Tarptautinis seminaras “Virtualūs nusikaltimai”
Internetas buvo sukurtas Kalifornijoje. Sukurtas kompiuterinis tinklas, kurio ypatybė – jei vienas tinklo kompiuteris sugenda (“iškrenta”), tai tinklas turi išlikti. Tuo metu vyko šaltasis karas.
Buvo sukurtas informacijos pasikeitimo tarp kompiuterių protokolas IP (internet protocol). Jo savybės: kiekvienas kiekvieną supranta; kompiuteriniame tinkle kelio ieško pati programinė įranga.
Interneto tarnybos.
WWW.
Žinomas adresas, naudojamos nuorodos. Šiuo metu pasaulyje yra apie 2,5 milijardo tik angliškų puslapių internete. Apie 1 procentas yra kriminalinio pobūdžio: pornografija, dešinysis radikalizmas ir kt.
Kompiuteriniai piratai naudoja terminus:
WAREZ – reiškia ware;
APPZ – applications;
GAMEZ – games.
Policija ieško šių terminų internete ir taip aptinka piratus.
Hakeriai sugeba gauti legalių kompiuterinių programų serijinius numerius ir juos panaudodami “legaliai” naudotis programomis.
Keli mėnesiai iki WINDOWS XP operacinės sistemos pardavimų pradžios internete jau pasirodė jos nelegalios, piratinės kopijos.
Naujienų grupės (Newsgroups).
Jose galima rasti vaikų pornografijos adresų. Užsisakant vaikų pornografiją reikia nurodyti banko sąskaitą, kad galima būtų patikrinti, ar egzistuoja tokia sąskaita. Pasitaikė atvejų, kai išgalvotais vardais užsisakydavo vaikų pornografijos, net kitų asmenų vardais (buvo panaudoti 80 metų senutės duomenys).
5-10 metų nuogų mergaičių vaizdai nereiškia pornografijos. Tačiau šalia tokių vaizdų būna pateikiamos nuorodos į kitus tinklapius, su pornografine medžiaga.
Pokalbiai per internetą realiame laike (Internet Relay Chat – IRC).
Tokių pokalbių metu galima užprašyti pornografinės informacijos. Keičiamasi pornografine informacija (siunti savo turimą pornografinę medžiagą, gauni iš kitų tokio pobūdžio medžiagą). Galima matyti, kiek asmenų kalba viename kanale (vienoje temoje). Policininkai, kad užmegztų ryšį su pornografijos platintojais, kad juos nustatytų, siunčia prastos kokybės pornografinę medžiagą.
File sharing programos.
Jos panaudojamos muzikinių įrašų duomenų bazių nelegaliam perrašymui į kompaktinius diskus. Duomenų bazę, kurios apimtis yra, pavyzdžiui, 50 megabaitų, hakeriai apdoroja taip: muzikiniuose įrašuose išmeta garsus, kurių paprasti klausytojai negirdi, ir tokiu būdu suspaudžia informaciją. Taip apdorotus muzikinius įrašus hakeriai pardavinėja vartotojams, kurie to nežino.
Yra galima automatizuota muzikinių ir video įrašų paieška internete bei patogus šių įrašų perrašymas į kompiuterį. Policija gali nustatyti, kas konkrečiu laiko momentu perrašinėja per internetą muzikinius ir kt. įrašus.
Yra tinklapių, kuriuose pateikiami išskrostų lavonų, apdegusių kūnų, jų liekanų vaizdai. To vaikai neturi matyti. Pateikiami internete video failai, kuriuose su garsais stambiu planu vaizduojamas žmonių žudymas. Tai sadistinio, smurtinio pobūdžio informacija.
Policija ne visada gali nustatyti informacijos siuntėjo ir savininko adresą.
Slaptažodžių “nulaužimas” (Password cracking).
Yra specialios kompiuterinės programos, kurios leidžia iššifruoti užšifruotą informaciją. Krekeriai paleidžia tokią programą, kuri iš kelių šimtų tūkstančių tipinių slaptažodžių variantų parenka tinkamą. Iššifravimas trunka ilgiau, jei slaptažodžio viduje buvo panaudotos ir raidės, ir skaičiai. Jei šifravimo algoritmas yra žinomas, pavyzdžiui, tekstinis dokumentas užšifruotas su Microsoft Word programa (failas buvo išsaugotas su slaptažodžiu), tai iššifravimas trunka iki 14 valandų. Jei šifravimo algoritmas nežinomas, tai iššifruoti yra sunkiau.
Asmenų nustatymas. Kompiuterinė programa NEOTRACE leidžia pagal IP adresą nustatyti vartotoją, informacijos perdavimo kelią žemėlapyje. Tačiau yra tokių telekomunikacinių protokolų, kurių vartotojų iš viso negalima nustatyti.
Pranešėjas referentas Stefan Knoll
Tarptautinio seminaro “Virtualūs nusikaltimai”
(International Cources “Cyber Crime”),
įvykusio 2002 m. vasario 25-27 d.
Miunsterio policijos vadybos akademijoje (Vokietijoje)
