| |

P.Auštrevičius: partinės ambicijos negali būti tenkinamos Konstitucijos sąskaita

Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius atmeta valdančiosios mažumos atstovų priekaištus, esą įstatymų pataisoms, kuriomis buvo siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus, opozicija priešinosi neatsižvelgdama į rinkėjų lūkesčius. „Užuot ieškoję kaltų, valdantieji turėtų patys sau ir visuomenei pripažinti, kad jų pasiūlyta reforma tebuvo bandymas pelnyti pigių politikinių dividendų apgaunant rinkėjus bei paminant Konstituciją. Tokie mėginimai iš anksto buvo pasmerkti žlugti”, – pažymi politikas. „Pagal socialdemokratų siūlomą „pseudoreformą”, gyventojai nebūtų tikri, kad jų balsais išrinktas meras tokiu ir liks – rinkėjų apsisprendimą dar turėtų patvirtinti Taryba. Teikdami tokias pataisas, valdantieji pademonstravo nepasitikintys rinkėjų valia, ir jau vien todėl šiam projektui sunku buvo pritarti”, – sako P.Auštrevičius. Parlamentaras pažymi, jog Lietuvos liberalų sąjūdis pasisako už tiesioginius merų rinkimus, tačiau tvirtai laikosi nuomonės, jog tokios reformos negali būti atliekamos skubotai bei nekreipiant dėmesio į pagrindinį šalies įstatymą.

| |

E.Masiulis: efektyviau kovoti su „vokeliais” padėtų mokesčių mažinimas visiems juos mokantiems

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pritaria Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos siūlymui suteikti mokestinių lengvatų įmonėms, kurios savo darbuotojams moka didesnius, negu statistinius vidutinius atlyginimus, taip skatinant šešėlinės ekonomikos mažėjimą. Tačiau parlamentaras ragina Vyriausybę šios problemą spręsti iš esmės ir mažinti mokesčius dirbantiesiems bei verslui apskritai. „Statistika rodo, jog sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą, biudžeto įplaukos nesumažėjo, o tuo pačiu ir buvo suduotas smūgis šešėlinei ekonomikai”, – sako E.Masiulis. „Nors konfederacijos siūlymas ir priimtinas, tačiau juo būtų diskriminuojančios smulkios įmonės, kurių daugelis nepajėgios mokėti savo darbuotojams didelius atlyginimus, taigi ir negalėsiančios pretenduoti į lengvatas. Todėl raginame Vyriausybę mažinti mokesčius visam šalies verslui”, – pažymi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas. E.Masiulis drauge su frakcijos nariu, Seimo pirmininko pavaduotoju Gintaru Steponavičiumi yra registravę įstatymų pataisų paketą, pagal kurį nuo kitų metų liktų vienas, 18 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Liberalai siūlo iki šios ribos kilstelėti ir pelno mokesčio tarifą, tačiau atsisakant socialinio mokesčio.

| |

Lietuvos liberalų sąjūdis kviečia gyventojus paremti visuomenei naudingas demokratines permainas savivaldoje

Lietuvos liberalų sąjūdis artimiausiu metu pradės rinkti šalies gyventojų, remiančių siūlymą keisti savivaldybių Tarybų rinkimų tvarką, parašus. Gyventojai bus kviečiami paremti šiuo metu Seime svarstomas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias pusė Tarybų narių būtų renkama kaip ir iki šiol, pagal partijų sąrašus, o pusė – vienmandatėse rinkimų apygardose, lygiai kaip kad šiuo metu yra renkamas Seimas. „Šia parašų rinkimo akcija siekiame geriau informuoti visuomenę apie mūsų siūlomą reformą, kuri vietos valdžią padarys artimesnę gyventojams, taigi ir labiau demokratišką. Tuo pačiu tikimės įgyti rimtą argumentą – tūkstančius gyventojų parašų, – politinėse diskusijose dėl teikiamų pataisų”, – pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis, Seimo narys Petras Auštrevičius. „Esame užsibrėžę surinkti nemažiau 50 tūkstančių parašų – tiek, kiek reiktų patiems piliečiams norint pasinaudoti tiesioginės įstatymų leidybos teise ir pataisas patiems pateikti Seimui”, – kalbėjo parlamentaras. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, gyventojai nėra patenkinti nei pačia vietos valdžia, dabartine jos rinkimų tvarka. „Dabar, kuomet Tarybų nariai renkami tik pagal partijų sąrašus, „beasmenė” rinkėjų akyse Taryba dalijasi kolektyvine atsakomybe priimdama dažnai prieštaringus sprendimus”, – sakė Vilniaus miesto Tarybos Liberalų frakcijos seniūnas Vidmantas Martikonis.

