„Lašiša 2002“
|

„Lašiša 2002“

Nuo spalio pradžios vyksta akcija „Lašiša 2002“. Ji skirta traukiančioms neršti lašišinėms žuvims bei jų nerštavietėms apsaugoti, brakonieriams išaiškinti. Nuo 1981 m. lašišos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip retos žuvys jos nežvejojamos vidaus vandenyse, o versliniu būdu gaudomos tik Baltijos jūroje – ir tai su tam tikrais apribojimais. Kasmet, prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui, itin suaktyvėja brakonieriai. Šiemet jie pirmą kartą taip stipriai pajuto valstybės atkirtį. Per spalį Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai patikrino 94 verslinės žvejybos įmones, žvejojančias Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, surengė daugiau kaip 300 reidų „karščiausiose“ brakonieriavimo vietose.

Aptarti žvejybos santykiai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos
|

Aptarti žvejybos santykiai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos

Žemės ūkio ministerijoje susitiko Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žvejų asociacijų ir Europos Komisijos Generalinio direktorato “Žuvininkystė”, Danijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Ispanijos ekspertų delegacijos aptarti Lietuvos ir Europos Sąjungos 2001 – 2002 metų bendradarbiavimo rezultatų žuvininkystės srityje bei 2003 m. pasikeitimo žvejybos kvotomis Baltijos jūroje galimybių. Kaip informavo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Vytautas Vaitiekūnas, šio dvi dienas trukusio susitikimo metu buvo pasikeista informacija apie žvejybinę situaciją Baltijos jūroje 2001-2002 metais, aptarta žuvų išteklių būklė Lietuvos ir Europos Sąjungos vandenyse, pasikeista nuomonėmis apie pagrindinių verslinių žuvų išsaugojimo Baltijos jūroje ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatus bei informacija apie Lietuvos ir Europos Sąjungos žvejybos laivyno, žuvų pramonės veiklą.

Žuvininkystė, rekreacija ir gamtos apsauga
|

Žuvininkystė, rekreacija ir gamtos apsauga

Sunku trumpai apžvelgti visus “Žuvininkų rūmų” nuveiktus darbus. Tai – ir Lietuvos valdžios institucijų raginimas sekti užsienio šalių pavyzdžiu, ir realiai keisti valstybės politiką bei požiūrį į žuvininkystę, nuolatinis rūpestis savo nariais, leidžiantis per metus jiems sutaupyti apie 7 mln. litų. “Žuvininkų rūmai” moka priversti domėtis savo veikla. Jų pateiktą programą-projektą “Mokymasis atstovauti rekreacinės žuvininkystės interesus” palankiai įvertino Atviros Lietuvos fondas ir sudarė sutartį. Šį projektą remia Atviros Lietuvos fondo administruojama Baltijos-Amerikos partnerystės programa (BAPP), kurią finansuoja JAV Tarptautinės plėtros agentūra ir Atviros visuomenės institutas.

Žvejyba religijoje
|

Žvejyba religijoje

Prisikėlęs Jėzus mokiniams liepė keliauti į Galilėją, kur žadėjo vėl pasirodyti (Mt 28, 10). Per šį laikotarpį mokiniams teko išgyventi nemaža abejonių ir jiems vis dar buvo neaišku, ko tikėtis, ką daryti (Mk 16, 14; Mt 28, 17). Petras, būdamas veiklus žmogus, vėl ėmėsi žvejybos, mat ją gerai išmanė. Jis dar nežinojo, kaip tapti „žmonių žveju“, tačiau ežere žvejoti jam visai neblogai sekėsi, išskyrus tą naktį, kai ilgai žvejoję nieko nepagavo (plg. Jn21, 3). Pasirodęs Jėzus paragino dar kartą užmesti tinklus. Ir šį sykį jie kone plyšo nuo žuvų gausybės (Jn 21, 5–6). Ši sėkminga žvejyba buvo būsimos misijos simbolis ir pranašystė – apaštalai taps žmonių žvejais, o jų laimikis bus gausus.

| | |

Snaigyno ežero turtai

Dalius su Audrium šoka į valtį ir echolotu ima matuoti ežero gylį bei ieško žuvų susitelkimo vietų. Aš tuo metu, pasigaminęs jaukus, bandau žvejoti nuo čia pat priešais sodybą esančio liepto. Pasirinkimo, tiesą sakant, neturiu – pakrantės gana gausiai užžėlę nendrėmis. Švysteliu dugninę ir jaučiu, jog svarelis ilgai grimzta, kol pasiekia ežero dugną. Gylis įspūdingas. Tą patį patvirtina krantan sugrįžę draugai. Apiplaukę dalį įlankos, jie kaip tik priešais lieptą aptiko 18 metrų duobę. Pradeda temti, todėl jiedu taip pat nutaria palaikyti man kompaniją. Lieptas platus – laisvai išsiteksime visi.

