Sapnuose užburtos svajonės
| |

Sapnuose užburtos svajonės

Kiekvieną naktį sapnų bangomis plau­kiame į stebuklingą šalį. Rojaus sodai, dra­matiškos gaudynės, ginčas su viršininku, paslaptinga meilužė. Esi paukštis, medis, stalčius… Kaip kuriami tokie scenarijai? Legenda byloja, kad dievai, su dideliu vargu sukūrę žmogų, ėmė svarstyti, kaip čia neišduoti tos paslapties, kaip jis atsirado. Kai nepavyko to padaryti nei kalno viršūnėje, nei vandenyno dugne ar Žemės viduryje, vienas iš dievų pasiūlė: “Paslėpkime ją ten, kur žmogus tikrai neieškos. Jame pačiame”. Taip ir padarė. Kai kurie sapnai veikia mūsų gyvenimą. Jie pataria, įspėja apie pavojų, sugeba stulbinančiai tiksliai numatyti ateities įvykius. Suprantama, netrūksta skeptikų, kalbančių apie aplinkybių sutapimą, mūsų smegenų atmintyje saugomus vaizdinius. Tačiau tokie argumentai ne visada įtikinantys. Ar nėra taip, jog abejojame viskuo, ko nesuprantame? Jei ne bemiegių naktų kančios, tikriausiai nesvarstytume, kokį vaidmenį mūsų gyvenime atlieka sapnai. Šiandien nemokame paprastai paaiškinti miegojimo ir sapnavimo vyksmo – miego ir sapnų vizijų mechanizmai tiriami neseniai ir tikrai dar ilgai išliks paslaptimi. Empirizmo laikotarpiu neteikta reikšmės sapnams, kartais jie net laikomi psichikos sutrikimu ar reiškiniu, kurio neverta nagrinėti. Lūžis įvyko tik 1900 m., kai pasirodė Zigmundo Froido “Sapnų teorija”, iškėlusi sapnus kaip problemą, vertą mokslinio susidomėjimo. Apie patį sapnų mechanizmą daugiau sužinota, atlikus elektroencefalografinius tyrimus.

Miegas taupo energiją, o sapnai suteikia informacijos
| |

Miegas taupo energiją, o sapnai suteikia informacijos

Kas yra miegas? Anksčiau buvo tikima, kad miego metu siela palieka kūną ir keliauja per pasaulį. Jei staiga pažadintume miegantį žmogų, jo siela gali nespėti sugrįžti į kūną, pasiklystų kažkur toli ir žmogus numirtų. Nors dabar pasaulyje dygsta miego laboratorijos, somnologijai (miego tyrimui) skirti trys moksliniai žurnalai, tačiau apie šį reiškinį žmonija žino ne ką daugiau nei prieš tūkstantį metų. Miega visi gyvi padarai: vabzdžiai, reptilijos, paukščiai, žinduoliai… Voverės miega po 15 valandų per parą, dramblys – 4 valandas, žmogus miega vidutiniškai 7 valandas. Iki 75-erių metų žmogus pramiega ne mažiau kaip 20 metų – tai beveik trečdalis gyvenimo. Tačiau ne visi gyvūnai miega kaip meška, neprabusdami per žiemą. Čiurliai, pavyzdžiui, miega skrisdami, jūrų kotikų miega tik pusė smegenų, gyvatės miega atmerktomis akimis, gandrai ir flamingai stati – ant vienos kojos. Sukurta galybė miego teorijų ir hipotezių. Kaip naktis keičia dieną, taip ir aktyvumą turi pakeisti ramybė. Gyvieji padarai evoliucijos metu pasirinko vieną iš dviejų pasaulių – šviesos ir tamsos. Taip mano miego tyrinėtojas amerikietis Tomas Veras. Šviesa ir tamsa skirtingai veikia medžiagų apykaitos chemines reakcijas. Net tokie primityvūs padarai, kaip virtuviniai tarakonai, miega nuleidę galvas ir atpalaidavę „antenas“. Dėl hiperaktyvios veiklos jie rizikuoja nugaišti pirma laiko arba būti pritrėkšti šlepete. Miegas taupo energiją, tad kuo mažesnis gyvūnas, tuo ilgiau jis miega.

