Internetinio piratavimo terminai – WaReZ scenos hierarchija

Ne vienas iš Jūsų esate nemokamai atsisiuntę nemažus pinigus kainuojančių programų, tačiau ar kada nors susimąstėte, kaip veikia Warez’ą siūlančios svetaines? Šio straipsnio tikslas – aprašyti visus “Kas”, “Kaip” ir “Kodėl”, pradedant paprastomis svetainikėmis ir baigiant didžiaisiais Warezo grandais.

Kiekviena svetainė turi mokėti už vienas ar kitas paslaugas – jai reikia domeno vardo, vietos talpinti savo puslapiams, vienos ar keleto duomenų bazių, nes be jų neapsieina dauguma šiuolaikinių svetainių varikliukų [CMS] ir pakankamo greičio Interneto kanalo, kad lankytojas nepabėgtų kitur, naršyklėje spėjus įsikrauti tik pusei titulinio puslapio. Už visa tai reikia mokėti.

Hm… Tai kaip gi tada išsilaiko tokios svetainės?

Pradėkime nuo pradžių. Warez svetainėje pamatysime ne vieną “sponsorinę” nuorodą. Dažniausiai tai – neapsirengusių mergužėlių nuotraukytes siūlantys resursai – nuo erotinių, kuriose į jus svajingai žiūri mergičkos, pridengusios savo karštesnes vieteles – iki atviros pornografijos.

Lankytojams, kurių nemaža dalis – žalias jaunimėlis, tokios nuorodos – tikras masalas, tačiau bėda ta, kad šitaip papuoštos svetainės dažnai neilgai išsilaiko. Warez + pornografija dažnai – mirtina kombinacija svetainei, todėl gudresni webmasteriai siūlo įsigyti buitinės elektronikos [“Norite televizoriaus? Pirkite tik pas …”], suka įvairių kompanijų banerius ar skelbia įvairias reklamines akcijas. Būtinas kiekvienos save gerbiančios svetainės atributas – nuorodos į vad. “draugų” svetaines.

Pavyzdžiu paimkime paprastą, kelias programas per dieną iškišančią svetainikę. Kaip ji veikia? Pirmiausia, svetainė turi turėti nors vieną administratorių ir webmasterį, bet tai gali būti ir tas pats asmuo, tačiau čia – dar ne viskas.

Njūsmeikeris [News Maker] – šio veikėjo užduotis – svetainę laikas nuo laiko papildyti šviežiomis naujienomis. Jei svetainė jau turi jai prijaučiančių lankytojų, joje kas kelios dienos gali būti dalijami nemokami trumpi ICQ numeriai, slaptažodžiai į mokamus resursus, ijų,

Moderatoriai – jei svetainė turi savo forumą, jį kažkas turi ir prižiūrėti. Tai – Moderatorių užduotis.

Tačiau – tai – smulkmė. Pereikime prie aukštesnio lygio.

Warez/Release grupės – žmonės, kurie warez bendruomenei pateikia naują PĮ.

Site treideriai – žmonės, kurie, naudodamiesi greitais serveriais, šia PĮ keičiasi.

FXP forumai – vietos, kur renkasi skriptkidžiai, skanuojantys tinklus ir į juos įsilaužiantys – po to warezas perkeliamas į „išlaužtus“ kompiuterius.

IRC-kidžiai – IRC vartotojai, kurie per XFCC botus pumpuoja warezą.

KaZaA-kidžiai – vartotojai, failų mainų tinkluose atliekantys warezo paieškas ir jį pateikiantys bendram atsisiuntimui.

KaZaA-kidžiai. Pradėkime nuo pradžių. KaZaA-kidžiai – tai dažniausiai 13 metų berniūkščiai, neturintys pinigų savo mėgstamų dainininkų ir atlikėjų muzikai. Taip, tai paskui juos gainiojasi teismai ir kitos autorines teises ginančios organizacijos, už nelegalų muzikytės panaudojimą bandančios juos pasodinti už grotų, juo labiau, kad kai kurie šios publikos atstovai failų mainų tinklus naudoja ir programų bei warezo pumpavimui. Kalba čia eina ne apie patį naujausią warezą, ir tai ne visada taip nauja, kad po mėnesio būtų rodoma mūsų kinoteatruose. Failų mainų tinklai turi didelę auditoriją, tačiau su jais dirbančių spyware funkcijų neturinčių klientinių programų rasti praktiškai neįmanoma. Kokie pagrindiniai failų mainų [P2P] tinklai? Žinoma, tai – Gnutella, BitTorrent, EMule, eDonkey – juose pilna filmų, programų ir muzikos.

