Europos Parlamente liepos 7 d. vyks baigiamasis balsavimas dėl 2002 m. Europos Komisijos pasiūlytos direktyvos, kuri leistų patentuoti kompiuterines programas. Dabartinėmis sąlygomis programinės įrangos patentai suteiktų galimybę didžiosioms informacinių technologijų korporacijoms atsikratyti nepalankios smulkaus ir vidutinio verslo bei atvirojo kodo konkurencijos.

Lietuvos moksle bei informacinių technologijų versle atvirojo kodo programos yra svarbios dėl žemos kainos, didelės kokybės bei galimybės jas modifikuoti ir pritaikyti savo poreikiams.

Smulkus ir vidutinis informacinių technologijų verslas pagrįstas atvirojo kodo programų kūrimu pasidarytų sunkiai įmanomas dėl didelių su patentais susijusių biurokratinių ir teisinių išlaidų, dabartinei rinkai per ilgo patentų galiojimo laiko bei pastebimo Europos Patentų Biuro neapdairumo, suteikiant elementarių idėjų patentus.

Patentai tradiciškai suprantami, kaip skatinantys investicijas į naujoves. Tačiau patentai ne tik apsaugotų nuo sukurtų programų plagijavimo, bet draustų kitiems naudoti taip pat veikiančias, nors ir nepriklausomai sukurtas programas. Visiems išradimams patentai galioja iki 20 metų. Esant dabartiniams informacinių technologijų vystymosi tempams tai yra per ilgas laikotarpis – kompiuterinių programų išradimai gali atsipirkti per 2-3 metus.

Ir be patentų kompiuterinės programos yra teisiškai saugomos jau nuo 1991 metų – pagal autorinių teisių („copyright“) direktyvą. Autorinės teisės įgyjamos automatiškai, sukūrus programą – nereikia jokių papildomų išlaidų. Ir, kas ypač svarbu laisvajai rinkai, tai nedraudžia kitiems, savarankiškai sukūrusiems analogišką programą, ją naudoti versle.

Kompiuterinių programų sudėtingumas – dar vienas dalykas, dėl kurio šie patentai įneštų sumaišties. Kuriant programas, yra naudojama daug įvairių programavimo elementų. Europos Patentų Biuras jau dabar yra išdavęs apie 30000 kompiuterinių išradimų patentų, tarp kurių patentuota nemažai elementarių vartotojo sąsajos elementų. Net ir paprastos programos kūrėjui reikės atlikti patentinę analizę, norint sužinoti, ar netyčia nepažeidžiami kieno nors patentai. Tam patartina samdyti teisininkus – išlaidos gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. O jei bent keli patentai pažeidžiami, tai automatiškai tampama priklausomu, nuo patentų turėtojų.

Asociacija „The Foundation for a Free Information Infrastructure“, vienijanti 1400 firmų ir 85000 individų, apie šias problemas informavo Europos Parlamentą. 2003 m. Parlamentas pasiūlė pataisymus, neleidžiančius patentuoti kompiuterinių išradimų, kuriuose vienintelė naujovė yra kompiuterinė programa. Tačiau iš šių pasiūlymų Europos Taryboje bei Europos Parlamento teisinių reikalų komitete buvo priimti tik neesminiai pataisymai. Liepos 5-7 d. vyks galutinis balsavimas dėl direktyvos.

Views All Time
Views All Time
4239
Views Today
Views Today
1
0 0