SSL sertifikatai

Kaip rodo praktika, priėmus Lietuvoje elektroninio parašo įstatymą, el. parašas labiausiai populiarėja valstybiniame sektoriuje, kuriame ir pritaikomas plačiausiai. Valstybinių institucijų atstovai suinteresuoti elektroniniu „antspaudu“ patvirtinti dokumentus, nes tai sutaupo laiko, sumažina fizinį atstumą tarp šalių. Jis labiausiai paplitęs organizacijose, bendraujančiose su dideliu skaičiumi išorinių klientų. Iniciatyvos, kuriami planai ir ekspertų prognozės rodo, kad ši ES ganėtinai plačiai vartojama elektroninė naujovė mūsų šalyje taip pat populiarės. Siekiant sudaryti palankias sąlygas el. valdžios ir el. paslaugų plėtrai, iki 2008 metų planuojama apie 80 proc. – beveik 25 tūkst. – valstybės tarnautojų aprūpinti ne tik sertifikatais, el. parašais, bet ir jo formavimo bei tikrinimo įranga. Tokias prognozes kovo 29 d. pateikė Vyriausybėje vykusio seminaro apie el. parašą bei jo perspektyvas dalyviai. Su el. parašo projekto įgyvendinimu bei populiarinimu susiję darbai rodo, jog vykdoma kryptinga veikla. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu, 2005 m. UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ sukūrė el. parašo formavimo bei tikrinimo programinę įrangą „JustaGE“, kurią įdiegus kompiuteryje, galima pasirašyti bei tikrinti el. parašo autentiškumą. Tai naujovė Lietuvoje.

Sąvokos „elektroninis“ ar „skaitmeninis“ parašas mums dar gana neįprastos. Ir kai užuot pasirašę parkeriu, pasirašome elektronine plunksna, net ne visuomet suvokiame, kad tai darome. Skaitmeninį parašą naudojame pasiimdami pinigus bankomate ar naudodamiesi banko internete paslaugomis. Be jo neapsieisime ką nors pirkdami internete. Žodžiu, tai tas pats parašas, tik skirtas elektroniniams dokumentams. Ir daug patikimesnis už iki šiol įprastą, nes jo nepadirbsi. „Elektroninio parašo pagrindas yra kriptografija, – pasakoja Mudrikas Dadašovas, UAB „Skaitmeninis sertifikavimo centras“ direktorius. – Tai informacijos slaptumo užtikrinimas, jos šifravimas ir dešifravimas. Tačiau dabartinė šifravimo technologija labai priklauso nuo vadinamojo rakto ilgio: kuo ilgesnis raktas, tuo sunkiau atkurti pranešimo tekstą. Kuo jis trumpesnis – atvirkščiai.“ Tas ilgesnis raktas – kaip durys, užrakintos viena ar keliomis spynomis: vienu atveju sugaiši daugiau laiko, kitu – mažiau. Pasak specialisto, ateis laikas, kai pakaks, tarkim, į mobiliojo telefono lizdą įjungti nediduką prietaisėlį, ir bet kur būdami galėsite užsiprenumeruoti leidinį ar sumokėti už pirkinį. Ir nesuksime galvos, ar mūsų pinigai nukeliaus ten, kur reikia. Taip pat, kaip naudojantis jau įprastu bankomatu – juk banko kortelė irgi mūsų skaitmeninis parašas.

2005 m. balandžio 28 dieną Norvegijos sostinės priemiestyje Asker darbą pradėjo pirmasis Europos simpoziumas „e-NOID“, skirtas biometrinių technologijų naudojimui. Simpoziume dalyvauja Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Portugalijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės atstovai. Biometrinių duomenų naudojimas tapo ypač reikšmingas po 2001 metų rugsėjo 11 dienos tragedijos JAV. Šiuo metu daugelyje Europos valstybių vykdomi prioritetiniai projektai, kuriais siekiama įtvirtinti el. dokumentų naudojimą (pasas, liudijimas ir t. t.), kuriuose būtų įdiegti dokumento savininko biometriniai duomenys (tarkime, pirštų atspaudai). Tai užtikrina aukšto lygio dokumentų apsaugą: jo negalima padirbti, neteisėtai panaudoti. Kaip minėta, simpoziume dalyvauja ir Lietuvos atstovų: Užsienio reikalų, Vidaus reiklų ministerijų specialistai bei UAB SSC (Skaitmeninio sertifikavimo centras) direktorius M. Dadašovas.