Moderniausias vagių įrankis – “Internetas”

Svetimų kreditinių kortelių sąskaitas vagys tuština per “Internetą”

Kai kurių Lietuvos komercinių šalies bankų išduodamomis kreditinėmis kortelėmis pasitikėti negalima. Bendrovės “Baltic Amadeus” vadybininkas Robertas Kanapė, naudodamasis “Visa Electron” kortele viename Vilniaus banko bankomate, pastebėjo, kad jo sąskaitoje trūksta 300 litų. Netrukus paaiškėjo, kad šią sumą nežinomas aferistas nurašė per kompiuterių tinklą “Internet”. “Laikinosios sostinės” kalbinti bankininkai pripažino, kad visi tarptautinės sistemos “Visa Electron”, “American Ekspress”, “Master Card”, “Euro Card” kortelių savininkai rizikuoja nukentėti nuo kompiuterų tinklo piratų.

“Internetas” – sukčių rojus

Sėkmingai naudotis svetima sąskaita per “Internetą” yra gana paprasta. Atsiskaitant kredito kortelėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ją priėmusių pardavėjų rankose lieka čekis su kortelės ir sąskaitos banke numeriais. Pardavėjas turėdamas kortelę gali nesunkiai įsidėmėti joje įrašytą savininko vardą bei pavardę. Šių duomenų visiškai pakanka, norint įeiti į mokamus “Interneto” puslapius (pavyzdžiui, pornografinius) ar užsisakyti jame besireklamuojančių įmonių siūlomas prekes, kurios yra pristatomos paštu.

Yra daugybė pornografinių puslapių, kuriais galima grožėtis, įvedus kortelės numerį ir kortelės savininko vardą bei pavardę. Nurodyti specialų papildomą PIN kodą, būtiną atliekant grynųjų pinigų operacijas bankomatuose, “Internete” dažnai nereikalaujama. Nereikia to daryti ir užsisakant plataus asortimento prekes – pradedant 10 JAV dolerių kainuojančiomis kepuraitėmis.

Mokėjimo kortele nebepasitiki

“300 litų nėra labai didelė suma, tačiau nemalonu, kai žinai, jog tavo kortele gali kažkas naudotis”, – sakė “Laikinajai sostinei” R.Kanapė. “Baltic Amadeus” vadybininkas negarantuotas, jog ateityje nebus pasisavinta dar daugiau jo sąskaitoje esančių pinigų. “Jei mano bei kitų korteles turinčių klientų duomenys prieinami kitiems, kažkieno apetitas gali būti gerokai didesnis – gal koks sekso maniakas sugalvos mano sąskaita žiūrėti pornografines scenas dienų dienas”, – teigė R.Kanapė.

Šiuo metu R.Kanapės atvejis tiriamas. “Galutinį atsakymą Vilniaus bankas žadėjo pateikti po 1 – 2 mėnesius, – sakė vadybininkas. – Iki tol aš, aišku, savo pinigų neatgausiu”.

R.Kanapei informavus banką apie pinigų trūkumą sąskaitoje, jo kortelė buvo iš karto užblokuota ir per 3 dienas išduota nauja. “Dabar kiekvieną dieną tikrinu telefonu, ar niekas ja nesinaudoja”, – pasakojo R.Kanapė.

Pasak bankininkystės specialistų, kreditinių kortelių savininkai kol kas nuo “Interneto” aferistų neapsaugoti. “Vienintelis būdas, kurį galima taikyti artimiausiu metu, – uždrausti naudotis “Internetu” su “Visa” ir kitomis tarptautinio atsiskaitymo kortelėmis, – teigė Vilniaus banko Kortelių skyriaus viršininkas Vygintas Rakauskas. – Be abejo, tai nepopuliarus sprendimas, tačiau kitos išeities aš šiandien nematau”.

“Visa” kortelės – labiausiai paplitusios pasaulyje, todėl ir mėginimų neteisėtai jomis pasinaudoti užfiksuojama daugiausia”, – informavo V.Rakauskas.

Banko darbuotojas sakė, kad nelengva kontroliuoti sukčių per “Internetą” užsakytų prekių įvežimą. “Paprastai jie nepateikia savo adreso, nurodydami tik pašto dėžutę. Sužinoti, kas yra jos savininkas, galima tik gavus prokuratūros sutikimą”, – konstatavo V.Rakauskas.

Bankininkas prognozavo, kad po kelių mėnesių Lietuvos bankai tikriausiai turės galimybę prisijungti prie tarptautinio “Set” tinklo. Naudojantis jo paslaugomis, bus galima išvengti nemalonių nesusipratimų. “Tuomet, norint įeiti į “Internetą” ir mokėti kreditine kortele, reikės įvesti specialų šifrą, kurį žinos tik klientas, bankas ir “Internete” besireklamuojanti įmonė, kurios paslaugomis naudosis kortelės savininkas”, – teigė V.Rakauskas.