IRC-kidžiai.
Ši publika jau kiek rimtesnė – ji žino tai, kas yra IRC, sugeba įsidiegti mIRC klientą, užeiti į atitinkamus kanalus ir ten susirasti programas dalijančius botus. Fserve kanalus IRC terpėje dažniausiai kuria tie patys KaZaA-kidžiai – jų troškimas išreikšti savo svarbą tarsi savaime prie mIRC prilipdo kokį nors kairėn-dešinėn failus dalijantį botą ir – pirmyn! XDCC kanalai – tai jau sudėtingesnė materija – juos dažniausiai steigia site-treideriai ir FXP forumų aktyvas. Šie žmonės mėgsta kitiems rodyti savo valdžią, nes jų kanalai labai populiarūs ir juose dažnai „kabo“ po kokius 300 žmonių, nors „kietesniuose“ kanaluose vienu metu teko matyti ir iki šešių šimtinių lankytojų, o tai – jau aiškiai per daug, kad galėtum efektyviai tvarkytis kanale. XDCC kanalų populiarumas turi ir praktinę pusę – jis naudojamas šell-hosterio reklamai ir stimuliuoja bnc paskyrų pardavimus. Tiems, kas nori sužinoti daugiau apie XDCC, galiu pasakyti, kad šių žmonių galima rasti irc.undernet.org serverio #bookz kanale.

FXP forumai.
FXP – tai failams skirtas eXchange protokolas. Iš tikrųjų, tai – ne realiai egzistuojantis protokolas, o tiesiog failų permetimo iš vieno FTP serverio į kitą metodas, panaudojant FTP PĮ saugumo skyles – apie jas daugiau galima sužinoti, Google surinkus „FTP Bounce Attack“.

FXP forumuose (juos dažniausia „suka“ vbulletinе CMS) „kabo“ skanuotojai, hakeriai ir fileriai. Skanuotojų užsiėmimas – elementarus tinklų skanavimas, ieškant pažeidžiamų kompiuterių – tam naudojami tokie įrankiai, kaip SQLHF, XScan, FScan. Kai tik skanuotojas gauna kokį nors teigiamą rezultatą, jis iškart lekia į forumą ir garsiai skelbia apie savo atradimą. Toliau reikalo imasi krakeriai arba skript-kidžiai. Bet kuriuo atveju, tai – joks hakingas, nes žmogus ima ne savo sukurtus instrumentus ir įsilaužia į nutolusius kompiuterius – juk, skirtingai nuo krakerių, hakeriai ne laužo, o kuria. Po to į užgrobtą kompiuterį įdiegiama FTP tarnybinė programa [FTP daemon], dažniausiai Serv-U, FTP loginai pateikiami forume ir fileriai [„užpildytojai“] tai, kas gamtoje ilgai tuščia nebūna, užpila warezu, dažniausiai – iki kraštų. FXP forumuose knibždantys skript-kidžiai – atskira kasta. Jei norite patys suprasti, apie ką eina kalba, užeikite į irc.wondernet.nu serverį ir apsimeskite mergina – iškart gausite savo vietą po saule.

Trade-Site – mainų svetainė. Site treideriai – žmonės, kurie turi į valias laisvo laiko ir neturi ką veikti, be to, jie „sėdi“ aptūpę mažiausiai 200 GB hostingo erdvės ir valdo sto-o-orus 10 Mbit greičio kanalus, naudojasi GLFTPD PĮ ir daugiausia UNIX šeimynos operacinėmis sistemomis. Tokios svetainės skirstomos į dvi kategorijas: reiserius ir operatorius. Operatorių – dažniausiai 5. Vienas iš jų tiekia warezą, kitas užsiima pačia svetaine, kiti operatoriai – kas nors iš žymesnių warez scenos veikėjų. Svetainei privalu turėti savo niukerį – naujutėlę PĮ „laužantį“ ir jos apsaugą velniop šalinantį specialistą. Reiserių pareigos – kuriai nors kompanijai išleidus PĮ, ją atsiųsti ir įdėti į svetainę. Reisingas – tai savotiška sporto rūšis – tas, kas greičiau gauna naujų programų, laikomas be galo „kietu“ ir apstačiusiu savo konkurentus veikėju.

