„Facebook“ karta

Facebook
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atrodytų, na, kur dar be krepšinio ta Erlicko apraudota Lietuva gali pirmauti?... Pasirodo gali – ir pirmauja! Bent jau informacinės visuomenės plėtros frontuose – tai tikrai. Mobilaus ryšio vartotojų skaičius, interneto sklaida ir ryšio kokybė, dalyvavimas socialiniuose tinkluose – tai tik kelios sritys, kur Lietuva ne tik, kad nesivelka Europos uodegoje, tačiau aršiai pirmauja. Sako, kad „Facebook“ prisiregistravo jau virš šešių šimtų tūkstančių vartotojų iš Lietuvos, o tai yra, ko gero, kas antras darbingo amžiaus pilietis. Taigi sparčiai kraustomės ne tik į Airiją, bet ir į virtualią erdvę. Tik... kas ten mūsų laukia? Praėjo tie laikai, kai interneto tyruose klajojo išimtinai tinklų administratoriai ir jų amžini priešai – mistiški „hakeriai“, o visi mes buvome nedrąsiai „windausų“ langus „klikinantys“ „useriai“... Dabar internetas – jokia prabanga, o juo naudotis – joks sugebėjimas. Tą daro kiekvienas vaikas. Štai čia ir atsiranda kontekstas kalbėti, kaip visuotinė žmonijos skaitmenizacija paveiks pačius žmones ir pakeis visuomenę. Kai dalykai tampa kasdienybe, jie nebekeičia pasaulio drastiškomis revoliucijomis, mes patys imame nepastebimai keistis. Tai vadinasi evoliucija. Sukūrę ir savo poreikiams pritaikę kompiuterius, mes patys imame prie jų taikytis. Sukūrę skaičiavimo mašinėlę, mes netekome sugebėjimo skaičiuoti mintinai. Sukūrę animacinius filmukus, nustojome vaikams sekti pasakas. Sukūrę internetą – vis mažiau liečiame realybę.

Socialiniai tinklai Lietuvoje

Priklausomybė nuo kompiuterio
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pasaulyje smarkiai išpopuliarėjus vadinamiesiems „socialiniams tinklams“, šis vajus tučtuojau susilaukė milžiniško pasisekimo ir Lietuvoje. Mūsų laikais jau retas internautas, ypač iš jaunimo, neturi One.lt anketos ar nesilanko Facebook.com. Ir visai suprantama, dėl ko — juk kiek aplinkinių ten dalinasi nuotraukomis, aptarinėja vieni kitų nutikimus ir šiaip didžiuojasi savo tuštybe. Tarp tokių tinklų lankytojų kažkodėl vyrauja nuomonė, jog didžioji dalis One.lt publikos — jaunimas, jog Facebook.com portalas daug tvarkingesnis ir patrauklesnis, o Linkedin.com — kone modernusis šių laikų CV. One.lt administracija vis paskelbia duomenis, girdi, jų mirksinčio ir blizgančio „portalo“ lankytojai — ir vyresnė publika, tačiau tautosakoje vis tiek susidaręs įspūdis, jog šis socialinis tinklas skirtas paaugliams. Ir neatrodo, kad toks įvaizdis greit pasikeistų — svetainėje kaip anksčiau, taip ir dabar klesti nuotraukų vertinimas („30y30“ ir pan.), beprasmis blevyzgojimas tarpusavyje („forumiukas LIŪDI“) ir įvairiausios apmokestintos paslaugos. Galima tik įsivaizduoti, kokiu reikia būti dvasiniu ekshibicionistu, jog sunkmečiu mokėtum pinigus tik už tai, kad save parodytum pasauliui. O kaip gi, buvę klasiokai ir galimi bičiuliai domisi! Tokioms linksmybėms tarsi atsvarą mėgina sukurti Frype.lt — atrodytų, funkcionalus ir tvarkingas pažinčių tinklas. Kas ten buvo, žino, kad navigacija ir valdymas ten, švelniai tariant, ne itin patogūs.