Sapnus analizuoti turi profesionalai
| |

Sapnus analizuoti turi profesionalai

Psichologas pataria labai nesureikšminti sapnininkų, nes sapnų simboliai nėra universalūs. „Kiekvieno žmogaus sapnuose pasirodantys simboliai yra reikšmingi tik tam sapnuotojui, o sapnininkai, kaip ir populiarioji astrologija, yra daugiau žaidimas. Sapnų analizė yra psichoterapijos proceso dalis ir juos turi analizuoti profesionalai, – mano K.Ridikas. – Tačiau yra ir universalių simbolių, kurie užfiksuoti kolektyvinėje pasąmonėje turi vienodą reikšmę. Paprastai tokie simboliai būna gamtos stichijos: vanduo, ugnis. Beje, šių simbolių pasirodymas sapne gali būti susijęs su konkrečia situacija, todėl skubėti aiškintis jų reikšmes nederėtų. Pavyzdžiui, vanduo sapne gali pasirodyti tada, kai žmogus miega šalia lašančio čiaupo.“ Reikia atkreipti dėmesį į besikartojančius sapnus arba jų elementus bei į tuos sapnus, kurie turi tęsinį. K.Ridikas sakė, kad besikartojančiuose sapnuose gali atsispindėti kokie nors neįgyvendinti pasąmonėje slypintys norai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dažnai sapnuoja, kad mylisi, tai gali reikšti, kad realiame gyvenime jis nepatenkina savo seksualinių poreikių, arba jei sapnuoja vestuves, tai gali reikšti norą realiame gyvenime tuoktis. Tai yra nesąmoningai užsakomi sapnai. Tokius sapnus dažnai sapnuoja vaikai. Susapnuodami, kad gavo tai, ko trokšta, jie tarsi netiesiogiai patenkina savo poreikius sapne.

Saldžių sapnų
| |

Saldžių sapnų

Kiek kartų ilgai vakarojame, prisiekinėdami sau atsigriebti kitą naktį? Visi turime vienokių ar kitokių priežasčių, dėl kurių nepakankamai išsimiegame. Taip ir keliamės suirzę, pavargę ir nelaimingi, vartojame kofeiną ir cukrų, kad gautume nors šiek tiek energijos išsekusiam kūnui. Bet tai teikia daugiau žalos nei naudos. Kofeino ir cukraus poveikis greit baigiasi, ir mes jaučiamės dar labiau pavargę nei anksčiau, be to, jei nuolat neišsimiegame, tai kenkia kasdieniam režimui, fizinei ir protinei sveikatai. Miegas ir jo kokybė daro didžiulę įtaką bendrai sveikatos būklei, ypač – energijai ir nuovargiui. Kodėl mums reikia miego? Mokslininkai teigia, kad miegas palaiko ir atkuria mūsų kūną bei protą. Kas naktį pereiname penkias miego stadijas: nuo lengvo miego iki gilaus, ir galiausiai, iki greito akių judėjimo (REM) fazės. Tada šis ratas vėl kartojasi, skiriasi tik laikas, kurį praleidžiame kiekvienoje stadijoje, o daugiausia laiko praleidžiame pirmoje, antroje ir REM fazėse. Visas miego ciklas trunka vidutiniškai nuo devyniasdešimties iki šimto dešimt minučių. Kai miegame, mūsų smegenys naudoja svarbius neuronų ryšius, jie kitu atveju blogėtų nuo veiklos stokos. Gilaus miego metu smegenų veikla, kuri kontroliuoja emocijas, sprendimų priėmimo procesą ir socialinę sąveiką, neveikia, todėl atsibudus smegenys vėl gali optimaliai funkcionuoti. Be to, gilus miegas gali būti pavadintas grožio miegu.

Viskas apie miegą
| |

Viskas apie miegą

Jūsų savijauta priklauso tik nuo Jūsų. Jeigu norite visą dieną gerai jaustis – gerai išsimiegokite! Jei jūs nepakankamai išsimiegate, jūs jaučiate nuovargį, jums sunkiau sukaupti dėmesį, jus greičiau pažeidžia stresas. Jei miego pakanka, savijauta būna pakili, energijos ir gyvybingumo nestinga visą dieną. Miegas apvalo organizmą, atjaunina veidą, padeda efektyviau mąstyti ir dirbti. Kas yra miegas? Paprastai miegą sudaro ciklai po 90 minučių, vidutiniškai 5 fazės. Per pirmąsias 4 fazes, kurios keičiasi nuo lengvo miego iki gilaus, mažėja smegenų aktyvumas, retėja širdies ritmas, kvėpavimas ir krinta kraujo spaudimas bei kūno temperatūra. Penktoje, vadinamoje greitų akių judesių fazėje, po užmerktais vokais juda akys, smegenys vėl tampa aktyvios ir tuomet dažniausiai sapnuojama. Šioje fazėje ir dažniau prabundamą, todėl ir sapnus prisimename geriau. Kas mus priverčia miegoti? Tai organizmo laikrodis, kontroliuojantis žvalumą, kūno temperatūrą bei hormonus. Apie 4-6 val. ryto smarkiai pakyla,padidėja hormono kortizolio kiekis, kraujas papildomai gauna gliukozės, todėl padaugėja energijos. Dažniausiai pasitaikanti nemigos priežastis – nerimas. Jis aktyvina nervų sistemą smegenys siunčia informaciją antinksčiams, kurie skatina adrenalino gamybą, žmogus tampa žvalesnis ir naktį prabunda. Jūs nesergate nemiga , jei miegate trumpai ar negiliai, tačiau jaučiatės puikiai. Jeigu miego stoka trukdo darbui ir pablogina savijautą, diagnozuojama nemiga.

