NEC sukūrė sensorių pirštų atspaudų atpažinimui, kurio klaidos tikimybė (false acceptance rate, FAR) – mažiau, kaip viena dešimtmilijonoji, kas dviejomis eilėmis geriau už šiuo metu rinkoje naudojamus sensorius. Kompanija naujųjų daviklių gamybą planuoja pradėti pirmąjį 2005 m. ketvirtį.
Prieš 12 metų Tokijuje prasidėjo grandiozinio požeminių G-Cans kanalų tinklo statyba. Projektas skirtas apsaugoti miestą nuo potvynių taifūnų ir lietingojo periodo metu. Šiandien eksploatuojama sistema sudaryta iš penkių 32 m skersmens ir 65 m gylio gigantiškų betoninių rezervuarų. Jie sujungti specialiais 50 m gylyje nutiestais tuneliais, kurių bendras ilgis – 64 km.
Vos monetos dydžio didelio greičio mikrogeneratoriai laikui bėgant nešiojamuose įrenginiuose pakeis baterijas. Mažas, centimetro skersmens ir 3 mm aukščio generatorius sukuria daugiau, nei vieną vatą elektros energijos – tiek pakanka maitinti mobiliajam telefonui. Džordžijos valstijos Technologinio universiteto mokslininkų sukurtas prototipas tapo vienu iš alternatyvų baterijų paieškoms projekto rezultatų.
Politikai sutaria, kad reikia plėtoti aukštąsias technologijas, tačiau plėtros programas svarsto tik vietos profesūra ir biurokratai, o programoms vykdyti skirtos lėšos išdalijamos be konkursų ir tiems patiems mokslininkams. Dar neseniai politikai savo pareiškimuose ir kalbose tik retkarčiais atkreipdavo dėmesį į jiems beveik mistinę mokslinių tyrimų reikšmę šalies ateičiai. Ateitis atrodė tokia tolima, kad buvo numota į jos finansavimą, matyt, tikintis, kad „dvasingi” dalykai gali būti gyvi dvasia. Šiandien padėtis pasikeitė. Suvokta, kad mokslo žinios nėra jau tokios neapčiuopiamos, ir joks save gerbiantis Seimo narys ar Vyriausybės biurokratas dabar nepraleis progos skelbti apie paramą žinių visuomenei. Nusivylus tranzito perspektyvomis sutarta, kad gerovę gali sukurti žinių ekonomika, ir šios vizijos įgyvendinimas neseniai įspraustas į labai konkrečius rėmus: pasirašytas Nacionalinis susitarimas tikslui pasiekti suteikia 15 metų.
O kad deklaracijos nebūtų tušti žodžiai ir kad Lietuva Europoje neatrodytų juokinga tyrimams skirdama kuklius 0,6 proc. BNP (Europos Komisija pataria 3 proc.), politikai, atrodo, pagaliau tapo dosnesni.
“Cisco” patvirtino kartu su Paryžiaus transporto valdyba rengianti bevielio ryšio vietinių tinklų (WLAN) diegimo metro stotyse projektą. Pagal jį daugumoje Paryžiaus metro stočių bus įrengtos “Wi-Fi” įrangos antenos, užtikrinančios bevielį ryšį 100 metrų spinduliu nuo stoties. Tai “Cisco” atsakas į “Intel” iniciatyvą – ši kompanija pasišovė įrengti viešojo naudojimosi WLAN tinklus Paryžiaus viešbučiuose, baruose ir restoranuose. Metro stotys Paryžiuje viena nuo kitos yra vidutiniškai per 550 metrų, o tai reiškia, kad jose įdiegus WLAN, bevielio ryšio aprėptis apims kone visą miestą. Bazinės WLAN stotys tarpusavyje bus sujungtos beveik 40 tūkstančių kilometrų ilgio šviesolaidžiais.