Relizinių grupių užsiėmimas – warezo tiekimas. Jei kokios nors programinę įrangą kuriančios kompanijos ar garso įrašų firmos darbuotojui nuobodu, jiems tai užtikrina trūkstamo adrenalino dozę. To pavyzdys – Korn albumo išplatinimas prieš 4 mėnesius iki oficialaus išleidimo arba naujos Windows versijos išeitinio kodo pateikimas Internete. Vargu, ar pinigai šiems žmonėms – pagrindinis tikslas. Žinoti, kad būtent tu Internete paskleidei programinį HalfLife kodą, ir tai, kad dabar apie „nežinomo hakerio įsilaužimą“ rašo visos naujienų agentūros, jiems velniškai malonu. Tokius žmones ypač sunku išaiškinti, tačiau tai verta pastangų – jei tai darai – žinai, kad anksčiau ar vėliau pas tave ateis ponai su antpečiais. Jei kada skaitėte su warezu atkeliajančius *.diz ar *.nfo failus, tai juose dažniausiai parašyta, kad, jei Jums patinka ši PĮ, tai geriausia būtų ją nusipirkti, nes programų kūrėjams palaikymas irgi reikalingas :)) Taip pat pasitaiko ir prašymų finansiškai padėti cypėje sėdintiems tokios grupės veikėjams.

Kai kurie terminai:

Suplierius [tiekėjas] – vietiniame kinoteatre ar kompiuterinių žaidimų parduotuvėje dirbantis žmogus, turintis priėjimą prie „karščiausių“ žaidimų naujienų ir gero Interneto kanalo.

Krakeris – vienas protingiausių warez scenos dalyvių. Dažniausiai tam, kad nulaužtum programą, reikalinga nemaža programavimo patirtis, tačiau muziką ar filmus išleidžiančioms relizinėms grupėms jis nereikalingas.

Site-suplier‘ius – warezo grupės labai jautriai reaguoja į kanalo greitį (jis turi būti mažiausiai 100 Mbit) ir warezo hostinimui skiriamą diskų erdvę – čia didelę reikšmę turi asmeninės pažintys.

Kurjeris. Tas, kas tarp site-treiderių platina naują warezą.

PRE/PRE’d – specialiuose IRC kanaluose skelbiami pranešimai apie naujai išleistą warezą.

0 – magiškas skaičius, rodantis, kiek naujas yra jūsų warezas – 0day, 0sec, 0hour, ir t.t. – kuo mažesnis laiko vienetas, tuo geriau.

stro/Stro – kompiuteris, kuriame po nulaužimo buvo įveista FTPD programa.

Lyčingas [Leeching] – didelio warezo kiekio atsisiuntimas be jokių mainų su serveriu (vienakrypčiai mainai).

Pub/Pubbing, Tagging ir Dir Locking.
Tai – atmirštanti warezo šaka. Anksčiau buvo mada rasti warezo leidžiančius pripumpuoti kompiuterius, ir juose dėti savo relizus, tačiau kitos warezo grupės šalindavo visą konkurentų įdirbį, warezą peržymėdami savo vardu. Tagingas [žymėjimas] reiškė, kad kompiuterio negalima liesti, nes jis jau „užimtas“. Tai veikė neilgai, todėl netrukus tam, kad kompiuteriuose patalpintas warezas būtų visiškai paslėptas, buvo imtasi naudotis Dir Locking metodu, tačiau ir tai netapo stebuklinga panacėja. Šiai šakai dar priklauso ir toks terminas, kaip PubStealing/Rehacking – apie jį taip pat galite sužinoti www.google.lt

Jei manote, kad šiame straipsnyje kas nors praleista, visada galite mums parašyti, ir jis bus papildytas. Laukiame Jūsų atsiliepimų…

Eden

Vertė: Emilis Petrikas