Socialiniai tinklai šiandien neišgelbės, išsigelbėsit patys

Priklausomybė nuo kompiuterio
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Leiskite priminti, jog buvo laikai kai būti internete reiškė šį tą antgamtiško. Puslapiuose talpinamos svečių knygos stropiai pildomos vadovų ir įmonės darbuotojų “atsiliepimais”, o apklausos apie naujus produktus dažnai tesulaukdavo tik vieno, kito atsitiktinio lankytojo paspaudimo. Tačiau tai buvo geri laikai. Gaila vienintelio - niekas nekalbėjo apie jokią tiesioginę naudą. Visa ką žinojai buvo tai, jog įvaizdinės svetainės tikslas nėra pardavimų skatinimas. Kaip koks burtas skambėjo tas įvaizdis… Pasaulis sukasi taip, kad labai dažnai naudą mes randame ten kur jos nepamatė kiti. Inovuojame viską kas aplink, kuriame arba gyvename pavėjui ir už mus kuria kiti. Skaitmeninė erdvė tapo vienu greičiausiai evoliucionavusiu informacijos, medijos ir socializacijos tinklu. Merfio dėsniais paremta evoliucija išplėtė tinklo galimybes iki neribotų aukštumų. Kadaise skambūs e-komercijos ir e-rinkodaros terminai buvo puikiai įdarbinti, tačiau galiojimo laikas baigėsi, šaukiam web2.0! O čia ir prasideda pirmasis informacijos painumas. Ką slepia šuolis į 2.0 jei nė nebuvome supažindinti su 1.0 galimybėmis. Naujosios kartos internetas pakeitė vaizdą, tapo dinamiškas ir interaktyvus. Jei apibrėšime laiką, tai metas kuomet informacijos kurti nereikia - visi ją dubliuoja. (Taip, šis teiginys su ironijos prieskoniu).

Socialiniai tinklai: ne tik naujos galimybės, bet ir pavojai

Priklausomybė nuo kompiuterio
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vis labiau populiarėjantys socialiniai tinklai padeda susisiekti su draugais, palaikyti ryšius. Tačiau tiek patys vartotojai, tiek psichologai pastebi, kad kartu jie keičia žmonių santykius ir bendravimo įpročius. Neseniai vykusios konferencijos LOGIN metu socialinių tyrimų bendrovė „Macroscope" atliko tyrimą – apklausė 261 konferencijos dalyvį. Tyrimo išvadose rašoma, jog 15,5 proc. tyrimo respondentų yra iki 19 m. amžiaus asmenys. Didžiausia (70,1 proc.) respondentų dalis yra 20–29 m. asmenys, kurių didesnė dalis (41,4 proc.) – iki 25 m. 10,3 proc. tyrimo dalyvių yra 30–39 m., o likę 4 proc. – vyresni. Paaiškėjo, jog socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas dešimtas, o 85 proc. besinaudojančių prie socialinių tinklų jungiasi kasdien. Kiek daugiau nei penktadalis (21,2 proc.) ten praleidžia 3 ar daugiau valandų per dieną. Tyrimo dalyviai buvo paprašyti prisiminti savo savijautą tomis akimirkomis, kai dėl tam tikrų, nuo jų nepriklausančių priežasčių, negali prisijungti prie savo socialinių tinklų. 5 proc. tikino besijaučiantys gerai arba labai gerai, daugumos (73 proc.) respondentų savijautai šis faktorius įtakos neturi, tačiau 22 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis jaučiasi blogai arba labai blogai.