| |

Valstybė neturi spekuliuoti KGB bendradarbių prisipažinimais

Seimas nebeturėtų dar kartą keisti Liustracijos įstatymo, kad būtų dar vieneriems metams pratęstas buvusių sovietų KGB bendradarbių prisipažinimo terminas, mano Liberalų ir centro sąjungos valdyba. “Politikai vieną kartą ir visiems laikams turėtų liautis spekuliuoti KGB bendradarbių “savanoriškais” prisipažinimais. Lengvabūdiškai pamirštama, kad vadinamasis Liustracijos įstatymas buvo priimtas prieš 7 metus. Todėl kas iš tiesų norėjo prisipažinti slapta bendradarbiavęs su sovietų spec. tarnybomis – tas tam turėjo pakankamai laiko. Juo labiau, kad prisipažinimo terminas, kartą jau buvo pratęstas.“ , – teigia Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Liberalų ir centro sąjungos valdybos nuomone, vėl valstybės vardu tariamai belstis į čekistų sąžinę, už “savanorišką” prisipažinimą, žadant anonimiškumą yra veidmainiška, jau vien dėlto, kad valstybė yra pradėjusi skelbti bei paviešinusi kelias dešimtys neprisipažinusių KGB bendradarbių pavardžių, o su kai kuriais iš jų, dėl to bylinėjamasi teismuose. Liberalcentristų manymu, politikai nebeturėtų dar kartą jaukti liustracijos proceso bei laužyti sistemos – pagal ją valstybė, savanoriškai ir per numatytą terminą prisipažinusiems KGB bendradarbiams, garantavo anonimiškumą, o to daryti nepanorusiems asmenims priminė apie jiems gresiantį išviešinimą.

| |

V. Uspaskichas toliau diriguoja Darbo partijai

Lietuvos teisėsaugininkų ieškomas Darbo partijos (DP) įkūrėjas Viktoras Uspaskichas iki šiol dalija nurodymus savo partiečiams. Prieš savaitę paskelbta Rusijoje besislapstančio Kėdainių verslininko paieška kol kas rezultatų nedavė. Šiomis dienomis Valstybės saugumo departamentas (VSD) visuomenę įspėjo apie galimus Lietuvos teisėsaugos ieškomo DP įkūrėjo V. Uspaskicho keršto išpuolius prieš Lietuvos valstybės institucijas bei jos vadovus. „Stebėdami šiandienos tendencijas, viešas diskusijas bei bandymus įvelti VSD ir Užsienio reikalų ministeriją į politikavimą, norėtume informuoti visuomenę apie naujai ruošiamas ir gerai finansuojamas juodąsias informacines atakas ir viešųjų ryšių akcijas kaip kerštą už valstybės institucijų vaidmenį, pateikiant kaltinimus vienam iš Lietuvos politikų, pasislėpusių Maskvoje“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame VSD pranešime. Pareiškusi įtarimus dėl DP apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie partijos finansus pateikimo, Generalinė prokuratūra galų gale nusprendė skelbti DP įkūrėjo ir buvusio pirmininko V. Uspaskicho tarptautinę paiešką. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis savaitraščiui „Panorama“ aiškino, kad kriminalinei policijai yra deleguota teisė pradėti paiešką ir atlikti formalias procedūras.

| |

A.Čaplikas: dauguma Seimo narių, bijo žmonių valios

Dauguma Seimo narių ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai ir paprasčiausiai nepasitiki Lietuvos piliečių sąmoningumu, taip Seimo nenorą suteikti galimybę žmonės tiesiogiai išsirinkti merus, įvertino Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. “Dauguma į Seimą išrinktų partijų atstovai šiandien dar kartą parodė dėl ko žmonės nepasitiki partijomis. O taip yra todėl, kad skiriasi politikų pažadai ir darbai. Beveik visos partijos prieš rinkimus yra deklaravusios, kad sieks įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau kai reikia balsuoti už konkretų, tokią nuostatą įteisinantį įstatymą, elgiamasi priešingai. Tad belieka konstatuoti, kad daugelis politikų tiesiog bijo suteikti žmonėms galimybę tiesiogiai išsirinkti vietos bendruomenių lyderius”, – mano Algis Čaplikas.

| |

R.Remeika sieks, kad valstybė kompensuotų realias mokytojų išlaidas

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Rimantas Remeika yra įsitikinęs, jog būtina kuo skubiau taisyti Švietimo įstatymą, kad ir taip nedidelį atlyginimą uždirbantys mokytojai, nebūtų verčiami už savo pinigus pirkti, normaliam mokymo procesui reikalingų priemonių.
“Vieša paslaptis, kad valstybė šiuo metu mokykloms skiria pinigų tik tiek, kiek reikia vadinamajam “mokinio krepšeliui” finansuoti. Kitoms išlaidoms – popieriui, tušinukams, sąvaržėlėms, kreidai, pinigų nebelieka. Ką jau bekalbėti apie atrodytų akivaizdų dalyką, jog mokytojui būtina paskambinti ir pasikalbėti su mokinių tėvais. Deja, iki šiol valstybė nenumato jokių kompensacijų už realias ir vis didėjančias mokytojų išlaidas”, – teigia parlamentaras R.Remeika. Atsižvelgdamas į egzistuojančią ydingą praktiką, kuomet mokytojai iš savo pinigų faktiškai finansuoja mokymo procesą, liberalcentristas įregistravo pasiūlymus, į šiuo metu Seimo svarstomą Švietimo įstatymą, pagal kuriuos minėtos mokytojų išlaidos yra pripažįstamos mokymo lėšomis ir yra atitinkamai kompensuojamos iš biudžeto.

| |

Ar turime alternatyvą žinių ekonomikai?

