Auksinis drugelis
Kas vadinama pasaulio dualumu, kurį peržengus, pasiekiama pilnatvė? Ar gali būti diena be nakties, gyvenimas be mirties?
Tarsi per daug mandri klausimai, iš filosofijos ar ezoterikos sričių ir neturintys nieko bendro su mūsų gyvenimu. Bet „auksinis drugelis“ galvoja kitaip.
Šis terminas iš molinių lentelių, kurioms 2 – 3 tūkstančiai metų. Jis siejamas su ilgaamžiškumu ar net ne mirtingumu ir faraono žynių saugomas paslaptyje.
Kas gi tas drugelis?
Ogi paprasčiausia, mums gerai pažįstama, vaško kandis.
Už kokius nuopelnus toks titulas? Jokios paslapties – ji, tiksliau jos vikšreliai – „kanda vašką“. Ne tik kanda, bet ir suvirškina… Joks kitas vabzdys ar padaras to padaryti nesugeba.
Dėka šios savybės bitės nepritrūksta vietos savo lizdui medžių drevėse, kalnų olose ar kitose ertmėse. Mat su kiekviena išsiritusia bite, dėl paliktų „marškinėlių“, korys tamsėja ir mažėja akučių dydis. Ateina laikas, kada visas lizdas tampa nebetinkamu…
Va tada ir pasireiškia kandis.
Bet „vinis“, suprantama ne tame, kad kandis padeda spręsti būsto problemas bitėms.
Panašiai pasenusiais, nebenaudojamais daiktais, rūbais, įrankiais, rakandais persipildo namų spintos, mansardos, visos pakampės ir „velnias ragus nusilauš“ ko nors beieškant.
O pečius? Tas „brolis“ šaltą žiemą? Neišvalysi pelenų, suodžių – pradės dūmyti.
Ne mažiau „dūmija“ ir žmonių kūnai. Taip vadinami „šlakai“ kaupiasi vidaus organuose, sąnariuose, ląstelėse. Nuo perteklinio cholesterolio susiaurėja kraujagyslės ir „nebeveža“ širdis.
O kai prie šitų sankaupų prisideda dar ir stresas, nervinė įtampa, prasideda uždegimai ar kitokie chroniški paūmėjimai.
Sarkastiški pajuokavimai apie byrančius iš žmogelio pelenus ar smėlį dažnai pasirodo buvę per daug tikroviški…
Netikėtas insultas ar infarktas tik artimiesiems būna, kaip perkūnas iš giedro dangaus. O iš tikrųjų niekas iš nieko neatsiranda. Tai, kaip uždelsto veikimo bomba ir tik laiko klausimas, kada „paskutinis lašas“ perpildys „taurę“.
Esmė tame, kad perteklinis cholesterolis, organizme besikaupiantys šlakai, kiti patologiniai dariniai yra panašūs į vašką, o „auksinio drugelio“ virškinimo fermentai geriausias natūralus tirpiklis…
Vaikystėje Sergejaus Muchino šeimą išguldė džiova. O jį, garsųjį ateityje kardiologą,, išgelbėjo liaudies medicinos preparatas „огневка“, kuris ir yra vaško kandžių virškinimo fermentų spiritinė ištrauka.
Bet dar gerokai prieš tai, 1889 metais „auksinio drugelio“ paslaptį atskleidė rusų mokslininkas Ilja Mečnikovas. Pasirodo vašką ir ne tik jį suardo lervutės virškinimo fermentai cerazė ir lipazė.
Lietuviai bitininkai tą žinojo jau ne vieną šimtmetį ir aktyviai tomis žiniomis naudojosi.
Prieš šituos fermentus neatsilaiko tuberkuliozės bakterijos apvalkalas, vidiniai parazitai ir virusai.
Ar ne laikas šį preparatą vėl pradėti naudoti ir Lietuvoje, atgaivinant liaudies medicinos tradicijas? Aš, šio straipsnio autorius, tai jau darau. Turiu ilgametę badavimo praktiką (pagal Polį Bregą).
Antroje, trečioje badavimo paroje (pajudėjus šlakams) jau reikėdavo gramdyti apnašas nuo liežuvio. Šį kartą, po savaitinio „ogniovkos“ vartojimo, to daryti nebereikėjo…
Romas Cibas
Puiki.lt neprisiima atsakomybės už šį gydymosi būdą ir preparato naudojimą ir/ar neigiamas pasekmes, jei jos būtų. Medžiaga paskelbta tik susipažinimo su senovės medicina tikslais.
