SMS žinutės, tapusios daugelio žmonių kasdienybe, pradėjo skaičiuoti antrąjį savo istorijos dešimtmetį. Jau akivaizdu, kad SMS – klasikinis netikėtos skaitmeninių technologijų sėkmės pavyzdys. Prieš 10 metų niekas nė neįtarė, kad trumpi tekstukai gali tapti patraukliu bendravimo būdu ir uždirbti viršpelnius mobiliojo ryšio operatoriams.

SMS gimtadieniu priimta laikyti 1992 m. gruodžio 3 d., kai D. Britanijos mobiliojo ryšio kompanijos “Vodafone” inžinierius Neilas Papworthas iš asmeninio kompiuterio į savo kolegų mobiliuosius telefonus pasiuntė pirmąją žinutę “Linksmų Kalėdų!”. Tačiau naujosios technologijos laukė ne itin džiugi vaikystė: turėjo praeiti dar 7 metai – o prie didelio permainų tempų įpratusioje IT pramonėje tai reiškia ištisus dešimtmečius – kol SMS susilaukė masinės sėkmės. Aiškindamasi tokios vangios rinkos reakcijos priežastis BBC cituoja SMS paslaugomis besiverčiančios britų kompanijos “mBox” vadovą Andrew Budą. Pasak jo, tokios technologijos kaip SMS iš tikrųjų pasirodo esančios svarbesnės, nei galėjo numanyti jų kūrėjai, tačiau kartu pareikalauja ir ilgesnio “įsibėgėjimo” laiko. Tačiau vartotojų pripratinimą prie naujų technologijų galimybių stipriai veikia ir patys operatoriai. Antai D. Britanijos mobiliojo ryšio kompanijos iki pat 1999 m. neleido savo klientams siųsti SMS į konkurentų tinklus. Pasak A. Budo, pakeitus tokią nuostatą SMS tapo 100 kartų naudingesni.

Įdomu, kad SMS galima vadinti europietišku fenomenu, nes ši technologija Šiaurės Amerikoje buvo pristatyta tik 1997 m., t.y. praėjus 5 metams nuo jos sukūrimo. Tačiau ir po šiai dienai, pasak IT problemas nagrinėjančių leidinių, didelė dalis mobiliaisiais telefonais besinaudojančių amerikiečių nė nežino, kas yra SMS.

Prie SMS sėkmės Europoje daugiausiai prisidėjo paskutiniais praėjusio amžiaus metais pradėtos teikti išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos. Tokia naujovė “užkabino” jaunimą, neturėjusį nei laiko, nei ypatingo noro nagrinėti sudėtingus nuolatiniams operatorių abonentams taikomus mokėjimo planus ir rinktis pigiausius variantus. Išankstinio mokėjimo kortelės ir SMS buvo tikrai šaunus derinys, akimoju sukūręs ištisą SMS subkultūrą – pradedant “esemesiniu” anglų kalbos variantu, kuriame žodžiai rašomi be balsių, o priebalsės keičiamos skaitmenimis ir įvairiais simboliais, baigiant pačiais netikėčiausiais trumpųjų žinučių taikymais. SMS fenomenas sukėlė, kaip dažnai sakoma, “nevienareikšmišką” vyresniosios kartos reakciją, kuriai be specialių “SMS kalbos” žodynų ne kažin kaip sekėsi šifruoti jaunimo tekstus. Jaunosios kartos įprotis “rašyti kitaip” vis dėlto neapsiribojo iki 160 ženklų apimties SMS tekstais.

Operatorių gaunamų pajamų požiūriu SMS užsirekomendavo kaip itin pieninga karvutė. Antai daugelis iš 40 mln. šiuo metu D. Britanijoje mobiliuoju ryšiu besinaudojančių vartotojų už SMS moka po 10 pensų ar daugiau. Persiųsti 1 megabaitą duomenų 3G mobiliojo ryšio tinklais kainuoja maždaug 3 svarus. Palyginimui – 1 megabaito SMS žinučių persiuntimas vartotojams kainuoja 700 svarų, arba 230 kartų brangiau. Operatoriams net nesisapnavo tokie viršpelniai. Tačiau SMS bumas neatslūgsta – prognozuojama, kad 2003-ieji bus SMS triumfo metai, dar labiau pagerinsiantys dabartinį 2 milijonų per valandą išsiunčiamų SMS žinučių D. Britanijos rekordą.

SMS atoslūgis neprognozuojamas ir Lietuvoje – pagal siunčiamų žinučių skaičių vienam vartotojui mūsų šalis lygiuojasi į Vakarų Europos valstybes. “Omnitel” yra sukūrusi per 100 SMS paslaugų, bendrovės klientai gali žinutėmis susimokėti už paslaugas ir pirkinius, gauti į telefoną pačią įvairiausią informaciją, žaisti SMS žaidimus ir t.t. Dabartinės lietuviškos SMS pramonės įvairovę ir pajėgumus prieš porą metų vargu ar buvo galima įsivaizduoti, tad kažin ar verta spėlioti apie SMS naujoves kad ir po metų – staigmenų žada kiekviena diena.

Views All Time
Views All Time
2509
Views Today
Views Today
1
0 0