Socialiniai tinklai

Jau 2006 m., Time "Metų žmogumi" paskelbus TAVE (t.y. kiekvieną iš mūsų), tapo aišku, kad visa visuomenės struktūra virsta aukštyn kojom ir pasaulis keičiasi. Ir visa tai – dėka socialinių tinklų. Time tuo metu rašė: "Šie metai – tai istorija apie begalinį žinių šaltinį Wikipedia, milijonais kanalų sujungtų žmonių tinklą YouTube ir internetinį metropolį MySpace. Už valdžios paveržimą iš pasaulinės žiniasklaidos, už naujos skaitmeninės demokratijos pamatų paklojimą, už darbą be išskaičiavimo – žurnalo Time Metų žmogus esi TU." O kaip viskas atrodo šiandien? Kaip atrodys rytoj? Apie socialinių tinklų įtaką rašo Lietuvoje neseniai lankęsis Matthew Fraser ir Soumitra Dutta knygoje "MANO VIRTUALIEJI AŠ: kaip socialiniai tinklai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį". Apie įrankius, kurie kuria... ir griauna. Priklausomai nuo to, kaip, kur ir kam juos naudojame. "Negaliu net paaiškinti – tai toks keistas jausmas, kai manimi pasidomima Google." (The New Yorker, 2002) Šiandien nuo Google nepaslėpsi nieko. Nori nenori, mūsų gyvenimai tampa atversta Facebook knyga. Vis daugiau biografijų, pikantiškų privataus gyvenimo detalių tampa viešai prieinama visiems. Tiriant jaunimo požiūrį į privatumą internete 70 proc. apklaustų jaunuolių teigė, kad jiems nerūpi, kad jų internetiniai profiliai gali būti apžiūrimi nepažįstamųjų. Tad ir elgiasi jie internete kaip nori. Tačiau... vėliau dažnai paaiškėja, kad visa tai gali pažeisti ne tik jų privatumą, bet ir reputaciją.

Microsoft ir Facebook paskelbia, kad Microsoft investuos į Facebook 240 milijonų dolerių, taip gaudami 1,6% Facebook akcijų. Visi pradeda svarstyti, ar tik čia nebus pradžia Google eros pabaigos. Juk kaip taip galėjo nutikti?! Microsoft aplenkė Google! Neįmanoma! (ir panašiai). Google CEO pareiškia, kad Google nemano, kad jai reikia pirkti bet kokį sėkmingą verslą, kuris kertasi su jų. (kas ilgokai buvo panašu į jų strategiją – kokie 50% paslaugų buvo nupirkti, o vėliau išvystyti pačios Google. Tiek Google Docs, tiek GTalk, tiek Analytics, tiek dar savo eilės laukiantys Grand Central ar jaiku). Pagaliau kažkas tiksliai nustato Facebook vertę – tai turbūt viena iš pašnekesių temų Silicio Slėnyje per pietus. Vertė – 15 milijardų dolerių. Nemažai, sakyčiau. Padaugėja įdomių nuomonių, apie tai, ar Facebook – tikrai ateitis. Net The Economist pasirodo rašinys, kuris teigia, kad visas šitas bumas perdėtas. Kodėl? Todėl, kad socialiniai tinklai praranda vertę, kai viršijama tam tikra vartotojų skaičiaus riba. Kodėl? Todėl, kad pasimeti tarp draugų, tarp grupių, tarp pakvietimų, ir tavo pagrindinis noras – sužinoti, ką veikia tavo draugai, ir kartu pranešti jiems, ką veiki tu – pasidaro nebeišpildomas. Sakyčiau, one.lt efektas. Kiti pastebi, kad Facebook graži ateitis bus tik tada, jei tai taps tarsi mini internetas, su savo programėlėmis (widget’ais), ir vartotojai kaip bazę naudos ne naršyklę, o naršyklėje atidarytą Facebook langą (o gal tiesiog turėsime Facebook naršyklę?).

Socialiniaia tinklai – pats populiariausias internetinis dalykas mūsų gyvenime. Daugelis kartais, net nesusimastome,jog tai ne kas kita, o labai didelė priklausomybė. Kasdien girdime žodį facebook, twitter, kasdien skaitome rodos visiškai bereikšmes žinutes atsikėliau, pavalgiau, važiuoju automobiliu. Kartais galime išgirsti ir kaip vienas vartotojas skundžiasi jog nėra prisijungusių draugų: Tai kaip žiauru visi mane paliko su kuo susirašinėjau. Tai ką dabar veikt? Didžiojoje Britanijoje yra žudanti statistika. Socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas 10 dvylikos – trisdešimties metų žmogus. Penktadalis i jų praleidžia 3 ir daugiau valandų. Argi tai ne priklausomybė ? O kas būna, kai nėra galimybės prieiti prie socialinių tinklų ? 22 % diena be socialinio tinklo – diena su bloga arba labai bloga nuotaika. Socialinių tinklų priklausomybė yra gana panaši į priklausomybe nuo tabako. Skirtumas tik vienas, vienam laikinai numalšinti reikia cigaretės, o kitam įėjimo į facebook ar twitter.

2008 metus galime vadinti socialinių tinklų bumo metais. Facebook ir Twitter augo kaip ant mielių, tapdami neatsiejama šiandienos mados dalimi, kurios vaikosi milijonai vartotojų visame pasaulyje. Tačiau labiausiai nustebino LinkedIn. Šis, jau šeštus gyvavimo metus skaičiuojantis, ir, visai nesenai 50 milijonų vartotojų sulaukęs socialinis tinklas, 2008 m. augo sparčiausiai, aplenkdamas savo netiesioginius konkurentus Facebook ar MySpace. LinkedIn, kurio pavadinimą galime versti kaip „susijungę“ ar „susieti“, yra visų pirma verslui skirtas socialinis tinklas. Šis projektas, palaikomas interneto verslo „riebiausios grietinėlės“, oficialiai startavo 2003 metais. LinkedIn vadovybę sudaro Jeff Weiner – buvęs Yahoo vadovas, Reid Hoffman – buvęs PayPal viceprezidentas, Steve Sordello, vadovavęs Tivo finansams ir kitos garsenybės, kurių sąrašą rasite čia. 2003 m. gegužės mėnesį 5 projekto įkurėjai pakvietė 350 savo svarbiausių draugų prisijungti prie sukurto socialinio tinklo. Po mėnesio LinkedIn tinklas skaičiavo 4500 registruotų vartotojų, kurių skaičius 2003 m. pasiekė 81.000 ir nenustojo augti. 2005 m. savo anketas LinkedIn‘e turėjo 4 mln. vartotojų, 2007m. jau 15mln., o 2009 m. šis skaičius perkopė 50 milijonų. Ypač sėkmingi LinkedIn‘ui buvo pastarieji „kriziniai“ metai. LinkedIn vadovas Dan Nye savo interviu pasakojo, kad „nauji vartotojai jungiasi kiekvieną sekundę ir tinklas auga sprogstamu greičiu“.