Lietuvos Web 2.0: socialiniai tinklai

Facebook
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Socialinis tinklas yra labai plataus spektro vartotojo generuojamos informacijos kaupinys. Jame sutelpa ir mikro-tinklaraščio, paprasto tinklaraščio, nuotraukų ir video talpyklų, el. pašto, forumų, pomėgių virtualių bendruomenių ir dar daug kitų funkcijų. Kokie lietuviški bendravimo portalai gali būti vadinami socialiniais tinklais? Prieš išvardinant juos mano pradėtu stiliumi, būtina dar šiek tiek paaiškinti, kas yra socialinis tinklas ir kuo jis skiriasi nuo pažinčių portalo, kurie Lietuvoje yra labai populiarūs. Socialiniame tinkle pagrindinė informacija yra vartotojo veiksmai – ką parašė, kokia jo nuotaika, su kuo pradėjo draugauti, kokią nuotrauką įkėlė, prie kokios bendruomenės prisijungė, ką pakomentavo ir t.t. Socialinis tinklas turi tikslą būtent per veiksmus atskleisti vartotojo aktyvumą ir socialumą. Veiksmai yra vieši, nebent vartotojas nustato privatumo lygius (rodyti visiems, draugams ar tik sau). Pažinčių svetainėje pagrindinė informacija yra vartotojo anketa – kelios nuotraukos, asmenybės aprašymas, video prisistatymas ir t.t. Čia pagrindinis tikslas yra asmeninis susirašinėjimas tarp žmonių tik jiems žinomomis temomis. Nepaisant to pažinčių svetainės suteikia galimybę ir asmeninei saviraiškai – rašyti tinklaraštį, dalyvauti diskusijose, burtis į bendraminčių klubus. Pagal tai skirsčiau Lietuvos socialinius tinklus. Jei būčiau rašęs anksčiau, šiame straipsnyje vieno iš čia paminėtų socialinių tinklų nebūtų.

Virtualus bendravimas niekuomet nepakeis gyvo žmogiško santykio

Virtualus bendravimas niekuomet nepakeis gyvo žmogiško santykio
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sostinės senamiestyje įsikūrusiame salotų bare "Mano guru" vis intensyviau imamasi socialiai naudingų iniciatyvų, siekiant atkreipti dėmesį į bendruomeniškumo stoką ir skatinant bendravimą tarp skirtingo amžiaus bei įvairių interesų turinčių vilniečių. Kiekvieną šeštadienį šiame salotų bare vyksta „Tekančios saulės“ narių susitikimai, kuriuose buriasi norintys susipažinti su Tolimųjų Rytų kultūra, išmokti japoniško meno, ypač kaligrafijos, technikos. O sekmadieniais vyksta „SOListų“ turgelis, kuriame savo užaugintas daržoves, pieno produktus, kaimišką duoną ir kitus maisto produktus pardavinėja Asociacijos „Viva sol“ nariai – smulkieji ūkininkai. „Siekiame, kad žmonės burtųsi į grupes ar klubus, kur jie galėtų dalintis savo idėjomis, patirtimi. Ypatingai vertiname iniciatyvas, kurios yra naudingos visuomenei. Pavyzdžiui, mums priimtinas Asociacijos „Viva sol“ siekis suartinti augintojus ir vartotojus, supažindinti miestiečius su kaimo kultūra, o kaimo gyventojus – su miestietišku gyvenimo būdu. Neseniai mūsų bare susirinko „Green Drink“ klubas. Tai ekologiškai mąstantys ir gyvenantys žmonės, kurie susitinka miesto erdvėse, kad pasidalintų savo mintimis, padiskutuotų. „Tekančios saulės“ klubo šeštadieniniai susitikimai - taip pat gera galimybė vilniečiams jaukioje aplinkoje turiningai praleisti laisvalaikį ir praplėsti akiratį, susipažįstant su kita kultūra,“ – teigia „Mano guru“ generalinė direktorė Reda Sutkuvienė.

