Pasaulinė IT kompanija IBM pristatė du svarbius išradimus, kurie, kompanijos atstovų vertinimu, ateityje leis sukurti naujos kartos technologines struktūras ir įrenginius, sudarytus vos iš kelių atomų ar molekulių. IBM pristatyti nanotechnologijų srities išradimai kol kas nebus taikomi konkrečiuose IT produktuose ir sprendimuose, tačiau ateityje tai leis gaminti itin mažus, tačiau galingus įrenginius – procesorius, atminties korteles, duomenų saugyklas, įvairius daviklius.

IBM mokslininkai ištyrė atskirų atomų savybę, vadinamą magnetine anizotropija. Ši savybė lemia atomo gebėjimą saugoti informaciją, todėl tai gali būti ypač svarbus žingsnis naujausių technologijų kūrime.

Prognozuojama, kad ateityje iš nedidelių atomų telkinių bus sukurtos sistemos arba net modifikuoti individualūs atomai, kurie gebės patikimai saugoti magnetinius duomenis. Tai, pavyzdžiui, leistų į iPod dydžio įrenginį sutalpinti apie 30,000 pilnametražių filmų arba visą “YouTube” medžiagą – daugiau nei 1,000 trilijonų bitų informacijos.

Be to, IBM mokslininkai paskelbė sukūrę vienos molekulės jungiklį, kuris nepriekaištingai funkcionuoja nesugriaudamas molekulės ribų. Anot mokslininkų, tai yra didelis žingsnis kuriant molekulinio tipo kompiuterių elementus, kurie bus žymiai mažesni, efektyvesni ir naudos mažiau energijos.

Išradėjai mano, kad jei vienas atomas molekulėje gali “įjungti” kitą, tą patį galima atlikti ir su atomais gretimoje molekulėje.

Perprasti magnetines atomų savybes

Tirdami magnetinę anizotropiją IBM mokslininkai panaudojo skanuojantį tunelinį mikroskopą (angl. Scanning Tunneling Microscope – STM) – jo pagalba buvo valdomi pavieniai geležies atomai. Juos, ant specialiai paruošto varinio paviršiaus, mokslininkams pavyko preciziškai apžiūrėti – nustatyti magnetinės anisotropijos kryptį ir atsparumą.

Manoma, kad tolimesni magnetinės anisotropijos tyrimai ir šių tyrimų rezultatų pritaikymas sukels revoliuciją duomenų saugojimo srityje.

Viskam užtenka vienos molekulės

Jungikliai mikroprocesoriuose veikia panašiai kaip ir elektros jungikliai – paleidžia ir sustabdo elektronų srautą. Sudarydami vis naujus loginius elementus jie tampa elektrinėmis grandinėmis kompiuterių procesoriams. Vienos molekulės jungikliai leis sumažinti ir elektrines grandines. Tuomet būtų įmanoma mikroprocesoriuje sutalpinti žymiai daugiau tokių elektrinių grandinių ir taip padidinti veikimo greitį ir kokybę.

Šis IBM išradimas ateityje leis sukurti mikroprocesorius, savo savybėmis niekuo nenusileisiančius greičiausiuose šių dienų pasaulio superkompiuteriuose naudojamiems įrenginiams, tačiau užimančius žymiai mažiau vietos.

Tradicinio CMOS mikroprocesoriaus tobulinimas jau greitai pasieks savo galimybių ribas, todėl IT verslas investuoja į naujų alternatyvių technologijų kūrimą. IBM mano, kad jų pasiūlytas ateities technologijų modelis visai realus, tačiau pripažįsta, kad visa tai įgyvendinti reiks ne vienų metų. Artimiausias uždavinys – sujungti tas molekules į elektros grandinę, vėliau realybe virs ir pirmasis molekulinis mikroprocesorius.

IBM – nanotechnologijų lyderė

Šie IBM pasiekimai yra naujausias žodis nanotechnologijų srityje.

Anksčiau, 1986 m., IBM mokslininkams Gerd Binning ir Heinrich Rohrer už STM mikroskopo išradimą buvo skirta Nobelio fizikos premija. Per 20 STM naudojimo metų IBM mokslininkai ištobulino pavienių atomų ir jų sistemų tyrimą, taip parodydami pasauliui, kad atomų ir molekulių savybės gali būti panaudotos IT kūrime.

Naujieji IBM išradimai buvo plačiai aprašyti prestižiniame mokslo žurnale Science.

Daugiau informacijos apie kompaniją – www.ibm.com

Views All Time
Views All Time
2652
Views Today
Views Today
1
0 0