Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriaus (NEETS) pareigūnai labai operatyviai sulaikė ir pareiškė įtarimus buvusiam “5ci” darbuotojui Edvardui Filistovičiui, kuris ilgą laiką dirbo bendrovės kompiuterinių sistemų administratoriumi. Kaip “Veidui” pasakojo NEETS tardytojas Markas Martinkevičius, sulaikytas specialistas prisipažino, jog prieš buvusią darbovietę vykdė kompiuterines atakas, nes norėjo jai pakenkti dėl nesutarimų su vadovu. Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus kompiuterių piratui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Kriminalinės policijos atstovo žodžiais, elektroninėje erdvėje įvykdyti nusikaltimai Lietuvoje jau nėra naujiena, tačiau iki šiol nė vienas įsilaužėlis nėra nuteistas realia laisvės atėmimo bauda. “Šiuo metu mūsų skyriaus žmonės tiria apie dešimt atvejų, kai buvo kenkiama virtualioje erdvėje, – kalbėjo M. Martinkevičius. – Netrukus kelios bylos turėtų pasiekti teismą, kai kuriems įtariamiesiems, matyt, nepavyks išvengti laisvės atėmimo bausmės, nes jų atvejais padaryta žala gerokai viršija milijoną litų”. Leidinys “Washington ProFile” paskelbė šiuolaikinių kompiuterių įsilaužėlių motyvacijos, elgesio ypatumų ir pavojingumo laipsnių analizę. Pasaulyje per 2003 metus buvo užfiksuota per 80 tūkst. kompiuterinių tinklų apsaugos pažeidimo atvejų: įsilaužėlių atakų, mėginimų vogti informaciją ir pan. Įsilaužimų daugėja: 2002 m. tokių pažeidimų užfiksuota apie 58 tūkst., 2000 m. – tik 20 tūkst.

Per internetą įsilaužęs į “Penkių kontinentų” įmonių grupės serverius ir duomenų bazes ir sunaikindamas juose saugomą informaciją bei duomenis, kompiuterių įsilaužėlis padarė apie pusės milijono litų nuostolį. Įtariamąjį, informacinių technologijų specialistą 31 metų Edvardą Filistovičių Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriaus pareigūnai (NEETS) sulaikė pirmadienį. Pareigūnai nustatė butą Vilniaus Šeškinės rajone, iš kurio, iš kurio per internetą buvo įsilaužta į “Penkių kontinentų” įmonių grupės serverius ir duomenų bazes. Iš nuomojamo buto E.Filistovičius paspruko iš karto po įsilaužimo, tačiau, NEETS specialistų profesionalumo ir operatyvumo dėka, netrukus buvo surastas. Pasak pranešimo spaudai, liepos 29-31 dienomis buvęs “Penkių kontinentų” sistemų administratorius E.Filistovičius, keršydamas už neva bendrovėje patirtas skriaudas bei konfliktus, įsibrovė į įmonės serverius ir sunaikino svarbius buhalterinius duomenis, klientų užsakymus, sutartis, projektus, įvairių tinklalapių turinius.

Savo kasmetinėje Las Vego mieste vykstančioje konferencijoje Defcon 12 hakeriai aptarinėjo mobiliųjų telefonų, naudojančių Bluetooth technologiją, programinės įrangos „skyles“. Kaip rašo Tom’s Hardware Guide svetainė, patys įdomiausi – trys metodai, kuriais galima slapta įsilaužti į mobilųjį telefoną, kišeninį kompiuterį ir kitus Bluetooth prietaisus – Bluesnarfing (nuo žodžio „čiupti“), Bluetracking (nuo žodžio „sekti“) ir Bluebugging (nuo žodžio „pasiklausyti“). Bluesnarfing – tai įsilaužimas į telefoną, turint tikslą „nukosėti“ adresų knygutės, kalendoriaus duomenis arba perskaityti išsaugotas SMS žinutes. Bluetracking – mobiliojo prietaiso savininko sekimas. Visi Bluetooth prietaisai turi savo unikalius adresus, panašius į tinklo kortų turimus MAC adresus. Naudojant specialius daviklius arba antenas, galima prietaiso buvimo vietą ir sekti jo judėjimą.

Singapūro valstybiniame Politechnikos institute įvesta nauja neįprasta privalomoji disciplina: 600 studentų bus mokomi hakerių meno. Instituto informatikos ir tinklinių technologijų dėstytojas Stivenas Čju įsitikinęs, kad tam, kad sugautum vagį, turi pats žinoti, kaip jis veikia. Būtent dėl to pirmuoju studentų uždaviniu taps įsilaužimas į paties koledžo kompiuterinį tinklą. Normatyvai gana griežti: įsilaužimui į tinklą duodamas pusvalandis, o pats tinklas sudarytas iš IBM ir Cisco pateiktos įrangos. Tinklo „laužimui“ bus naudojamasi pačios IBM programine įranga: hakerių apmokymą iš dalies finansuoja pats amerikiečių kompiuterinis gigantas. Naujosios programos metu studentai sužinos, kaip veikia kompiuteriniai piktadariai ir kaip tinkluose gaudomi neprašyti svečiai. Instituto dėstytojai kažkodėl įsitikinę, kad apmokymas nepakenks nei studentams, nei įstaigos tinklams. Pagal miesto-valstybės įstatymus, už hakingą numatyta iki trejų metų kalėjimo arba 10 tūkst. Singapūro dolerių bauda.

