Brangioji IE, aš palieku tave…!
Viskas baigta. Pastaruoju metu mūsų santykiai niekaip nesisekė ir štai – baigta. Aš palieku tave ir išeinu pas kitą naršyklę.
Aš žinau, kad dabar – ne pats tinkamiausias metas – tu užsikrėtei eiliniu virusu. Tikiuosi, kad greit tau palengvės – patikėk, linkiu nuoširdžiai. Tačiau juk ir man reikia toliau gyventi.
Per visą tą laiką, kai mes pažįstami, tu, atrodo, visada sirgai virusais ar kitokiais kirminais. Seniai laikas pas daktarą!
Tokie mūsų santykiai toliau tęstis nebegali. Aš žinau, jog tu pasakysi: “Aš pasitaisysiu”, kad tik patikėčiau, kad kitąkart išeis geriau – bet juk taip tu kalbėjai ir praeitą sykį, ir dar ankstesnį. Ir aš kiekvienąkart tavim tikėjau…
Tačiau dabar užteks.
Tu – apgavikė!
Tiesa ta, kad tu daugiau niekaip nebegali pasiteisinti. Aš žinau apie tavo slaptus santykius su Windows. Tu dievagojiesi, kad jūs daugiau nebesusitikinėjate, tačiau aš tuo netikiu. Tu sakai, kad gali apsieiti be Windows, o Windows – be tavęs, bet aš žinau, kad visa tai – grynas melas.
O ką gali pasakyti apie HTML el. laiškus Outlook’e? Kiekvienąkart, kai pašto dėžutėje pasirodo naujas laiškas, tu bėgi padėti Windows jį perskaityti. Tas pats – su HTML pas Word’ą. Jau nekalbu apie tai, kaip jaučiuosi, prisiminęs tuos klaikius vakarus, kai tu iki vėlumos sėdėdavai prie Windows Explorer eskizų. Tu galvoji tik apie Windows, o aš – ką, turėčiau užmerkti akis?
Tu man daugiau nebeįdomi.
Jau kiek laiko tu tinginiauji? Kokia tavo forma? Kada tu paskutinį kartą sugalvojai ką nors naujo? Prieš du metus? Tris? Kol buvai visų giriama, patyliukais per dienas lopei savo vis nesueinančias siūles, pro kurias srovėmis byrėjo tavo išeitinis kodas, Internetas pasikeitė. Ir labai smarkiai.
Per praėjusias Kalėdas aš tau nupirkau nemokamą RSS skaitytuvo priedą, ir atrodo, kad jis tau patiko, nes laikas nuo laiko tu susirasdavai kažką naujo, o ir mane pradžiugindavai įvairiomis naujienomis. Aš net pradėjau manyti, kad mūsų santykiai pasitaisys. Bet juk iš tikrųjų tu nieko neįgijai – tai netapo tavo dalimi.
Kai aš užsinorėjau peržiūrinėti daugiau, nei vieną puslapį vienu metu, tu tik išsijuokei, pasakiusi, kad tai – neįmanoma. O aš jau žinojau, kad tai – netiesa. Opera, Netscape, o dabar ir Firefox – jos tai gali! Tu tiesiog nė galvoti nenori, jog galėtum pasikeisti.
O jei ir galvoji, tai tik todėl, kad už tave mąsto kažkas kitas. Suprantama, kas… Tai – Windows. Neneik šito. Tu nesvyravai, kai Windows XP SP2 parodė tau savo naujas šlamančias antraštes, o ar negavai naujos ugniasienės? Aš žinau, kad Windows tau pažadėjo likviduoti buferio perpildymą – tu juk taip nori numesti svorį – tačiau tuo aš patikėsiu tik tada, kai pamatysiu savo akimis.
Taigi, ką pastaruoju metu tu padarei dėl manęs? Aš nenoriu ir toliau – kiek gi galima – atnaujinti operacinės sistemos vien dėl to, kad tave išlaikyčiau.
Tu sakai, kad aš sau susiradau kitą.
Taip, tai – tiesa.
Žinau – apie tai kalbėjau ir anksčiau, bet kiekvieną sykį tekdavo grįžti prie to paties. Visa tai – tik todėl, kad tada nebuvo naršyklės, pas kurią galėčiau išeiti. Man reikalinga nepriklausoma naršyklė, stovinti ant savo pačios kojų, ir nesilaikanti operacinės sistemos sijono. Man reikalinga stipri ir patikima naršyklė, kuri nenualps, pamačiusi naujausio turinio puslapį. Aš noriu skaidrumo! Noriu, kad kodas išties kažką reikštų.
Ir visa tai aš suradau.
Su Mozilla Firefox aš jaučiuosi gerai kaip niekada. Jos kodas – tai atviras šaltinis, kvepiantis švara, o ne aptrupėjusiu tinku. Ji nieko nuo manęs neslepia. Ji nebando nuslėpti savo klaidų, tikėdamasi, kad antrąjį kito mėnesio ketvirtadienį aš pagaliau sulauksiu pataisos, kuri skirta užtaisyti jau šešis mėnesius šviečiančiai skylei.
Firefox aš galiu parodyti savo draugams – Makui ir Linuksui, ir ji visiems patiks. O tu su Maku net nenori kalbėtis, ką jau kalbėti apie tai, kai pasirodo Linuksas – tada tu ieškai bet kokios dingsties išsprukti iš kambario. Kodėl? Ko tu bijai? Nejaugi tu, jau sulaukusi pilnametystės, išsigandai mažos operacinės sistemos? Manau, kad tavo snobiškas požiūris – man nepakeliui.
Viso gero, pupyte! Aš žinau, tau be manęs bus tik geriau; taip buvo visada. Aš linkiu tau susirasti ką nors, kam tu atrodytum protinga ir įdomi. Bet žinok – tai būsiu ne aš.
