Pabūsiu nuoseklus ir pratęsiu geriausiųjų temą. Praeitą kartą pasižiūrėjome, kokios 10 geriausiųjų technologijų pakeitė žmonijos gyvenimą, dabar pabandykime paspėlioti, galim pasiginčyti, kas mūsų laukia. Na, o kadangi, kaip sakydavo mūsų seneliai, “Dievas myli trejybę”, tai gal reikėtų surašyti ir 10 galimų ateities išradimų. Na pagyvensim – pamatysim, gal ir surašysiu, jei tai daugumai įdomu. Skaitmeninės bibliotekos. Teigiama, kad žmonijos sukaupta informacija (žinoma, ne apie vienos ar kitos žvaigždės gyvenimą) pakankamai sparčiai kompiuterizuojama. Pavyzdžiui, anot “Livescience” tinklapio autorių, visi MIT (Massachusetts Institute of Technology) šaltiniai šiuo metu jau yra online. Kad su tuo sutiktum, užtenka išbandyti ir, pavyzdžiui, Google Book Search. Ir, nors dar ne visus atsakymus galime rasti savo kompiuteriuose, tai jau ne už kalnų. Terapija ir/arba kamieninės ląstelės. Daugybė ligų yra genetiškai paveldimos ir mokslininkai stengiasi surasti galimybių pažeistus genus pakeisti, ištaisyti ląstelių defektus, kad jos augtų sveikos. Tikėtina, kad vieną dieną genetines ligas gydysim, pavyzdžiui, kaip plaučių uždegimą. Visur esantis belaidis internetas. WiMax, 3G, 4G ir t.t. veda į tai, kad prisijungti prie interneto galėsime bet kur, bet kokiu laiku. Tai reikš ir kad bus galima laisvai sujungti du bet kokius (atsitiktinius) įrenginius (prietaisus).

Lietuva savo energetinę nepriklausomybę ketina didinti statydama naują atominę elektrinę, kurios visas technologijas ir branduolinį kurą pirks iš užsienio. Tuo tarpu jokių problemų dėl naftotiekio „Družba“ neturinčios Jungtinės Valstijos per dešimt metų „švarios“ energijos šaltinių plėtrai ketina skirti 150 mlrd. dolerių. Žinoma, pagrindinė priežastis yra mėginimas žaisti pagal aplinkosaugos mados taisykles, tačiau JAV vyriausybė akcentuoja ir mėginimą užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo naftininkų ir dujininkų iš kitų valstybių. Dar šių metų liepą „žaliosios“ politikos lyderis Alas Gore’as ambicingai pareiškė, kad amerikiečiai jau po dešimties metų gali visą jiems reikalingą elektros energiją gauti iš saulės, vėjo ar dar kurio nors kito alternatyvaus šaltinio. A.Gore’o pareiškimas buvo sutiktas skeptiškai, nors tas ir tikino, kad tikslas yra realus. Europos atsinaujinančios energijos taryba ir organizacija „Greenpeace“ neseniai išplatino savo „Energijos [R]evoliucijos ataskaitą“ (Energy [R]evolution Report), kurioje teigiama, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių išstums įprastinę gavybą tik per 80 metų, o gal ir dar vėliau. Šiame raporte remiamasi atsinaujinančios energijos srityje jau dirbančių mokslininkų ir verslininkų vertinimais ir atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos plėtros tendencijas. Ir šalių laukia nelengvas uždavinys, nes didėjant energijos poreikiui neišvengiamai griežtės reikalavimai anglies dvideginio taršai.

Vandenilis yra vienas labiausiai paplitusių elementų Žemėje, tačiau jį gryną sudėtinga saugoti, nes tam reikia nuolat palaikyti aukštą spaudimą ir žemą temperatūrą. Todėl šių ypatingų sąlygų sukūrimas kainuoja nemažai papildomų lėšų. Tačiau mokslininkai įnirtingai ieškodami savaime atsinaujinančių energijos šaltinių, sugalvojo, jog vandenilį galima išskirti iš šlapimo. Kaip teigia Ohajo universiteto profesorius Gerardine Botte, šlapimo pagrindą sudaro karbamidas arba kitaip tariant šlapalas, į kurio sudėtį įeina azotas ir vandenilis. Atskiriant vandenilį nuo azoto sunaudojama beveik 33 su puse karto mažiau elektros energijos nei atskiriant vandenilį ir deguonį. Profesorius teigimu, procesas itin paprastas. Tereikia panardinti nikeliuotą elektrodą į šlapimą, paleisti elektros srovę, ir vandenilis yra. Nors ši idėja dar tik bandymų fazėje, tačiau jau prognozuojama, kad šlapimu galės būti varoma mašina, namai aprūpinami elektros energija, šlapimas naudojamas elektros prietaisams. O tai, kaip rašoma straipsnyje, virsti tikrove, gali jau už pusės metų. Įdomu tik ar automobilius šlapimu galima bus papildyti patiems, ar reikės naudotis specializuotomis kolonėlėmis. Kita vertus, pusė metų skamba kažkaip neįtikinamai.