| |

Šizofrenija

Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Tiek vyrai, tiek moterys šizofrenija serga vienodai dažnai. Vyrams šizofrenija pasireiškia kiek anksčiau. Jiems psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais. Moterims simptomai dažniausiai išryškėja apie 25-35 gyvenimo metus. Žinoma, kad šizofrenija gali kartotis šeimose. Jei vienas iš identiškų dvynių suserga šizofrenija, kito tikimybė susirgti šia liga yra 40-50%. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, tikimybė, kad susirgs vaikas yra 10%. Šizofrenijos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui gali turėti įtakos įvairūs genetiniai, biologiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai. Egzistuoja įvairios ligos atsiradimą aiškinančios hipotezės. Sergantis šizofrenija žmogus paprastai pats savanoriškai nesikreipia pagalbos į gydytojus. Sergančiajam jo kliedesiai ir haliucinacijos yra realūs ir neretai jie nemano, kad jie serga ir jiems reikalinga medicininė pagalba. Todėl jei artimam žmogui išryškėja galimi šizofrenijos ar kitos psichikos ligos simptomai, šeimos nariai turi imtis iniciatyvos nuvesti artimąjį pas gydytoją. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką. Naujieji antipsichotikai veikia ne tik teigiamus šizofrenijos simptomus (kaip kad tipiniai antipsichotikai), bet ir palengvina neigiamus simptomus.

| |

Šizofrenija padažnėja rudenį

Šizofrenija – gilus dvasinio gyvenimo susiskaldymas, apimantis mąstymo, jausmų sritis. Mąstymo sutrikimas, emocinis bukumas ir autizmas, t.y. visos asmenybės atskilimas nuo tikrovės, įsigilinimas į savo vidinius išgyvenimus, atsiribojimas nuo žmonių – tai svarbiausi šizofrenijos požymiai. Specialistų teigimu, dažniausiai šizofrenija serga jautrios nervų sistemos, aukštos kultūros ir subtilios dvasios žmonės. Ligoniai būna neramūs, uždari, mažai bendrauja su aplinkiniais, emocionaliai nepastovūs, viskuo nepatenkinti. Tiesa, žmonės, turintys minėtų sutrikimų, nebūtinai serga šizofrenija, tačiau tai gali būti rimtas signalas, kad reikalinga psichologo pagalba. Dar senovėje šizofrenijos gydymo būdai buvo gana įvairūs. Ligoniai buvo mušami arba maudomi šaltu vandeniu. Bet laikui bėgant gydymo metodai keitėsi. Graikijoje ši liga buvo gydoma opijumi. VIII a. asirai gydėsi hašišu, o Peru gyventojai, siekdami nusiraminimo, vartojo kokoso lapus. Viduramžiais psichikos ligos buvo gydomos alkoholiu, durnaropėmis, valerijonu. Iki pat XIX a. pabaigos gydytojai tiesiog konstatuodavo, kad ligoniui beprotystė arba nervinis sutrikimas. XIX-XX amžiaus sandūroje vokiečių psichiatrai praplėtė psichinės ligos supratimą. Šalia kitų ligų išskyrė ir aprašė ankstyvąją silpnaprotystę. Lietuvoje psichiškai sergantį žmogų vesdavo į pirtį, vanodavo ir liepdavo kvėpuoti raminančių žolių garais. Kaip šiandien gydoma šizofrenija, pasiteiravome Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichiatro Olego Dutovo.

