žingsnis naujausių technologijų kūrime. Prognozuojama, kad ateityje iš nedidelių atomų telkinių bus sukurtos sistemos arba net modifikuoti individualūs atomai, kurie gebės patikimai saugoti magnetinius duomenis. Tai, pavyzdžiui, leistų į iPod dydžio įrenginį sutalpinti apie 30,000 pilnametražių filmų arba visą “YouTube” medžiagą – daugiau nei 1,000 trilijonų bitų informacijos. Be to, IBM mokslininkai paskelbė sukūrę vienos molekulės jungiklį, kuris nepriekaištingai funkcionuoja nesugriaudamas molekulės ribų. Anot mokslininkų, tai yra didelis žingsnis kuriant molekulinio tipo kompiuterių elementus, kurie bus žymiai mažesni, efektyvesni ir naudos mažiau energijos. Išradėjai mano, kad jei vienas atomas molekulėje gali “įjungti” kitą, tą patį galima atlikti ir su atomais gretimoje molekulėje.

| |

Tarptautinėje konferencijoje pristatytas naujas superkompiuteris

Drezdene vykusioje Tarptautinėje superkompiuterių konferencijoje mokslininkai pristatė naujos kartos 30 mln. svarų vertės superkompiuterį – jo atmintis atitinką 200 tūkst. asmeninių kompiuterių, o kietajame diske galima sutalpinti viską, ką yra suindeksavusi „Google” paieška. Kompiuteriai, kurių kiekvienas kainuoja dešimtis milijonų svarų, šiais metais varžysis tarpusavyje dėl galingiausio pasaulio kompiuterio vardo. Pirmąjį kandidatą – „Constellation” – sukūrė kompanija „Sun Microsystems” ir jis kainuoja 30 mln. svarų, o jo kietasis diskas talpina 1,7 petabaito informacijos. Superkompiuteris kompiuteris per sekundę gali įvykdyti 421 trilijonų skaičiavimų. Šis kompiuteris turėtų aplenkti IBM superkompiuterį „280 Teraflop Blue Gene/L”, kuris šiuo metu yra laikomas greičiausiu pasaulio kompiuteriu. Tačiau toks įrenginys reikalauja labai daug energijos – tiek pat energijos suvartoja greitaeigis tarpmiestinis traukinys. Pirmasis „Constellation” kompiuteris bus sumontuotas Teksaso universitete. Jis mokslininkams ir inžinieriams padės atlikti nepaprastai sudėtingus skaičiavimus.