Dėl brangstančių energijos išteklių didėja ne tik produkcijos kaštai, bet ir pragyvenimo išlaidos. Vienas iš būdų mažinti gamybines ir buitines energijos sąnaudas – naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją. Ypač imlus energijai žemės ūkio produkcijos džiovinimas. Pakilus elektros energijos ir naftos produktų kainoms, džiovinimas aktyviąja ventiliacija su oro pašildymo įrengimais gerokai padidina produkcijos savikainą. Be džiovinimo neįmanoma apsieiti ruošiant vaistinius ir prieskoninius augalus, geros kokybės sėklas ir daug kitų produktų. Ypač tai aktua­lu nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis. Džiovinimui galima panaudoti saulės energiją. Pastaruoju metu vis dažniau įrengiami oriniai saulės kolektoriai. Prieš keletą dešimtmečių Lietuva pirmavo saulės energijos panaudojimo srityje. Kolūkiuose ir ūkiuose buvo pastatyta nemažai daržinių su integruotais saulės kolektoriais šienui ir kitiems pašarams džiovinti pašildytu oru. Orinių kolektorių, palyginti su vandens šildymo kolektoriais, cirkuliaciją nėra sudėtinga išjungti. Plokščiuose vandens šildymo kolektoriuose, sustabdžius cirkuliaciją, temperatūra pakyla iki 170–190 oC, o vakuuminiuose net iki 245 oC. Esant tokiai temperatūrai, skystis iš kolektorinio kontūro dėl susidariusių jame garų išstumiamas į aplinką per apsauginį vožtuvą ir sistema nebeveikia. Pirmųjų orinių kolektorių konstrukcija turėjo nemažai trūkumų, nes jiems gaminti nebuvo tinkamų medžiagų.

Iš Vakarų pasaulio šalių noriai perimame alternatyvių elektros šaltinių naudojimo patirtį – Lietuvoje kai kurie namų ūkiai jau pradeda ar svarsto galimybę naudoti tokius elektros energijos šaltinius kaip vėjo elektrinės, saulės baterijos, elektros energiją gaminantys dujų katilai. Kadangi tokių alternatyvių elektros energijos šaltinių ateityje daugės, Lietuvos neišvengiamai laukia elektros tinklų struktūrinis pertvarkymas. Beveik visos išsivysčiusios pasaulio šalys, tuo pačiu ir Lietuva, yra pasirašiusios „Kyoto“ protokolą, kuriuo įsipareigoja mažinti aplinkos taršą. Kadangi veikiančios elektrinės išmeta į orą didelį kiekį CO2, pasaulyje skatinamas alternatyvių, „draugiškesnių“ aplinkai elektros energijos šaltinių naudojimas. Naujomis tendencijomis energetikos srityje seka ir Lietuva – pavyzdžiui, prieš tris metus mūsų šalyje pradėjo kurtis vėjo elektrinių parkai. Privatūs namų ūkiai taip pat domisi galimybe turėti savo elektros energijos šaltinius. Tiesa, paprastam gyventojui turbūt labiau rūpi ne oro taršos mažinimas gaminant „žaliąją“ energiją, o galimybė sutaupyti pinigų ar gauti papildomų pajamų. Pasak kai kurių energetikos ekspertų, būtent būsimas mažos galios alternatyvių elektros energijos šaltinių paplitimas gyventojų tarpe skatina jau dabar pagalvoti apie tai, kaip visus atskirus smulkius elektros gamintojus „sujungti“ į bendrą elektros tinklą ir organizuoti patikimą elektros energetikos sistemos veikimą ir valdymą.

Žinau, jog pokalbį galima pradėti, kad ir kalbant apie gluosnių auginimą kurui, visai ne apie pačius gluosnius. Taip, galima, ir, turbūt reikėtų, išplėsti pokalbio apimtį dar daugiau. Juk Lietuva negyvena izoliuota nuo pasaulinės energetikos raidos. Priešingai, pasaulinės tendencijos žymia dalimi lemia mūsų gyvenimo ritmą ir savybes. Neregėta Kinijos, Indijos, bei kitų besivystančių šalių ekonominė plėtra smarkiai padidino pasaulinę paklausą naftai ir gamtinėms dujoms. Jei dar 1970-tais naftos buvo suvartojama 48 mln. barelių kasdien, tai dabar šis skaičius – 86 mln. Deja, nafta yra neatsinaujinantis energijos šaltinis, ir ji intensyviai eksploatuojama nuo praeito šimtmečio pradžios. Dabartinė naftos ir dujų gavyba susieta su anksčiau atrastais telkiniais, kurių dauguma palaipsniui senka. Naujai atrasti telkiniai nepilnai kompensuoja ir šį sekimo procesą (kuris kaskart įgauna didesnį pagreitį), nuolat augančią paklausą. Pasekmė – dramatiškai brangstanti nafta, tuo pačiu – visa energija. Dėl naftos išskirtinės reikšmės pasaulio ūkiui, jos brangimo tendencijos anksčiau ar vėliau tempia paskui save ne tik dujų, bet ir kitų energijos formų kainas. Nuo 2000 m. naftos kaina pasaulyje padidėjo keturis kartus. Manau, kad mes visi pajutome šio globalinio proceso pasekmes. O itin skaudžių galime sulaukti dėl dujų pabrangimo tendencijų. Juk net 80 proc. gaunamos šilumos Lietuvoje pagaminama iš Rusijos importuojamų dujų.