“Saulėtekio slėnio” Vilniuje idėja – inovacijų ir technologijų parkas su inkubatoriumi, orientuotas į žinių ekonomikos įmonių plėtrą, siekiant padidinti regiono universitetų, mokslo bei verslo konkurencingumą, sudaryti prielaidas mokslinėms idėjoms tapti verslu – gimė prieš penkerius metus. Komplekse ketina įsikurti juridinės, tarptautinio verslo, marketingo, reklamos kompanijos, teikiančios paslaugas įmonėms, ypač pradedančioms veiklą inkubatoriuje, numatomi kiti infrastruktūros elementai – viešbutis, restoranas, kelionių kompanija, konferencijų centras. “Saulėtekio slėnio” atsiradimas suteiktų galimybę pritraukti lėšų universitetų plėtrai reikalingos infrastruktūros – pastatų, laboratorijų, auditorijų ir pan. – kūrimui. Entuziastų ir Vilniaus mero Artūro Zuoko puoselėjama idėja, atrodo, tampa kūnu. Š. m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, premjeras Gediminas Kirkilas, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis ir Seimo narys Andrius Kubilius lankėsi “Saulėtekio slėnyje” ir “Visorių-Santariškių slėnyje”, kur susipažino su jų plėtros planais, aptarė svarbius klausimus. Politikai drauge su mokslo ir aukštųjų technologijų verslo atstovais sutarė, kad šių žinių ekonomikos branduolių plėtrai būtinas nacionalinės svarbos projektų statusas. Tokį sprendimą, premjero teigimu, Vyriausybė žada svarstyti pačiu artimiausiu metu.

| |

Darbo partijoje – vėl netektis

Iš Darbo partijos gretų traukiasi penki joniškiečiai, tarp jų ir skyriaus pirmininkas. Darbo partijos Joniškio skyrių kūręs ir jam nuo pirmosios dienos vadovavęs Leonas Karaliūnas šio skyriaus tarybai pareiškė atsisakąs pirmininko pareigų ir išeinąs iš partijos, trečiadienį praneša dienraštis “Lietuvos žinios”. Karaliūnas aiškino, kad tokį sprendimą lėmė kelios aplinkybės. Pirmiausia – nesutarimai partijos skyriaus taryboje. “Lietuvos žinių, duomenimis, skyriuje yra perbėgėlių iš kitų partijų, dabar siekiančių dominuoti Darbo partijoje. Karaliūną įžeidė priekaištai, kad per Seimo rinkimus jis, kaip skyriaus pirmininkas, per mažai dirbęs, todėl į parlamentą Pakruojo-Joniškio rinkimų apygardoje pateko ne “darbietis” Zenonas Pekelis, bet socialdemokratas Jonas Juozapaitis. Karaliūnas paneigė įtarimą neva jis atsistatydinęs dėl skandalų Darbo partijos centrinėje vadovybėje. Darbo partijos vicepirmininkas, Seimo vadovo pavaduotojas Viktoras Muntianas “Lietuvos žinioms” sakė su Karaliūnu nekalbėjęs, todėl nežinąs tikrųjų jo pasitraukimo priežasčių. Pasak jo, skyriaus vadovo išėjimas Darbo partijoje nėra dažnas atvejis. Partijos Joniškio skyriui laikinai vadovaus Kęstutis Mačiulis, vietos verslo centro direktorius.

| |

Dviveidiški politikai prieš savivaldą

Daugelis politikų ir partijų ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai, įsitikinęs Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad viešumoje ne kartą įrodinėję, kad būtina imtis konkrečių žingsnių, kad būtų įstatymiškai įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, galiausiai Seimo nariai balsuoja taip, kad šis klausimas net neįtraukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę. “Tokiais veiksmais daugelis šio Seimo parlamentarų ir toliau rodo visišką nepagarbą Lietuvos žmonėms, lengva ranka užmiršdami savo pačių dalytus pažadus. Apmaudu, kad aiški ir suprantama tiesioginių merų rinkimų idėja pavirto dar viena politinių spekuliacijų ir intrigų vieta”, – teigia Algis Čaplikas. Liberalcentristo manymu, politikų dviveidiškumas ir intrigos neleistinai vilkina savivaldos reformą. “Nepaisant dirbtinių kliūčių, nuosekliai pasisakėme, pasisakome ir pasisakysime už savivaldos teisių didinimą ir darysime viską, kad galų gale būtų realizuota idėja, suteikti galimybę vietos bendruomenėms tiesioginiai išsirinkti savo miestų vadovus”, – teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos seniūnas Algis Čaplikas.