Prabangūs laikrodžiai – gera investicija
„Laimės tilto“ direktorius Romas Gimbutis sako, jog prabangūs mobilieji telefonai ir rankiniai laikrodžiai yra ne tik įvaizdžio dalis, bet ir tikslinga investicija.
Pokalbis su bendrovės „Laimės tiltas” direktoriumi Romu Gimbučiu – apie prabangių laikrodžių verslą, klientus, konkurenciją, falsifikatus ir apie tai, ar normalu, jog laikrodis arba telefonas kainuoja tiek, kiek automobilis.
– Kada pradėjote verslą ir kodėl pasirinkote būtent prekybą laikrodžiais?- 1993 metais. Tada laikrodžiai buvo perkama prekė. Pradėjau nuo kiniškų ir rusiškų laikrodžių. Tais laikais kažkaip žmonėms buvo įskiepyta, jog rusiški laikrodžiai yra geri, patikimi.
– Bet kodėl ėmėtės prekiauti laikrodžiais, o ne, pavyzdžiui, džinsais ar sausainiais?
– Tiesiog taip išėjo. Na, vaizdžiai tariant, prekiauti laikrodžiais reiškia būti gražių daiktų apsuptyje. Galima būtų teigti, kad gražūs laikrodžiai yra neatsiejami nuo gražių moterų. Pažiūrėkite, pavyzdžiui, kokios nežemiško grožio moterys nešioja „Chopard” laikrodžius. Gražiausios pasaulyje!
– „Chopard” buvo pirmoji šveicarų firma, kurios laikrodžiais ėmė prekiauti „Laimės tiltas”?
– Šveicariškais laikrodžiais pradėjome prekiauti 1997 metais, pirmosios šveicariškos markės buvo „Rado”, „Tissot”. Prekybos pradžia buvo sunki, nes Lietuvoje tada buvo smarkiai sukeltos kainos. Tas pats šveicariškas laikrodis Lietuvoje kainuodavo maždaug 30-40 procentų brangiau nei Šveicarijoje. Klientai mieliau važiuodavo pirkti į užsienį, dabar mieliau perka Lietuvoje.
– Dabar „Rado” Lietuvoje kainuoja tiek pat, kiek Paryžiuje ar Ženevoje?
– Kainos gali šiek tiek skirtis, tačiau jau Lietuvos naudai. Lietuvoje laikrodį nusipirksite pigiau, nes mes labiau lepiname savo klientus, stengiamės jų jokiais būdais „nepaleisti” į užsienį.
– Kuo pasireiškia klientų lepinimas?
– Daug asmeniškesnis bendravimas, pokalbis, nuolaidos. Paryžiuje ir Honkonge, kur yra daugiau turtingesnių žmonių, o kartu ir daugiau prabangių laikrodžių pirkėjų, pardavėjui reikia mažiau pastangų, kad parduotų brangų laikrodį.
– Ar yra kokios nors laikrodžių mados, skirtingi klientų poreikiai, pavyzdžiui, tame pačiame Paryžiuje ir kituose pasaulio miestuose?
– Žinoma. Pavyzdžiui, Pary-žiuje, Maskvoje, Monake labiau perkami tviskantys deimantais laikrodžiai, o Skandinavijos šalyse labiau populiarūs klasikiniai, paprastesni. Mados skiriasi net, tarkim, toje pačioje Vokietijoje. Miunchene – daugiau tviskėjimo, Hamburge – daugiau klasikos, paprastumo.
– Ar labai skiriasi klientai „Laimės tilto” parduotuvėse Klaipėdoje ir Vilniuje?
– Yra skirtumų. Vilniuje gal labiau išrankesni, pretenzingesni, priekabesni. Gali „kabinėtis” dėl to, ar iš tiesų siūlomas laikrodis yra tikras ir taip toliau. Klaipėdoje žmonės nuoširdesni, labiau pasitiki „Laimės tiltu” galbūt dėl to, kad Klaipėdoje veikiame daug ilgiau ir esame pelnę gerą vardą, reputaciją. Nežinau, kiek dar laiko reikia, kad tokią reputaciją pasiektume Vilniuje. Be to, galiu pastebėti ir tai, kad klaipėdiečiams svarbiau turėti prabangų laikrodį, vilniečiams – svarbiau iš pradžių prabangų mobilųjį telefoną „Vertu”. Šiais telefonais „Laimės tiltas” prekiauja nuo praėjusių metų spalio. Vilniuje „Vertu” yra tiesiog „iššluojami”. Vilniečiai iš pradžių nori „Vertu”, o tik paskui – prabangaus laikrodžio. Gal todėl, kad „Vertu” yra vieninteliai pasaulyje, neturi analogų ar konkurentų.