Virtualus romanas

Virtualus romanas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gyvenime, kai bendrauja du žmonės, kiekvienas iš jų turi bent kelis „Aš“. Pvz., „tikrasis Aš" — tas „Aš", kuris glūdi giliai kiekviename iš mūsų, kurį ne visada parodome net sau pačiam. Turim ir „parodomąjį Aš", kuriuo pristatome save kitiems. Paprastai jis yra pagražinamas arba kai kuriais atvejais net specialiai subjaurojamas. Kai susitinka du mažai pažįstami žmonės, jie bendrauja rodydami vienas kitam savo „parodomuosius Aš". Bendravimui gilėjant „parodomasis Aš" gali labai priartėti prie „tikrojo Aš". Bet gali ir nepriartėti, nes bendraujant dar veikia ir taip vadinama apercepcija, kurios esmė yra tai, jog matome ir girdime ne visai tai, kas iš tikrųjų yra, o daugiau tai, ką norime girdėti. Tas ypatingai reikšminga, kai bendrauja du įsimylėję žmonės. Tada į bendravimą įsipina ir tam tikri hormonai, kuriuos smegenys išskiria mylint ar džiaugiantis. Šie hormonai dar labiau iškraipo tikrąjį vaizdą, ir matome tai, kas mums patinka kitame žmoguje, bet nematome to, kas mums nepatinka. Beje, kaip tik dėl to po keleto bendro gyvenimo metų sutuoktiniai tarsi atsipeikėja, pamato antrojoje pusėje tai, ko anksčiau dėl hormonų įtakos net nematydavo. Taigi, bendraudami tarsi bendraujame ne su kito „tikruoju Aš" ir net ne su „parodomuoju Aš", o su mūsų „įsivaizduojamu kito Aš". Ir tai apsunkina santykius. Virtualiame gyvenime (beje, tai nėra tikslus pavadinimas, nes „virtual" angl. kalba reiškia „tikras") kito žmogaus suvokimas ir pažinimas komplikuojasi.

Internetas: nauda ir pavojai

Internetas: nauda ir pavojai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Koks būtų gyvenimas be kompiuterių ir interneto? Tikrai ne toks patogus ir įdomus, bet reiktų nepamiršti ir galimų pavojų. Kokie jie – aptariama straipsnyje. Virtualus pasaulis yra virtualioje (kibernetinėje) erdvėje, t.y. aplinkoje, kurioje bendraujama per sujungtus į tinklą kompiuterius. Jis neturi konkrečios geografinės vietos, jame išnyksta laikas, o žmonės gali būti tokie, kokius save įsivaizduoja. Pakinta žmogaus santykis tiek su pasauliu, tiek su kitu žmogumi. Betgi naudodamiesi internetu galime supainioti darbą ir asmeninį gyvenimą, pvz., namuose dirbame, nes nebaigti darbai taip lengvai „pasiekiami", o darbe skaitome asmeniškai gautus elektroninius laiškus; pamiršti, kad kuo daugiau laisvalaikio praleidžiame prie kompiuterio, tuo mažiau jo skiriame artimiesiems bei aktyviam poilsiui. Pamažu nykstant ribai tarp pomėgio ir priklausomybės, kinta žmonių elgesys: jie vis daugiau laiko praleidžia virtualioje erdvėje, prarasdami laiko pojūtį, „pabėgdami" nuo realaus gyvenimo sunkumų. Nukenčia jų šeimos nariai, bendravimas, mokslas ir/ar darbas. Internetas daugiausia tarnauja socialinei tarpusavio sąveikai. Žmonės siunčia ir gauna elektroninius laiškus, kalbasi, svarsto, ginčijasi tiek su artimaisiais ar kolegomis, tiek su nepažįstamaisiais, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena. Kuriama virtuali pasaulinė bendruomenė. Bendraudami virtualiai galime atvirai pasakyti savo troškimus, abejones, džiaugsmus ir rūpesčius ar apsimesti kitokiais nei esame.