| | |

Pagiriamasis žodis granuliuotam jaukui

Keitėsi laikai, tobulėjo žūklės įrankiai ir žvejybos būdai, atsirado daugybė įvairių jaukų, kvapų, kukulių – visko nė neišvardysi, tačiau granuliuotas jaukas išliko. Žinia, ne toks, kuriuo tarybiniais laikais mano teta bekonus šėrė. Dabartiniu metu olandiškais, belgiškais, lenkiškais, bala žino, kokiais “-iškais”, na, ir, aišku, lietuviškais (kurių dažnai net “kiečiausias specas” nei kilmės, nei sudėties nenustatytų) užgrūstos žūklės parduotuvių lentynos. Visgi man keista, kad šios rūšies jaukai ne itin populiarūs tarp žvejų. O juk jaukinant karšius (atkreipkite dėmesį – ne “karšiokus”) rupiais, stambios struktūros jaukais galima pasiekti kur kas svaresnių rezultatų.

|

Apie mėgėjišką žvejybą

Nemunas – didžiausia Lietuvos Respublikos upė, deltoje daugeliu atšakų įtekanti į Kuršių marias – didžiulį gėlo vandens baseiną, kuris Klaipėdos sąsiauriu susisiekia su Baltijos jūra. Nemuno delta (žiūr. žemėlapį)– žuvingiausia Lietuvos vieta. Patekimas į šią teritoriją buvo labai ribotas. Įsikūrus Nemuno deltos regioniniam parkui, žvejams-mėgėjams, turistams ir poilsiautojams šis gamtos kampelis tapo atviresnis, labiau prieinamas. Daugelyje vietų parko administracija įruošė aikšteles poilsiavimui, prieplaukas, apžvalginius bokštelius. Ypač daug dėmesio skiriama žvejams. Šiuo metu mėgėjiška žūklė su licencijomis leidžiama Rusnės saloje ir Minijos upėje nuo žiočių iki Kintų tilto. Licencija galioja 1 parą – nuo saulės patekėjimo iki laidos. Dažniausiai sugaunamos žuvys yra: kuoja, ešerys, lydeka, lynas, šamas, vėgėlė, starkis.

|

Žvejyba Šilutės rajone

Nemunas – didžiausia Lietuvos Respublikos upė, deltoje daugeliu atšakų įtekanti į Kuršių marias – didžiulį gėlo vandens baseiną, kuris Klaipėdos sąsiauriu susisiekia su Baltijos jūra. Nemuno delta – žuvingiausia Lietuvos vieta. Vienos licencijos parai(nuo saulės patekėjimo iki laidos) kaina 10 Lt. Mokamas žyminis mokestis, pagal kurį galima žvejoti neišnuomotinuose valstybiniuose vandens telkiniuose. Prie leidimo pridedamas sąrašas neišnuomotinų vandens telkinių. Šilutės rajono gyventojai dar gali žvejoti iš Šilutės pusės Atmatos upėje, Aukštumalėje nuo Atmatos upės iki Rugulių kaimo pirmosios siurblinės. Leidimai yra vienai dienai (kaina-1 Lt), vienam mėnesiui (kaina-3 Lt), vieneriems metams (kaina-11 Lt).

|

Miškai, medžioklė ir žvejyba – Jurbarko rajone

Vienoje draugijoje su medžiotojais yra ir 253 žvejai mėgėjai. Mėgėjiškoje žūklėje, 1996 01 01 duomenimis, žvejai sugavo 14274 kg žuvų. Žvejota Nemune, Dubysoje, Šaltuonoje, Viešvilės tvenkinyje, Girdžių, Pašvenčio, Volungiškių, Kalnėnų užtvankose bei kituose rajono vandens telkiniuose. Jurbarko rajone yra du ichtiologiniai draustiniai: Dubysos upės žemupys (iki Klumpės malūno) ir Šešuvies upė iki Upynos įtekėjimo ir Upynos upė. Tai lašišų ir žiobrių nerštavietės. Jurbarkas nuo seno garsėja žiobriais. Vietiniai senieji gyventojai dar prisimena įspūdingas žiobrinių šventes.

|

Jono žvejyba

Žvejyba… taip… žvejoti aš mėgstu… . Negailiu žvejybos reikmenims pinigų nė truputėlio. Labai didelių žuvų pagavęs dar nesu, nes ten, kur žvejoju, tokios paprasčiausiai nesiveisia. Tačiau aš nesijaudinu ir manau, kad man dar viskas priekyje!!! Skyrelyje trumpai supažindinsiu su savo žvejybos įrankiais, jaukais ir t. t. Kur dažniausiai žvejoju? Dažniausiai tenka žvejoti Laukžemio (Eketės) užtvankoje. Ten kuojų yra, bet didelės jos neužauga. Pasitaiko ir lydekų, bet labai retai, todėl aš esu tik vieną pagavęs. Yra plakių, kurie ant slieko kimba visai neblogai. Didžiausia žuvis kurią pagavau Eketėje yra 275 gramus svėrusi kuoja. Rečiau (vieną kartą per metus) žvejoju Minijoje, Tenenyje, karpynuose.