Pirmieji kortelių apsaugos žingsniai

Ateityje ketinama išduoti skirtingų tipų korteles. Klientai galės pasirinkti – landžioti jiems po “Internetą” ar ne. Dabar šios sistemos įdiegimui dar nepasirengta.

Pirmuosius konkrečius “Visa Electron” kortelių apsaugos žingsnius jau žengė Vilniaus bankas. Vakar jis su tarptautine VISA asociacija baigė derybas dėl bankinių operacijų, kurios vyksta nepateikus “Visa Electron” kortelės, blokavimo. Ši sistema pradės veikti nuo pirmadienio.

Kitoms mokėjimo kortelėms ši apsaugos sistema kol kas nebus taikoma.

Kortelių skyriaus viršininkas sakė, kad R.Kanapės atvejis – toli gražu ne vienintelis. Pasiteiravus, ar dėl šios priežasties Vilniaus bankui nekyla problemų, V.Rakauskas atsakė: “Pasitaiko, kad dalis nukentėjusiųjų nori apskritai atsisakyti kortelių, tačiau tai dar nevirto masine epidemija”. Anot bankininko, pavyksta žmones įtikinti, kad nemalonumai atsitinka ne dėl banko kaltės.

“Sužinojus apie panašius incidentus, imamasi visų priemonių, kad trūkstama suma būtų grąžinta savininkui”, – tvirtino V.Rakauskas.

Vilniaus banko Operacijų su kortelėmis skyriaus viršininko Dainiaus Markevičiaus teigimu, patikrinimo metu nustačius, kad kortele disponuojantis asmuo iš tiesų ja nesinaudojo, pasisavinti pinigai nurašomi nuo “Internete” puslapius turinčios įmonės, kuriai jie atiteko po “pirato” apsilankymo kompiuterių tinkle, sąskaitos banke.

Užsienyje – saugiau

Toliau į priekį technologijų srityje pažengusiose Europos valstybėse, atsiskaitant kreditine kortele, čekis su kliento kreditinės kortelės duomenimis pas pardavėją nelieka. Kreditine kortele atsiskaitydamas už paslaugą ar prekę, klientas įveda tik savo PIN kodą. Tokiu būdu kortelių duomenys pardavėjams ir kitiems pašaliniams yra neprieinami. Pasak V.Rakausko, Lietuvoje šis būdas nepraktikuojamas – užtenka tik kortelės ir sąskaitos numerio. “Tokie aparatai kol kas Lietuvos bankams yra per brangūs, nes, kitaip nei užsienyje, elektroninės įrangos finansavimu Lietuvoje rūpinasi bankai, o ne prekybos centrai”, – teigė V.Rakauskas.

Be to, anot bankininko, pervedant pinigus “Visa” ir kitomis tarptautinėmis kredito kortelėmis, pasaulyje nepriimta nurodyti PIN kodo. “Prancūzai naudojasi vietinėmis kortelėmis, dėl to ten viskas paprasčiau”, – sakė V.Rakauskas. Kortelių skyriaus viršininkas pripažino, kad užsienyje, nors ir nenurodant asmeninio kodo, sąskaitų slaptumo apsaugos mechanizmas veikia efektyviau nei Lietuvoje.

Specialistai įžvelgia pavojų

Kitų tarptautines korteles išduodančių Lietuvos bankų atstovai teigė, kad jų klientai nesiskundžia dėl netikėtai tirpstančių sąskaitų, tačiau pripažino, jog pavojus prarasti pinigus yra nemažas.

Pasak Žemės ūkio banko Mokėjimo kortelių skyriaus viršininko Valentino Šukio, atsiskaitant kreditinėmis kortelėmis parduotuvėse, kyla gana didelė rizika, kad klientų sąskaitos bus prieinamos pašaliniams asmenims. Kaip užtikrinti sąskaitų slaptumą, Žemės ūkio banko darbuotojas nežino.

Lietuvos taupomojo banko Kauno centro skyriaus inspektorės Virginijos Umbrasienės nuomone, draudimas naudotis kreditinėmis kortelėmis per “Internetą” būtų vartotojų teisių pažeidimas. “Reikia ieškoti kitų būdų, kaip užtikrinti klientų sąskaitose esančių lėšų saugumą”, – teigė V.Umbrasienė.

Tačiau inspektorė pripažino, kad kortelėmis šiuo metu naudotis rizikinga. V.Umbrasienės manymu, ateityje sukčiavimai per “Internetą” įgaus masinį pobūdį. “Laikui bėgant įvairaus plauko sukčių, siekiančių pasipelnyti kitų žmonių sąskaita, Lietuvoje daugės, – prognozavo inspektorė. – Ko gero, netrukus kils ir kreditinių kortelių klastojimo banga”.