Lietuvos mokslininkų kuriama „elektroninė plunksna“ tikisi ES struktūrinių fondų paramos (su VIDEO)

Sąvokos „elektroninis“ ar „skaitmeninis“ parašas mums dar gana neįprastos.
Ir kai užuot pasirašę parkeriu, pasirašome elektronine plunksna, net ne visuomet
suvokiame, kad tai darome. Skaitmeninį parašą naudojame pasiimdami pinigus
bankomate ar naudodamiesi banko internete paslaugomis. Be jo neapsieisime ką
nors pirkdami internete. Žodžiu, tai tas pats parašas, tik skirtas
elektroniniams dokumentams. Ir daug patikimesnis už iki šiol įprastą, nes jo
nepadirbsi. „Elektroninio parašo pagrindas yra kriptografija, – pasakoja
Mudrikas Dadašovas, UAB „Skaitmeninis
sertifikavimo centras“ direktorius. – Tai informacijos slaptumo
užtikrinimas, jos šifravimas ir dešifravimas. Tačiau dabartinė šifravimo
technologija labai priklauso nuo vadinamojo rakto ilgio: kuo ilgesnis raktas,
tuo sunkiau atkurti pranešimo tekstą. Kuo jis trumpesnis – atvirkščiai.“

Tas ilgesnis raktas – kaip durys, užrakintos viena ar keliomis spynomis:
vienu atveju sugaiši daugiau laiko, kitu – mažiau. Pasak specialisto, ateis
laikas, kai pakaks, tarkim, į mobiliojo telefono lizdą įjungti nediduką
prietaisėlį, ir bet kur būdami galėsite užsiprenumeruoti leidinį ar sumokėti už
pirkinį. Ir nesuksime galvos, ar mūsų pinigai nukeliaus ten, kur reikia. Taip
pat, kaip naudojantis jau įprastu bankomatu – juk banko kortelė irgi mūsų
skaitmeninis parašas.

„Kad tas laikas greičiau ateitų, „Penkių kontinentų“ įmonių grupė kartu su Kauno
technologijos universiteto mokslininkais jau ne pirmi metai kuria alternatyvią
sistemą, kurioje šifravimui naudojamo rakto stiprumas nepriklausys nuo rakto
ilgio. Kitaip sakant, mūsų projekto tikslas – sukurti alternatyvią elektroninio
parašo šifravimo schemą, – pasakoja vienas projekto vadovų M. Dadašovas. – Ją
sukūrus atsivers naujos galimybės kurti naujus miniatiūrinius įrankius, pvz.,
lustinės kortelės. Taip pat bus galima nesunkiai pritaikyti sudėtingą ir
patikimą kriptografinę sistemą. Dabartinė sistema riboja šias galimybes, nes jai
reikia daug kompiuterinių resursų“.

Ir nors iki miniatiūrinių raktų dar toli, Vilniaus ir Kauno specialistai
atkakliai ieško naujų sprendimų, kurie supaprastintų naudojimąsi elektroniniu
parašu, nesumažinant jo patikimumo. Anot, M. Dadašovo, tai mokslinio tyrimo
pobūdžio darbas, kurio tikslas išsiaiškinti šios alternatyvios sistemos
perspektyvumą. Ketinama sukurti šios sistemos bandomąją versiją, o paskui kartu
su vienu iš daugiausia patirties pasaulyje sukaupusių šios srities institutų ją
išbandyti. Tik po to bus galima sukurti produktą, tinkamą vartotojams.
Mokslininkai prognozuoja, kad sistemai sukurti prireiks maždaug pusantrų metų.
Dar tiek pat gali užtrukti jos bandymai. Iki šiol nuveikti darbai jau sulaukė
palankaus įvertinimo tarptautinėse konferencijose.

Tačiau mokslinius tyrimus kuriant naują elektroninio parašo kriptografinę
sistemą „Penkių kontinentų“ įmonių grupė ir Kauno Technologijos universitetas
kol kas finansuoja savo lėšomis. Investuota jau nemažai, o visas projektas
kainuoja per kelis šimtus tūkstančių litų. Todėl neseniai projekto partneriai
pateikė paraišką paramai iš ES struktūrinių fondų gauti. Skaitmeninio
sertifikavimo centro direktoriaus teigimu, mokslininkai ketina tęsti darbus net
jeigu ir negautų paramos, nes ir ją gavus apie pusę projekto kainos „Penkių
kontinentų“ įmonių grupė ir Kauno Technologijos universitetas finansuotų savo
lėšomis. Jeigu tektų už viską mokėti patiems – viskas užtruktų ilgiau, todėl ES
struktūrinių fondų lėšos sudarytų galimybę dirbti sparčiau.

Vienas projekto vadovų džiaugiasi, kad Lietuvoje yra aukšto lygio mokslininkų,
kurie gali įgyvendinti tokius ambicingus projektus. Dar maloniau, teigia M.
Dadašovas, kad jie sutiko prisidėti kuriant naująją kriptografinę šifravimo
sistemą, kadangi darbo sėkmė priklauso ne tik nuo lėšų, kurias investuoji, bet
ir nuo komandos: kuo ji profesionalesnė, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti.

Kokius mūsų lūkesčius patenkins alternatyvioji kriptografinė sistema, anot
specialistų, kol kas sunku pasakyti. Tačiau manoma, kad nauja technologija leis
daug plačiau naudotis skaitmeniniu parašu. Bendradarbiaujant su įrangos
gamintojais alternatyvią sistemą būtų galima įdiegti į lustinę kortelę, kitą
įrangą, ir pasirašyti elektroniškai ilgainiui taptų visai paprasta ir įprasta.

Pasak specialistų, svarbu ne tik tai, kad naujoji sistema bus patogesnė mums,
vartotojams, ir leis patikimiau apsaugoti informaciją, pavyzdžiui, siunčiamą
elektroniniu paštu ar registruojantis internete. Tai šansas, kad Lietuva gali
sukurti produktą, kuris bus naudojamas visame pasaulyje – savotišką prekės
ženklą, nes patogi naudotis įranga neabejotinai sulauktų pripažinimo visame
pasaulyje.

Galima neabejoti, kad skaitmeninis parašas ilgainiui taps vis populiaresnis. O
naujos modernios technologijos, teigia mokslininkai, tik pagreitins šį procesą,
nes vietoj didžiulio raktų ryšulio turėti vieną mažą raktelį kur kas patogiau.