“Karšta viryklė” arba Kaip kritikuoti?
Kritika – dalykas labai jau nemalonus. Sukritikuoti jaučiamės pažeminti, įskaudinti, nuvertinti. Nors švaistydamiesi kritišku žodžiu į kairę ir į dešinę dažnai tepasiekiame tik tiek, jog suardome bendrystę, padidiname nepasitikėjimą, priauginame konfliktų. Tuo tarpu britų organizacijų konsultantė Rosemary Napper tvirtina, jog kritika gali būti mūsų veiklą stimuliuojantis veiksnys, nesukeliantis jokio skausmo, jei yra tinkamai išsakoma. Ji siūlo visuomet kritiką pateikti lyg sumuštinį, kurio viršutinis ir apatinis sluoksniai – skanėstai, na, o viduryje gali būti ir ko nors kartoko, bet pikantiško – garstyčių, čili pipirais pagardinto sviesto. Tad štai kokią schemą R. Napper siūlo: a) sakoma tai, ką asmuo atliko sėkmingai ar net puikiai, b) nurodomos jo veiklos silpnosios pusės, klaidos, c) pripažįstama, kuo šis žmogus stiprus. O štai amerikiečių verslo konsultantas Douglas M. Gregor sukūrė „karštos viryklės principą”, tinkantį siekiant netinkamai besielgiantį darbuotoją sukritikuoti ar net nubausti. Šį principą sudaro penkios pagrindinės taisyklės. Pirmoji taisyklė. „Jeigu prisiliesite prie karštos viryklės, bematant nusideginsite.”Taigi kritikuoti ar bausti turite iš karto, kai buvo pasielgta netinkamai. Jei kritika atidėliojama, po to kai ji išsakoma, kritikuojamas asmuo tai suvokia kaip kerštavimą ar pažeminimą. Kuomet kritika seka paskui netinkamą elgesį ar klaidą, kritikuojamas asmuo suvokia ryšį tarp savo klaidos ir negatyvaus jos įvertinimo.