test
fff
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.
„1C“ ir K-D LAB studija anonsavo naują serijos „Broliai Pilotai“ žaidimą – „Broliai Pilotai 3D. daržo kenkėjų byla“. Mūsų laukia kraują stingdanti, sunki, paini istorija apie herojišką Brolių kovą su Juodai Vilkinčiu Žmogumi; jame bus vietos ir kenkėjų nusiaubtam daržui, ir Egipto piramidėms, ir akies krašteliu pamatytam erdvės plyšiui, ir ore pakibusia klausimui “O kas gi dėl viso to kaltas?!“. „Broliai Pilotai 3D“ buvo kuriami K-D LAB sukurtos QD Engine technologinės bazės pagrindu. Detektyvinių tyrimų mėgėjų laukia dešimtys žaidimo ekranų, susitikimai su pažįstamais personažais ir mini arkadų bei galvosūkių rinkinys. Žaidimo išleidimo data bus paskelbta atskirai.
Didesnę maršruto aplink pasaulį dalį įveikę Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas, laukdami siuntos su reikalinga lėktuvo stabdžių sistemos detale, daugiausiai laiko praleidžia prie žemėlapių ir skrydžių informacijos žinynų. Natūralu, kad globalinio skridimo metu realybė koreguoja išankstinius skaičiavimus bei planus, ir atsidūrus kitoje Žemės pusėje staiga paaiškėja, jog tęsti skrydžio numatyta trasa dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalima. Dažniausiai tai susiję su aukščiu – pavyzdžiui, lakūnams leidžiama skristi tik 9 kilometrų aukštyje, kuris jų mažam lėktuvėliui, aišku, nepasiekiamas. Su ta problema lakūnai buvo susidūrę, kai reikėjo įskristi į Japonijos oro erdvę. Jau aišku, kad šiokių tokių navigacinių galvosūkių jie neišvengs ir dabar, kai sutvarkę lėktuvą, per Filipinus ir Indoneziją skris į Australiją. Ši maršruto dalis – daugiau kaip 5000 kilometrų virš Ramiojo vandenyno. Nusileidimai – Filipinų sostinėje Maniloje bei tolimesnėje saloje esančiame Davao mieste ir Ambone, Indonezijoje.
Dalius su Audrium šoka į valtį ir echolotu ima matuoti ežero gylį bei ieško žuvų susitelkimo vietų. Aš tuo metu, pasigaminęs jaukus, bandau žvejoti nuo čia pat priešais sodybą esančio liepto. Pasirinkimo, tiesą sakant, neturiu – pakrantės gana gausiai užžėlę nendrėmis. Švysteliu dugninę ir jaučiu, jog svarelis ilgai grimzta, kol pasiekia ežero dugną. Gylis įspūdingas. Tą patį patvirtina krantan sugrįžę draugai. Apiplaukę dalį įlankos, jie kaip tik priešais lieptą aptiko 18 metrų duobę. Pradeda temti, todėl jiedu taip pat nutaria palaikyti man kompaniją. Lieptas platus – laisvai išsiteksime visi.
Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir Žemės Sutvėrėją; ir Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos; kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
1824 m. tapo Palangos dvaro, kuriam priklausė ir Grūšlaukės, Darbėnų dvarai, šeimininku. Jam 1839 m. mirus, Palangos dvaras perėjo jo palikuonims. Mykolo anūkas Juozapas (1835-1891) buvo kariškis, pulkininkas, o jo žmona – Sofija. Juozapas Tiškevičius įsigijo Lentvario, Kretingos dvarus, 1882 m. pastatė Palangos tiltą į jūrą. 1891 m. po J. Tiškevičiaus mirties Tiškevičių valdos buvo padalintos jo sūnums. Feliksas paveldėjo Palangą, Vladislovas – Lentvarį, Aleksandras – Kretingą, Juozapas – Užtrakį. J. Tiškevičiaus našlei liko Grūšlaukė ir Darbėnai. Po F. Tiškevičiaus mirties Palangos dvaras atiteko vyriausiajam jo sūnui Stanislovui. Po karo Palangos dvaras nacionalizuotas. Iš viso Tiškevičiai Palangą valdė 116 m.
Kad Dievas rūpinasi visų gyvųjų esybių būtiniausiais poreikiais, žino visi. Tačiau tai, kad Dievas neverčia mūsų rinktis ir atsižvelgia į mūsų troškimus, žino mažai kas. Kartais girdžiu tokį teiginį, kad jeigu Jis yra, kodėl mums visiems nepasirodo? Todėl, kad taip iš mūsų atimtų teisę rinktis! Nes tie, kurie nori surasti Dievą, Jį suranda ir kiekvieną dieną gali įsitinkinti Jo buvimu. Tačiau yra ir tokių, kurie nenori Juo tikėti, todėl Jis suteikia jiems galimybę abejoti Juo. Savo pasirodymu Dievas atimtų iš jų galimybę rinktis. Išvada – Jis toks tolerantiškas, kad rūpinasi net bedievių teise rinktis! Net jeigu Jis Pats pasirodytų prieš jų akis, jie nepažintų Jo kaip Dievo, nes kodėl Jis turėtų atsiskleisti nenorintiems Jo matyti? Kelios priežastys, kodėl žmonės nemato Dievo. Pirmoji – teisė rinktis, jei žmogus norėtų pažinti Viešpatį, bendrauti su Juo, Jis būdamas mūsų visų tėvas ir geriausias draugas mielai sutiktų, tačiau ne visi renkasi tai, kas jiems geriausia.