„Laimės tilto“ direktorius Romas Gimbutis sako, jog prabangūs mobilieji telefonai ir rankiniai laikrodžiai yra ne tik įvaizdžio dalis, bet ir tikslinga investicija. Pokalbis su bendrovės „Laimės tiltas” direktoriumi Romu Gimbučiu – apie prabangių laikrodžių verslą, klientus, konkurenciją, falsifikatus ir apie tai, ar normalu, jog laikrodis arba telefonas kainuoja tiek, kiek automobilis. – Kada pradėjote verslą ir kodėl pasirinkote būtent prekybą laikrodžiais?- 1993 metais. Tada laikrodžiai buvo perkama prekė. Pradėjau nuo kiniškų ir rusiškų laikrodžių. Tais laikais kažkaip žmonėms buvo įskiepyta, jog rusiški laikrodžiai yra geri, patikimi. – Bet kodėl ėmėtės prekiauti laikrodžiais, o ne, pavyzdžiui, džinsais ar sausainiais? – Tiesiog taip išėjo. Na, vaizdžiai tariant, prekiauti laikrodžiais reiškia būti gražių daiktų apsuptyje. Galima būtų teigti, kad gražūs laikrodžiai yra neatsiejami nuo gražių moterų. Pažiūrėkite, pavyzdžiui, kokios nežemiško grožio moterys nešioja „Chopard” laikrodžius. Gražiausios pasaulyje! – “Chopard” buvo pirmoji šveicarų firma, kurios laikrodžiais ėmė prekiauti „Laimės tiltas”? – Šveicariškais laikrodžiais pradėjome prekiauti 1997 metais, pirmosios šveicariškos markės buvo „Rado”, „Tissot”. Prekybos pradžia buvo sunki, nes Lietuvoje tada buvo smarkiai sukeltos kainos. Tas pats šveicariškas laikrodis Lietuvoje kainuodavo maždaug 30-40 procentų brangiau nei Šveicarijoje. Klientai mieliau važiuodavo pirkti į užsienį, dabar mieliau perka Lietuvoje.