1990 metais išleistam įstatymui, reguliuojančiam kovą su kompiuteriniais nusikaltimais, Didžiojoje Britanijoje ruošiama pataisa, – praneša „Kompulenta“. Senoji įstatymo formuluotė jau nebeapima visų niuansų, už kuriuos baudžiami hakeriai. Ryšium su tuo į įstatymą bus įtraukta pataisa, leidžianti hakerius bausti, net sodinant į kalėjimą. Į pataisą bus įtraukta atsakomybė už tokius nusikaltimus, kaip piktavališkos kompiuterinių sistemų atakos, keknkiančios tinklų darbui ir ilgam laikui išvedančios juos iš rikiuotės. Pataisa taip pat numato atsakomybę už duomenų bazių vagystes.

Pats žymiausias pasaulyje hakeris Keip Brentone ves seminarą, skirtą išmokyti kompiuterinio saugumo. Kevinas Mitnikas (Kevin Mitnick), keletą kartų sėdėjęs už įvairius įsilaužimus į kompiuterius ir jų sistemas bei programinės įrangos vagystes, dabar tapo kompiuterinio saugumo konsultantu ir ves dvi dienas truksiantį seminarą Certified Social Engineering Prevention Specialist, vyksiantį Elite Developer Academy 2004 konferencijoje. Renginukas vyks Sidnėjaus mieste, esančiame Naujosios Škotijos provincijoje. Ten Mitnikas ir kiti žymūs specialistai per penkias – nuo rugpjūčio 22 iki 27-osios – dienas nustatinės kriterijus naujai programinei įrangai. Paskutinę konferencijos dieną lankytojai galės laikyti egzaminus Certified Social Engineering Prevention Specialist sertifikatui gauti.

JAV Federalinis tyrimų biuras nebespės iki numatytos datos užbaigti naujosios kompiuterinės sistemos „Trilogija“, kuri šiai spectarnybai turėtų padėti apdoroti gautus duomenis ir ieškoti vidinių teroristinių grėsmių. Pasak telekompanijos CNN svetainės, buvo tikimasi, kad ši sistema, dar iki savo pasirodymo jau sulaukusi daugybės pagyrimų, pradės veikti 2004 metų pabaigoje, tačiau dabar aukštas FTB pareigas užimantys pareigūnai nebegali tiksliai pasakyti, kada gi ji bus užbaigta. “Trilogija“ turėtų suteikti agentams priėjimą prie milžiniškos duomenų bazės ir leistų greitai keistis informacija. FTB direktorius Robertas Miuleris (Robert Mueller) tvirtina, kad jos dėka agentūros darbuotojai galės žymiai geriau sąveikauti tarpusavyje, kur jie bebūtų.

Dauguma kompiuterinių nusikaltimų bankinėje sferoje Armėnijoje atliekama per Internetą. Apie tai ARMINFO korespondentui seminaro „Teisinė informacinių technologijų terpė ir jų atitikimas europiniams standartams“ metu pranešė juridinė visuomeninės organizacijos „Internews“ ekspertė kompiuterinio nusikalstamumo klausimais Olga Safarian. Jos žodžiais, kaip ir visame pasaulyje, Armėnijoje sunku atskleisti tokius nusikaltimus, nes patys bankai, bijodami prarasti klientus, vengia skelbti panašią informaciją. Olga Safarian pranešė, kad iki šiai dienai už tokius nusikaltimus dar neišaiškintas ir nenubaustas nė vienas žmogus, nes Armėnijoje dar nėra kam imtis tokių nusikaltimų kontrolės. „Savo ataskaitoje aš siūlau, kaip ir NVS šalyse, sukurti kompiuterinių nusikaltimų kontrolės valdybą. Šiuo metu niekas nežino, kas turėtų tirti tokius nusikaltimus, vadinasi, neturime ir jokios statistikos“, – pareiškė ekspertė. Taip pat ji pažymėjo, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, kurio 24-asis skyrius, sudarytas iš 7 dalių, skirtas vien tik kompiuteriniams nusikaltimams.

Praėjusiais metais virtualių sukčių padaryta žala siekė jau pusantro milijardo dolerių. NVS šalių piliečių, nukentėjusių nuo kiberaferistų, skaičius taip pat auga sulig kiekvienais metais. Ir, jei internetinių parduotuvių siūlomomis prekėmis mūsų žmonės susidomi retai, tai jie mielai susivilioja elektroninėmis „piramidėmis“, ar sumano įsigyti „nemokamą mobilųjį ryšį“ žadančių programų. Prekiaudami programomis, esą, leidžiančiomis mobiliaisiais telefonais kalbėti nemokamai, per mėnesį aferistai užkala iki 15 tūkst. dolerių. Patiklioms aukoms siūloma palyginti pigiai (juk tik 50 dolerių!!!) įsigyti programą mobiliajam telefonui, leisiančią „ir dieną, ir naktį – už ačiū kalbėti“. Afera sumąstyta labai sumaniai: pilnas skambių terminų tekstas, mobiliojo ryšių operatorių sąrašas, su kuriais „veikia“ šios programos, palaikomų mobiliųjų telefonų sąrašas ir daugybė kitos, „neabejotinai naudingos ir visiems reikalingos“ informacijos. Tam, kad potencialus pirkėjas būtų galutinai įtikintas pirkinio būtinybe, sukurptas netgi laimingųjų „programų“ pirkėjų atsiliepimų forumas, nešykštintis pagyrų programoms.