Lietuvos energetikai tvirtina, kad naudojant alternatyvius energijos šaltinius ir kurą būtų galima vietiniais ištekliais apšildyti iki pusės šalies namų ir sumažinti priklausomybę nuo importinių mazuto ir dujų, tačiau be valdžios paramos to pasiekti nepavyks. Tuo tarpu, kaip teigiama, valdžia vilkina procesus, susijusius su alternatyviais energijos šaltiniais, nors greitas projektų įgyvendinimas ir numatytas Nacionalinėje energetikos strategijoje. Tiesa, žodžiais kai kurie mūsų politikai lyg ir palaiko perspektyvų reikalą. Šit per Vilniuje pirmadienį vykusį Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Danijos užsienio reikalų ministro Pero Stigo Molerio (Pero Stigo Mollerio) susitikimą aptarė energetinį saugumą ir išsakė bendrą nuomonę, jog tikrą energetinę nepriklausomybę padės pasiekti aktyvesnė alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra Europos Sąjungoje (ES). Trečiadienį Lietuvos prezidentė Kaune taip pat aiškiai pareiškė: iki šiol šalyje alternatyvios energijos projektai buvo stabdomi, o juk kiekvienas miestas galėtų apsišildyti degindamas savo atliekas. Gražiomis formuluotėmis papuošta ir 2007-ųjų pradžioje priimta Nacionalinė energetikos strategija.

Lietuvos Vyriausybė aktyviai ruošiasi naujos atominės elektrinės statyboms. Tačiau ar ji galės tapti Lietuvos saugumo garantu? Norint didinti šalies energetinę nepriklausomybę, būtina daugiau dėmesio skirti elektros ir šilumos gamybai iš alternatyvių šaltinių. Tik naudodama šalies viduje prieinamus energijos šaltinius Lietuva gali tapti mažiau priklausoma nuo įvežtinio kuro. Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvai būtų naudingos. Jungtinės Karalystės investicijų banko „N M Rothschild & Sons” vadovaujamo konsorciumo atlikta studija parodė, kad jos statybos yra ekonomiškai pagrįstos, projektui įgyvendinti Lietuvoje yra visos sąlygos. Pasaulyje atominė energija laikoma vienu pigiausių elektros gavybos būdų, turinčiu minimalią įtaką klimato kaitai. Kita vertus, atominės energijos valdymas yra sudėtingas ir pavojingas procesas, dėl grėsmės visuomenei atominė energetika ne visose šalyse vertinama palankiai, o saugūs panaudoto kuro atliekų saugojimo būdai tebekuriami. Nepaisant įvairių vertinimų jau nuspręsta, kad Baltijos regiono energijos poreikius ateityje turėtų patenkinti nauja atominė elektrinė, kurios statybose pažadėjo dalyvauti keturios valstybės. Bendromis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos pastangomis šalia šįmet uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) turės iškilti nauja branduolinį kurą naudojanti elektrinė.

Pastaruoju metu viena pagrindinių šildymo sektoriaus įmonių seminarų tema – didinti energetinę nepriklausomybę naudojant alternatyviąją energiją. Tačiau paprastam vartotojui visada kyla klausimas − ar iš tiesų jau šiandien finansiškai ir techniškai įmanoma įgyvendinti tokius projektus, ar tai tik žiniasklaidoje nuolat lyg masalas skaitytojui eskaluojama teorija? Pripažinkime, kad vadinamosios alternatyviosios energijos − saulės, vėjo, žemės − panaudojimas reikalauja didelių investicijų, o realus rėmimo šaltinis yra tik vienas. Nuo 1996 metų Lietuvoje vienintelis Aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) tam tikromis sąlygomis skatina energijos gamybą per atsinaujinančią energiją (teikiamos paskolos su nedidelėmis palūkanomis). O dauguma ES valstybių atsinaujinančią energiją skatina mokesčių lengvatomis, taiko palankias kreditų suteikimo sąlygas. Tad alternatyviosios energijos vis dar laukia šviesi ateitis. Dabartinės Vyriausybės veiklos planuose iki 2009 metų pabaigos yra numatyta parengti Atsinaujinančios energijos įstatymo koncepciją ir paties įstatymo projektą. Nors šį įstatymą priimti vėluojama apie 10 metų, geriau turėti jį dabar, nei dar dešimtmetį mokėti nepagrįstai dideles sumas už importuojamą kurą.
Tačiau naujas energetikos ekonomikos etapas neišvengiamai ateis. Šis neišvengiamumas turi vieną svarbią taisyklę – kas neinvestuos dabar, nespės į inovacijos traukinį.