CSMA/CD (Carrier Sense Multiple Access / Collision Detection – kolektyvioji našlio jutimo kreiptis su susidūrimų aptikimu) yra panašus į vietinių tinklų Ethernetą, nors ir nevisiškai jam tapatus duomenų perdavimo tinklo protokolas. Kodavimo ir iškodavimo dalis atitinkamai pakeičia signalo kodus ir kartu su SFD (Start Frame Delimiter – pradinis freimo riboklis) sukuria ir pašalina 64 bitų sinchronizavimo lauką užimančią preambulę. Šį lauką sudaro pakaitomis pasirodantys 1 ir 0, o jis baigiasi 1011. Taip pat naudojant aplanką (pad), nustatomas mažiausias freimo ilgis, reikalingas susidūrimams aptikti. Kanalo vadyba (link management) atsako už teisingą kreipties mechanizmo veikimą; tam yra panaudojami našlio jutimo bei susidūrimų aptikimo signalai. Naudojant CSMA/CD standartą galima rinktis įvairiausius perdavimo variantus, tokius kaip: plačiajuostį ar bazinės juostos, bendraašį kabelį ar neekranuotą vytąją porą, įvairią duomenų spartą ir įvairius linijos kodus.
Kabeliniai modemai išsidėsto tarp kabelinio tinklo ir kompiuterio, vykdydami skirtingų įrenginių funkcijas: modemo, telestoties, informacijos šifratoriaus – dešifratoriaus, tilto, maršrutizatoriaus, tinklo adapterio, SNMP – agento ir net Ethernet koncentratoriaus. Nors toks įrenginys vis tiek lieka modemu, nes visų pirma jis moduliuoja ir demoduliuoja signalus.
Paprastai informacijos gavimas ir siuntimas kabelinio modemo pagalba vykdomas skirtingais būdais. Siunčiant informaciją nuo stoties į kabelinį modemą (downstream) skaičių duomenys moduliuojami standartiniu televizijos signalo dažniu (6 Mhz), ant kurio užsideda nešantysis dažnis (nuo 42 iki 750 Mhz).
Duomenų persiuntimui šiuolaikiniame globaliniame tinkle yra naudojama labai daug modernių komunikacinių technologijų. Kiekvienas paketas savo trumpo gyvenimo metu yra taip dažnai verčiamas, kopijuojamas, išdarkomas, kad atrodo neįmanoma kaip jis iš viso gali būti persiųstas. Nežiūrint į savo sudėtingumą šiuolaikiniai kompiuterių tinklai yra kokybiški ir patikimi. Yra keletas savybių, dėl kurių jis toks yra. Šiuolaikinis tinklas yra labai įvairus, jame dirba IBM tipo, Macintosh kompiuteriai, darbo stotys ir magistralinės sistemos. DOS ir Windows terpės naudoja duomenis bendrai su UNIX ar bet kuria kita operacine sistema. Fiziniame lygyje dirba Ethernet, token ring kartu su FDDI ir ATM. Atskiras tinklo paketas gali eiti per koaksialinį kabelį, suvytą porą, optinį kabelį ar lazerinį ryšį, kol pateks į ryšio palydovą, o paskui panašiu mišriu keliu pateks į reikiamą kompiuterį.
Protokolas teikia paslaugas OSI modelio tinklo sluoksniui (3-iasis sluoksnis). Paslaugos kreipties taške jis elgiasi panašiai kaip HDLC protokolas. LLC protokolas vykdo visas duomenų perdavimo kanalo sluoksnio funkcijas, jei tik pastarosios nepriklauso nuo terpės ir nuo kreipties į LAN būdo. Įvairių paslaugų vykdymui LLC turi LLC protokolo duomenų bloką. LLC PDU su trimis valdymo lauko formatais. LLC PDU formatas apima DSAP (Destination Service Access Point – gavėjo paslaugų kreipties taškas) lauką ir SSAP (Source Service Access Point – siuntėjo paslaugų kreipties taškas) lauką. I ir III rūšies paslaugose naudojamas vien nenumeruotųjų valdymo laukų formatas, o II rūšies paslaugose – visi trys formatai.
Prieš įrengiant bet kokia naują technologiją, reikia išspręsti eilę esamų problemų, kurios gali būti ne tik techninės, bet ir ekonominės arba organizacinės. Tas pats yra ir su kabeliniais modemais. Čia iškyla sekančios problemos: Tinklo valdymas. Provaideris turi pastoviai kontroliuoti kabelinį tinklą ir jį teisingai valdyti. Technines problemos. Kabelinių modemų firmų gamintojams reikės sukurti patikimą architektūrą, teikiančią skirtingų kabelinių tinklų provaiderių suderinamumą, suderinti signalų priėmimo standartus pagal juos.