Ar iš tikrųjų silpsta akys nuo kompiuterio?

Neoficialiais statistikos duomenimis, dabar mūsų šalyje instaliuota daugiau kaip 300000 kompiuterių. Be jų neapsieina moksleiviai ir studentai. Nemažai laiko tiek darbe, tiek namuose prie monitoriaus ekrano praleidžia ir suaugusieji. Kompiuteris tapo nebe prabanga ar žaidimų šaltinis vaikams, o kasdieniniu darbo įrankiu. Tačiau informatikos specialistų ir ypač medikų nuomone, kompiuterių turėtojams yra iškilęs rimtas pavojus sveikatai.

Todėl, dirbdami kompiuteriu, ir nesilaikydani tam tikrų standartų reikalavimų, higienos normų ar specialistų rekomendacijų, vartotojai gali pakenkti savo sveikatai. Ka daryti, kad šis sudėtingas darbo įrankis būtų ne tik svarbiausias pagalbininkas ir buvo aptariama Vilniaus visuomenės sveikatos centre vykusiame seminare apskrities pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų mokytojams bei visuomenės sveikatos specialistams, vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę švietimo įstaigose.

Centro aplinkos higienos gydytoja Asta Razmienė informavo, kad vaikų sergamumas Vilniaus mieste yra aukščiausias Lietuvije ir žymiai ,viršija šalies vidurkį. Medikus ypač neramina Vilniaus miesto vaikų sveikatos blogėjimo tempai, kurie yra didžiausi šalyje. Nuo 1990 metų Vilniaus miesto vaikų sergamumas išaugo 2,2 karto, bet sergamumo struktūra liko nepakitusi. Vyrauja kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje akių ligos bei kaulų raumenų sistemos ligos ir trečioje vietoje traumos.

Sparčiausiai blogėja vaikų regėjimas bei laikysena dėl stuburo iškrypimų. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad netinkamai įrengtose kompiuterinėse mokymo vietose per 6 metus 28proc. moksleivių pakenkiamos akys, 40proc. pažeidžiamos plaštakos, 13proc. – stuburas. Nemažai daliai susilpnėjusios sveikatos vaikų įtarimas dėl negalavimų tenka ir kompiuteriams. Medikai kompiuterių poveikį sveikatai sieja su nemažomis regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų pažeidimu, padidėjusiu nervingumu, kaklo ir ypač stuburo pažeidimais. Tačiau pirmiausia, pataria A.Razmienė, kompiuteris turi būti kiek įmanoma saugus, t.y. būti sertifikuotas ir atitikti visus Europos direktyvoje minimus reikalavimus.

Deja, Lietuvoje parduodama ir perkama nemažai jau naudotų kompiuterių, be apsauginių tinklelių, mažu monitoriaus ektanu ir kt. Tokie kompiuteriai gali spinduliuoti didelių krūvių mikrobangas, pvz., gama spindulių. Prie tokių kompiuterių dirbantys ir vaikai, ir suaugusieji turėtų ypač laikytis medikų nurodymų. Svarbiausia – parinkti tinkamus baldus. Stalo paviršius turi būti didelis ir patogus, neblizgantis; dokumentų laikiklis – stabilus ir, prireikus, reguliuojamas. Beja, stalo aukštis taip pat turėtų būti reguliuojamas, minimalus stalo plotos – 80 cm (optimalus – 1 metras), ilgis – 160 cm. Labai svarbu prie kompiuterio pritaikyti kėdę. Jos konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: kėdė turi būti sukėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą.Atsisėdus kėdė iš abiejų pusių turi būti maždaug 2,5 cm platesnė už sėdinčiojo klubus ir šlaunis; atramos aukštis – 45 – 51 cm, taip pat kėdei reikalingi nuimami porankiai.

Saugiam darbui prie kompiuterio labai svarbus tinkamas apšvietimas: negalima naudoti halogeninių lempų, languose turi būti įrengiamos žaliuzės, kad į ekraną nekristų tiesioginiai saulės spinduliai. Taip pat turi būti normuojamas triukšmas, ypač mokyklų informatikos kabinetuose, ir atitinkamas mikro klimatas, rekomenduojama temperatūra – iki 22 ° C.

Nepaisant visų minėtų patarimų ir rekomendacijų, gydytojos A.Razmienės nuomone, kompiuterio įrengimo vietą reikia pritaikyti kiekvienam vaikui individualiai. Tėvai ir mokytojai turi stebėti, kad į ekraną vaikas žiūrėtų 90° kampu, nes kitaip žiūrint labai greitai pavargsta bei džiūsta akys. Atstumas nuo akių iki ekrano turi būti 40-50cm. Beja, draudžiama kompiuterius statyti vieną priešais kitą. Kompiuterio naudojimo trukmė per pamoką 10-20 min.

Vilniaus universitetinės Santariškių klinikos gydytojo Ramūno Riaukos nuomone, ilgai dirbant kompiuteriu juntamas akių nuovargis ir dėl to gali išsivystyti astenopija (regėjimo silpnumas), o vėliau – nesilaikant tam tikro atstumo iki monitoriaus, ir trumparegystė. Mat kompiuteriai išskiria ozono, kuris dirgina rageną ir, jei patalpos nebus vėdinamos, gali prasidėti vadinamasis sausų akių sindromas. Žmonėms, nešiojantiems akinius, juos galima padengti antirefleksine danga, kuri mažiau vargina akis prie kompiuterio.

Be akių nuovargio ir pažeidimų kita kompiuterių “liga” yra kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, ypač dėl to kenčia moksleiviai.Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos gydytojos kineziterapeutės Almos Cirtautas nuomone, mokyklose mokiniams ir stalai, ir suolai nėra pritaikyti jų ūgiui. Tokia pat padėtis būna ir sėdint prie kompiuterių. Dėl to gali būti pažeistas pečių lankas ir kaklas, stuburo juosmens dalis, dilbis, riešas ir kt.

Medikų patarimu, dirbantiesiems prie kompiuterių labai svarbu laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo. Suaugusieji, dirbantys 12 val. darbo dieną, privalo po 1 val. darbo daryti 5-10 min. pertraukas pirmąsias 8 val. ir 15 min. pertraukas likusias 4 darbo valandas. Moksleiviams rekomenduojama darbo trukmė vienos pamokos kompiuteriu metu: 1-4 klasių-10 min; 5-8 klasių-15 min; 9-12 klasių-20 min. Dvi informatikos pamokos per dieną galimos tik 10-12 klasių moksleiviams.

Geriausia profilaktikos priemonė dirbant kompiuteriu yra specialūs akių nuovargio mažinimo pratimai, aktyvus poilsis, sportas, ypač plaukimas.