– Kas asmeniškai jums svarbiau – prabangus laikrodis ar prabangus telefonas?
– Laikrodis.
– Ar didelė konkurencija „Laimės tiltui” Lietuvoje?
– Na, gal ir mažesnė nei maisto produktų rinkos bendrovėms. Pliusas yra tai, kad prabangių laikrodžių gamintojai dažniausiai pasirenka vieną vienintelį atstovą. Taip daroma dėl to, kad vienoje šalyje nebūtų tarpusavio konkurencijos tarp tos pačios markės atstovų, tai lemtų kainų mažinimą, dėl ko nukentėtų markės įvaizdis. O pelnyti gerą įvaizdį, užsitarnauti gerą reputaciją yra išties sunku. Pavyzdžiui, užsitarnauti tokią reputaciją, kad galėtum prekiauti „Rolex” laikrodžiais Lietuvoje. To „Laimės tiltas” siekia jau nuo 1997 metų. Tikiuosi, šių metų pabaigoje „Rolex” vis dėlto pasirodys, ir „Laimės tiltas” bus šios markės atstovas.
– Ar konkurencijos nesudaro tam tikri tamsaus gymio prekeiviai, stabdantys praeivius gatvėje ir siūlantys pirkti „Rado” dešimt kartų pigiau nei kainuoja „Laimės tilte”?
– Tokios konkurencijos nejaučiu. Tik nuoširdžiai gaila lengvatikių žmonių, kurie pakimba ant tokių prekeivių kabliuko. Tai toks pats „verslas” kaip ir populiarus siūlymas pirkti mobiliųjų telefonų išankstinio mokėjimo korteles, nes neva laimėjote kažkokį prizą, arba reikalavimas išpirkos už artimo žmogaus neva padarytą avariją. Be to, juk ir pagal žmogų galima suprasti, ar jis gali nešioti tikrai prabangų laikrodį, ar tik falsifikatą. Nesu matęs, tarkim, jūreivio ar statybininko su „Breguet” ar „Chopard” laikrodžiu.
– Ar neatsitiks taip, kad greitai gatvėje sulauksime pasiūlymų pirkti „Vertu” mobilųjį telefoną ne už dvidešimt tūstančių, kaip kad „Laimės tilte”, o už du tūkstančius?
– Ar esate matę padirbtų mobiliųjų telefonų? Padirbtas laikrodis vizualiai gali atrodyti lyg originalas, tačiau mobiliajam telefonui vien išvaizdos nepakanka – jis turi funkcionuoti. „Vertu” galėtų įtikinamai falsifikuoti nebent tik kitos mobiliųjų telefonų gamintojos, tokios kaip, tarkim, „Sony” ar „Samsung”, tačiau visiškai netikiu, kad taip atsitiktų.
– Kokie yra „Chopard” klientai?
– Įmonių vadovai, išsilavinę žmonės, kurie vertina laiką ir pinigus, kurie vengia apsikrauti pigiais nekokybiškais daiktais, kurių pirkimas reiškia pinigų švaistymą. Brangaus laikrodžio pirkimas – tai tikslinga investicija.
– Ką pasakytumėte žmonėms, kurie sako, kad laikrodis ar telefonas negali kainuoti tiek, kiek apynaujis automobilis?
– Koks automobilis? Reikia lyginti automobilius.
– Na, vidutinės klasės, „lietuviškais mastais” – apynaujis.
– Na, tada reikia pirkti apynaujį telefoną… Jei rimčiau, juk kiekvienas segmentas turi skirtingai kainuojančius dalykus. Automobilis automobiliui nelygu.
– Vis dėlto kokie 80 procentų klaipėdiečių tikrai pasakytų, jog mobilusis telefonas ar laikrodis, kainuojantis 20 tūkstančių litų, – nesąmonė.
– Labai nuoširdžiai linkiu jiems uždirbti daug pinigų. „Nesąmonė” sako žmonės, kurie neturi darbo, neturi gero darbo, neturi pinigų. Kai žmonės uždirba pinigų, ima galvoti kitaip. Jei yra pinigų perteklius, kodėl neįsigyti gražių daiktų? Dalis žmonių, dabar sakančių „nesąmonė”, po kokių penkerių metų uždirbs tuos pinigus, ateis ir pirks „Vertu” telefoną. Per dešimt metų šiame versle pats žinau tokių atvejų. Prieš penkerius metus vienas klientas sakė, kad rankinis laikrodis už dvidešimt tūkstančių litų – nesąmonė. Dabar perka ir sako – puikus laikrodis.
– Ačiū už pokalbį.
