Ar žmogus gali suprast, kas yra meilė? Ar tai jausmas? Ar tiesiog prisiminimas? Kai myli žmogų, esi visiškai atsidavęs tik jam, apie save beveik jau nebegalvoji, nesupranti, net ir to, kad tas žmogus yra tavęs nevertas. Nepastebi, kad jis tau nuolat meluoja, tiesiog negali patikėti, kad tas žmogus , kurį taip myli, gali būti toks bjaurus melagis. Neklausai draugų, kurie tau sako jį pamiršti. Ir vėl viska jam atleidi, viska uždarai savyje ir gyveni toliau, tikėdamasi, kad jis pasikeis. Bet juk pati supranti, kad žmonės niekad nesikeičia , tai sakai ir jam, bet jis prisiekinėję savo meile tau, ir tu, žinoma, juo patiki, arba bent jau nori patikėti… Ir pagaliau tai atsitinka, jis iš tiesų pasikeičia, parodo, kad tikrai tave myli, o juk tau niekada nebūna taip gerą. Ir šitai, viena dieną jis tave palieka. Tiesiog išeina, net nepasakęs, kodėl jo jausmai tau, atšalo. Visada prisiekinėjęs, kad tu esi jam ypatinga, kad esi jo pirmoji meilė, dabar jis tave palieka taip, kaip visas kitas. Ir tu lieki su daugybę klausimų, bet žinai, kad į juos atsakymo nebebus. Supranti, kad jau nesusi gražinsi jo, kaip susi gražindavai anksčiau. Tau belieka tik jį pamiršti… Atrodo lengva pamiršti žmogų, kuris visa laiką tave tik skaudino, melavo ir tuščiai žadėjo, bet tik tu gali suprast, kad tikrai nėra taip lengva… Pagaliau tu gauni atsakymus, dabar jau žinai kodėl jis tave paliko.