Spectarnybos imasi internetinių pokalbių pasiklausymo
Kaip tapo žinoma iš ką tik išviešintų dokumentų, CŽV slaptai finansuoja tyrimus internetinių pokalbių kambarių stebėjimo srityje, norėdama išaiškinti potencialius teroristus.
2003 metų balandį CŽV sutiko finansuoti visą eilę tyrimų projektų, skirtų sukurti “naujoms galimybėms kovai su terorizmu, naudojant naujausias technologijas”. Vienu iš tokių projektu užsiima Niujorko valstijoje esantis Renselerio politechninis institutas. Projektas skirtas automatizuotam pokalbių kambarių/kanalų lankytojų elgesio monitoringui ir nagrinėjimui.
Nors pinigai šiam projektui, neva, skiriami iš Nacionalinio mokslo fondo (NMF), tarp 250 suinteresuotųjų projektui grantus skiriančių kompanijų – ir CŽV atstovai. Tai paaiškėjo iš dabar Electronic Privacy Information Center (EPIC) rankose turimo dviejų agentūrų susitarimo teksto.
NMF programos direktorius Lelandas Džeimsonas pranešė, kad prieš du metus sudarytas susitarimas, tikriausiai, iki 2005 metų pratęstas nebus. “Gali būti, kad mes toliau išvis nebendradarbiausime su CŽV, – pasakė jis trečiadienį. – Aš galvoju, kad žmonės jau perėjo prie kitų dalykų”.
Šiais metais jau buvo pranešama apie NMF grantą pokalbių kambarių stebėjimui, tačiau tada CŽV vaidmuo šiame projekte dar nebuvo žinomas. NMF-CŽV savitarpio supratimo memorandumas skelbia, kad 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktai ir kova su terorizmu JAV žvalgyba užsiimančioms tarnyboms iškelia naujas stebėjimo užduotis, ir dabar esamos žvalgybos galimybės “gali būti žymiai sustiprintos, naudojant naujausias technologijas”.
EPIC direktoriaus Marko Rotenbergo manymu (ši nekomercinė organizacija aukščiau paminėtus dokumentus gavo pagal “Informacijos laisvės aktą”), slaptas CŽV dalyvavimas šiame projekte kelia pavojų. “Amerikos žvalgybos tarnybos keičia savo prioritetus mokslinių tyrinėjimų srityje. Kad tik Nacionalinis mokslo fondas nepavirstų į Nacionalinį šnipinėjimo fondą”.
CŽV atstovas atsisakė atsakyti į klausimus, pareiškęs, kad jo atstovaujama žinyba niekada nekalba apie finansinę reikalo pusę. Du Renselerio politechninio instituto projekto dalyviai, Balentas Jeneris ir Mukkaj Krišnamurti, taip pat neatsišaukė į prašymą duoti interviu.
Ryšium su “Informacijos laisvės aktu” išviešinto techninio sprendimo realizacijai CŽV ir NMF išskyrė 157.673 $ sumą. Dokumente sakoma: “Mes siūlome sistemą, slapta įdiegiamą slaptam bet kurio pokalbių kambario pasiklausymui… Siūloma sistema žvalgybos tarnyboms padės aptikti slaptas bendruomenes ir jų ryšio per pokalbių kambarius būdus, tam nereikalaudama žmogaus įsikišimo”.
Jeneris ir Krišnamurti, abu skaičiavimo technikos profesoriai, taip pat rašo, kad jų tyrimas numato sukurti programą “slaptam Internet Relay Chat (IRC) kanalų pasiklausymui” ir “visų žinučių registravimui”. Viena iš labiausiai populiarių on-line bendravimo priemonių – IRC – kiekvieną dieną pritraukia šimtus tūkstančių vartotojų. IRC kūrėjo Jaarkko Oikarineno parašyta istorija skelbia, kad idėja kilo iš 80-ųjų el. skelbimų lentų (vad. BBS), skaitomų naudojantis modemais, pokalbių technologijos.
Jenerio ir Krišnamurti projektas turi prasidėti 2005 metų sausio 1 d., tačiau techniniame pasiūlyme nesakoma, kokių būtent IRC serverių bus klausomasi. Jų pačių 2004 metų birželį parašytoje darbo ataskaitoje (jį taip pat finansavo NMF), aprašomi vieno iš populiaresnių Undernet tinklo vartotojų slapto stebėjimo galimybės.
Priminsime, jog šis tinklas turi apie 144 tūkst. lankytojų ir 50 tūkst. kanalų. Savo dokumente abu kolegos tvirtina, kad jų kūrinys “žvalgybos žinyboms padės ekonomiškai pasiklausyti pokalbių kambarių, sudaryti jų dalyvių dosjė, išaiškinti slaptas grupes” ir, kad jų būsimi tyrimai skirti informacijos atpažinimui pagal tematinius požymius.
Elas Teičas, Amerikos mokslo plėtojimo asociacijos mokslinių-politinių programų direktorius, pasakė, kad šiaip jis neprieštarauja, jog su kova prieš terorizmą susijusius tyrimus finansuotų CŽV. “Aš nieko nežinau apie pokalbių kambarių stebėjimą, bet tyrimai, skirti kovai su terorizmu, aiškiai teisėti, – pasakė jis. – Kitas klausimas – ar CŽV tinka slapta finansuoti universitetuose atliekamus projektus”.