Saldus miegas ir jo paslaptys
| |

Saldus miegas ir jo paslaptys

Žmogus miegodamas praleidžia beveik trečdalį savo gyvenimo. Nuo miego priklauso ir kiti du gyvenimo trečdaliai, todėl skubėti taupyti laiką miego sąskaita, tikrai neverta. Miegoti yra lygiai taip pat reikalinga ir svarbu kaip ir valgyti ar gerti. Miegas yra poilsis, turintis įtakos organizmo savijautai, bendrai nuotaikai, darbingumui. Sutrikus jam, nukenčia tiek protinis, tiek fizinis darbas. O tiems, kuriuos kankina nemiga, miegas tampa išsvajota prabanga. Kol dar nebuvo išrasta elektros lemputė, „naktinėjimo“ ir miego problemų nebūta. Žmonės dirbo sau nuo aušros iki saulėlydžio, o sutemus ėjo gulti. Nejaugi garsusis lemputės atradėjas Thomas Edisonas taip nekentė miego, kad ieškojo būdų, kaip sukurti dirbtinį apšvietimą ir dalį dienos gyvenimo perkelti į naktį. T.Edisonas naktį miegojo vos 3-5 val., o miego trūkumą kompensavo slapčia nusnūsdamas dieną. Trumpamiegių pasaulyje buvo ne viena garsi asmenybė. Prancūzijos imperatoriui Napoleonui Bonapartui per parą miegoti pakako vos penketo valandų. Imperatorius miegoti eidavo tarp 22 ir 24 val., keldavosi 2 val. ir dirbdavo iki 5 val. ryto. Vėliau papildomai priguldavo iki 7 val. Napoleonas buvo įsitikinęs, kad miegoti vyrui užtenka keturių, o moteriai – penkių valandų. Pagal jį tik „kvailiams“ miego reikia žymiai daugiau. Nors Napoleonas, T.Edisonas daug pasiekė miegodami vos 5 val., tačiau šių dienų mokslininkai taip rizikuoti nepataria, nes kokybiško miego trukmė glaudžiai susijusi su sveikata.

Miegas – dalykas rimtas
| |

Miegas – dalykas rimtas

Nors Napoleonas labai daug pasiekė miegodamas vos 4 val. per parą, šiuolaikinis mokslas teigia vienareikšmiškai – per mažai miego kenkia sveikatai – ir rizikuoti kaip Napoleonui nepataria… Mokslininkai dar tik pradeda suprasti, kodėl mes net trečdalį savo gyvenimo praleidžiame sapnų karalystėje, tačiau jau dabar neabejotinai aišku, kad miegoti žmogui taip pat svarbu kaip valgyti ar gerti. Beprotiškas šiuolaikinio gyvenimo tempas lemia, kad žmonės nepakankamai gerbia miegą. Dažnas galvoja, kad miego sąskaita daugiau nuveiks darbe ar daugiau laiko skirs savo šeimai. Tačiau fiziologija padaro savo – jei nemiegate naktį, snaudžiate darbe ar važiuodami į darbą. Nauji atradimai negailestingai griauna mitus apie miegą. Paaiškėjo, kad neteisingas yra ir populiarus posakis: “dėl miego trūkumo dar nė vienas nenumirė”. Daugelis miego sutrikimų (įvairios nemigos ir per didelis mieguistumas) tiesiogiai arba netiesiogiai (dėl nelaimingų atsitikimų) gresia žmogaus gyvybei. Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 30 m. ir vyresnių vyrų, kurie miegojo mažiau nei 4 val. per naktį, mirtingumas per 6 metus buvo 2,8 karto didesnis nei tų, kurie miegodavo 7-8 val. Apie nemigos poveikį moterims duomenų yra mažiau, bet pagrindo tikėtis, kad miego trūkumas moterų gyvenimą ilgintų, deja, nėra. O ką jau kalbėti apie grožį.

Sapnų karalystės belaisviai
| |

Sapnų karalystės belaisviai

Trečdalį gyvenimo žmonės praleidžia miego ir sapnų dievo Morfėjaus karalystėje. Šis periodas tarsi išbraukiamas iš gyvenimo sąrašo, bet iš tikrųjų smegenys nemiega… Kai tik padedame galvą ant pagalvės, įsijungia kompiuteris ir pradeda demonstruoti erotiką, košmarus, melodramas. Dauguma galvoja, kad sapnai – nekenksmingi ir nepadarys žalos sveikatai. Tuo tarpu naujausi tyrimai parodė, kad viskas toli gražu ne taip… Pasąmonės “vaisius”, kitaip sakant, košmariniai regėjimai sapne, gali būti rimtos ligos priežastis. 1899 metais garsus austrų psichoanalitikas, psichologas ir psichiatras Zigmundas Froidas (1856-1940) išleido knygą “Sapnų interpretacija”. Knygoje Froidas rašė: “Sapnai yra pasąmonės veiklos demonstravimas. Pasąmonė “bendrauja” su sąmone simbolių kalba.” Froidas pabrėžė, kad nė vienas sapnas nėra atsitiktinis, kiekvienas turi tam tikrą prasmę. Kad suprastume tai, reikia “susikalbėti” su savo pasąmone. XX amžiaus viduryje Froido teoriją sukritikavę neurofiziologai tvirtino, kad sapnai yra susiję su greito miego faze, kurios metu suaktyvėja tik už refleksus atsakingos smegenų dalys. Yra žinomos dvi miego rūšys: lėtas miegas be sapnų ir greitas (paradoksalus) su sapnais. Lėto miego fazėje sulėtėja kvėpavimas ir pulsas, užmerktos akys taip nebekruta. Kiekvieną naktį žmogaus perėjimas į lėto miego būseną užtrunka maždaug pusantros valandos. Po 15 minučių žmogus nugrimzta į gilesnį paradoksalų sapną.