Bendravimas ir virtualūs santykiai

woman, virtual reality, game
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bendravimas “gyvai” tarp vienos rūšies individų galibūti sudėtingesnis, negu su kitos rūšies atstovu, pav. - katinu, norsir su katinu reikia “pagauti kampą”. Manau kad daugelis “gyvai” bendraujančių elgiasi labai virtualiai. Dažnai esukaltinama dėl virtualaus bendravimo kompiuteryje ir tada sakoma, kadšalia yra TIKRAS gyvenimas. Bet neseniai įvykęs nesusikalbėjimas tarptrijų pašnekovų bendraujančių “gyvai”, privertė susimastyti apie mūsų virtualius santykius gyvenime. POKALBIO RŪŠIS, kada vienasasmuo atveria savo širdies skaudulius kitiems ir nelaukia tavo komentarų, tik užuojautos - labai primena blogo virtualų dienoraštį, kada nustatymuose atjungi komentarus neužsiregistravusiems. DRAUGYSTĖS RŪŠIS, kada negali pasakyti draugui skaudžios tiesos, tarsisaugotumei jį, o visą tai vėliau aptari su kitais, draugui negirdint, irgi yra virtualūs santykiai. Dvasiškai spaudi jį, nes apkalbi ir neduodi galimybės išgirdus nemalonią tiesą įvertinti savo elgesį ir gal net pasikeisti. ŠEIMOS TIPAS, kada vyras išeina degtukų irdaugiau į namus nebegrįžta, o žmona norėdama gero (vaikui?) vyrui, kurįvis dar myli ir mano, kad jeigu ji nesiskirs, jis gali kada nors irsugrįžti ir kita atsiradusi šeima, kur apsistoja vyras, kuri negaliįteisinti santykių, nes vyras neišsiskyręs - yra dvi virtualios šeimos. Dažnai vyrams tokia situacija yra palanki, nes jis tampa už niekąneatsakingas, o dvi virtualios žmonos skaičiuoja bendro gyvenimojubiliejus su tuo pačiu vyru.

Šiuolaikinės technologijos leidžia jaustis ne tokiais vienišais

student, typing, keyboard
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuolatinė prieiga prie šiuolaikinių komunikacijos technologijų aštuoniems iš dešimties Lietuvos gyventojų leidžia jaustis mažiau vienišiems, rodo didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera“ atlikto „Tendencijų tyrimo“ („Trend Report“) duomenys. 2009 m. spalį atliktos apklausos duomenimis, net 79,8 proc. lietuvių mano, jog šiuolaikinės ryšio priemonės – internetas, telefonas ir kitos – žmonėms leidžia atsikratyti vienatvės. Daugiau nei 80 proc. apklaustųjų mano, jog šios technologijos leidžia kontroliuoti savo gyvenimą, o didžioji dauguma apklaustųjų (95,3 proc.) mano, kad jos palengvina žmonių kasdienybę. „Teo“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktoriaus Valdo Kaminsko teigimu, tyrimo išvados oponuoja dažnai reiškiamai nuostatai, neva dėl šiuolaikinių technologijų žmonės jaučiasi labiau vieniši ar izoliuoti. „Buvimas kartu vis dažniau reiškia virtualų pasiekiamumą, o ne fizinį buvimą toje pačioje vietoje. Ypač tai aktualu likimo į skirtingus miestus ar šalis išskirtiems bei vyresnio amžiaus žmonėms, kurie, nepaisant fizinės vienatvės, naudodamiesi šiuolaikinėmis komunikacijos technologijomis gyvena pilnatvišką gyvenimą“, – teigė V.Kaminskas. „Tendencijų tyrimo“ duomenimis, aktyviais socialinių tinklų dalyviais Lietuvoje jau tapo beveik trečdalis gyventojų – 31 proc. apklaustųjų naudojasi socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“ ar „Twitter“, o 7,4 proc. apklaustųjų savo asmeninę informaciją juose atnaujina kasdien.

