Auklėjimas ir to meto papročiai yra du neatsiejami dalykai. Viduramžiais vyraujanti feodalinė santvarka taip pat įtakojo ir auklėjimo raidą i jos atliekamas funkcijas. Ideologinė viešpataujančių feodalinės visuomenės grupių atrama buvo bažnyčia.

Visas vaikų ir suaugusių mokymo turinys buvo kupinas religijos. Visų tautų religijos mokė paprastus žmones paklusti ponams ir tarnauti jų interesams. Krikščionybė šiam tikslui panaudojo mokymą apie įgimtą žmogaus nuodėmingumą, propagavo susilaikymą, asketizmą, kūno marinimą, kad būsimame – pomirtiniame gyvenime būtų išgelbėta siela.

VII – VIII a. Irane, Sirijoje, Palestinoje, Egipte ir visoje Šiaurinės Afrikos pakrantėje po arabų užkariavimų susikūrė didelė valstybė, kuri užmezgė glaudžius ekonominiu ryšius su kinija, Indija, Europa. Užkariautų šalių kultūra buvo daug aukštesnio lygio, kurią pasisavino ir užkariautojai.

VIII a. arabai užkariavo Pirėnų pusiasalį, ir Vakarų Europoje atsirado nemaža musulmoniškų mokyklų. Vienas iš reikšmingiausių įvykių buvo universitetinio tipo aukštosios mokyklos įsteigimas Kordoboje, į kurią suvažiuodavo studentai iš įvarių Europos šalių. Kordobos Kalifatas buvo tas tiltas, kuriuo ankstyvaisiais viduramžiais į Vakarų Europą pateko daugelis antikos kūrinių, iš jų ir Aristotelio veikalai, kuriuos atpasakojo bei komentavo arabų filosofas – Ibn Rošdas, žinomas Averojo (XII a.) vardu.

Suskilus Romos imperijai atsirado dvi valstybės: Rytų ir Vakarų. Vakarinė dalis vadinama Bizantija išsaugojo dalį antikinės kultūros elementų. Greta mokyklų prie bažnyčių daugelyje vietų būta ir aukštųjų mokyklų, kuriose drauge su šventojo rašto tekstais buvo studijuojami ir antikos filosofų, poetų bei rašytojų kūriniai. Ši kultūra (įskaitant ir kai kuriuos religinius – auklėjimo traktus) pasiekė ir senovės Rusiją.

Kauno Technologijos Universitetas
Studentas: Paulius Grigaitis
Dėstytoja: Bankauskienė

Naudota literatūra:

1. Aurelijus Augustinas “Dialogai” Apie mokytoją
2. L. Jovaiša “Edukacijos įvadas”
3. Leonas Karsavinas “Europos kultūros istorija”
4. N. Konstantinovas, J. Mediskis, M. Šabojeva “Pedagogikos istorija”
5. J. Gutauskas “Kriščionybė Lietuvoje”

Views All Time
Views All Time
4110
Views Today
Views Today
1
0 0