Virtualios aplinkos poveikis jaunam žmogui

laptop, workstation, browsing
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žmogų supa įvairiausi daiktai ir gyvi organizmai – viską, kas mus supa, mes vadiname aplinka. Bet aplinka ne tik tai ką matome, jaučiame ir girdime – aplinka turi ir kitą, gilesnę prasmę. Viena tų gilesnių prasmių yra virtualus bendravimas. Mes gerai nežinome, kas yra kitoje mūsų kompiuterių ekranų pusėje, nežinome, ką iš tiesų veikią mums trumpąją žinutę rašantis žmogus. Mes galime tik spėlioti arba aklai pasitikėti. Kodėl aklai? Nes jei tikrai gerai pažįstame žmogų ir jis mums yra labai svarbus, stengiamės su juo internetu bendrauti kuo mažiau. Juk vadinamuose chat‘uose nematome savo draugo akių, negirdime juoko, negalime tiksliai pasakyti nuotaikos. Su gerai pažįstamais žmonėmis reikalingas tikras akių, kvapų, lietimų ir garsų kontaktas. Virtuali aplinka – terpė, kurioje klesti interaktyvumas. Toje terpėje žmonės susiranda virtualių draugų, su jais bendrauja, jiems pasakoja apie save. Internetas buvo sukurtas ne šiems tikslams, bet būtent tam jis buvo panaudotas. Chat'ai, forumai, elektroniniai laiškai – viskas sueina į viena, į jauną žmogų, nes tik maža dalis vyresnio amžiaus žmonių gerai išmano apie kompiuterius. Virtualioje erdvėje reikia gerai žinoti ką, kur ir kada sakyti. Reikia žinoti interneto etiką, kitaip dar vadinamą netiquette. Tinklo etiketas ("Netiquette") – tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių rinkinys. Internete etika labai svarbu – ne vietoje paskelbta informacija, kuri neatitinka svetainės taisyklių gali sukelti daug bėdų.

Prieglobstis nuo problemų - virtualiame pasaulyje

Prieglobstis nuo problemų - virtualiame pasaulyje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jaunajai kartai gresia nauja liga - priklausomybė nuo kompiuterio. Naršymas internete, kompiuteriniai žaidimai tampa vienu mėgstamiausių užsiėmimų daugeliui vaikų ir paauglių. Pasinėrę į virtualų pasaulį jie tolsta nuo tikrovės: nebenori ir nebemoka bendrauti su draugais, atsiriboja nuo šeimos, apleidžia mokslus. Negydant šios priklausomybės ji gali pereiti į kitas formas, išprovokuoti psichikos ligas. Keturiolikmetį vilnietį į Vilniaus priklausomybės ligų centrą gegužės mėnesį atvedė sunerimę tėvai. Čia juos nukreipė poliklinikos gydytoja. Tėvai skundėsi, kad nebegali su sūnumi susišnekėti: jis tapo dirglus, irzlus, nepakantus, blogai miega. Šiuos pasikeitimus jie siejo su tuo, kad paauglys vis daugiau laiko leidžia prie kompiuterio namuose, jei jie draudžia - eina į interneto kavines ar klubus. Iš pradžių įsigijusi kompiuterį šeima džiaugėsi, kad jų atžala nelaksto su įtartinais draugais, o leidžia laiką namuose. Tačiau, po kurio laiko prijungus internetą, sūnų darėsi vis sunkiau atitraukti nuo kompiuterio. Namuose pradėjo dingti pinigai, paaiškėjo, kad sūnus nevalgo pietų, o sutaupytus litus išleidžia interneto kavinėse. Jaunuolis buvo užkluptas naršantis po internetą naktį, kai suaugusieji miegojo. Paauglio elgesiu ir prastu mokymusi ėmė skųstis ir mokytojai. Dvylikamečio berniuko tėvai buvo išsiskyrę, jis gyveno su motina. Turtingas tėvas savo atžalos išlaikymui pinigų negailėjo.