Interjero spalvų parinkimas. Spalvų derinimo teorijos principai
Norint dekoruoti būsto ar biuro patalpas -renkant paveikslus, baldus ir spalvas, reikia ne tik gero skonio, bet ir trupučio žinių ir vaizduotės. Svarbu žinoti keletą pagrindinių spalvų derinimo principų, o juos taikant savaip, galima sukurti įvairiausių kombinacijų.
Apie spalvas
Aplink mus – daugybė spalvų, kurios galbūt yra tiek įprastos, kad jų net nepastebime. Vis dėlto spalvos žmonėms daro gana didelį emocinį, psichologinį ir fizinį poveikį. Žmogaus polinkis kai kurios spalvoms lemia jo požiūrį į meną, madą, interjerą; taigi, spalvų pasirinkimas yra ir saviraiškos priemonė. Taip pat pastebėta, kad aplinkos spalvos daro įtaką žmogaus nuotaikai ir sveikatai: spalva gali būti jausminga, gyvybinga, ekspresyvi arba raminanti, nuteikianti pasyviai. Kaip spalva sukelia tokius įspūdžius?
Moksliniu požiūriu spalvą galima apibūdinti ir išmatuoti, tačiau kiekvienas žmogus spalvas regi skirtingai. Taip pat ir skirtinguose pasaulio kampeliuose spalvos turi skirtingas joms priskiriamas reikšmes.
Spalvą mes matome dėl šviesos spindulių, tačiau patys spinduliai nėra spalvoti. Mes suvokiame spalvą šiems spinduliams per mūsų akis pasiekus smegenis, o kiekvienas atspalvis – tai skirtingo ilgio spinduliai (skirtinga elektromagnetinė energija). Žmogaus akis atpažįsta ne visus šviesos spindulius, o tik tam tikro ilgio bangas (nuo 400 iki 700 tūkstančių mikronų), kitų be specialios įrangos mes nematome.
Spalvų atranka ir grupavimas tampa vis svarbesni kuriant ir gyvenamųjų namų, ir komercinių patalpų interjerą. Aplinkos spalvos veikia mūsų nuotaikas, daro įtaką darbo ir laisvalaikio įpročiams, norams ir poreikiams, tokiems kaip alkis, aistra, pyktis, ramumas ir panačiai. Čia pateikiamos kelios idėjos, kaip šias spalvų savybes panaudoti mus supančioje aplinkoje.
Dvylikos pagrindinių spalvų ratas
Šis dvylikos spalvų ratas parodo pagrindinius spalvų derinimo principus. Jie yra gana paprasti, spalvų ratas leidžia juos realiai pamatyti ir taip geriau juos įsisavinti.
Šiame rate pateikiama spalvų progresija eiliškumo tvarka, tad tai naudingas įrankis kuriant harmoningus spalvų derinius tapybos darbuose, dekoruojant interjerą ar kuriant vizualinius projektus.
Pagrindinės spalvos
Spalvų ratas formuojamas iš 3 pagrindinių spalvų, sudarančių lygiakraštį trikampį:
Raudona, geltona ir mėlyna
Kitas žingsnis – antrinės spalvos. Jos taip pat vaizduojamos trikampiais, esančiais šalia pirminių spalvų trikampio. Toks spalvų grupavimas vadinamas absorbciniu, kadangi gaunamas rezultatas – antrinė spalva sugeria daugiau šviesos nei pagrindinė.
Antrinės spalvos
Kuomet viena pirminių spalvų yra sumaišoma su kita, gaunama antrinė spalva:
Žalia, oranžinė, violetinė
Jų gali būti trys:
Oranžinė (gaunama sumaišius raudoną ir geltoną spalvas)
Žalia (geltona + mėlyna)
Violetinė (mėlyna + raudona)
Šios antrinės spalvos taip pat vadinamos papildančiosiomis.
Trečiosios spalvos
Šios spalvos sukuriamos sumaišius vieną antrinę ir vieną pirminę spalvą, taigi iš viso tris (kadangi antrinę spalvą sudaro dvi pirminės), pavyzdžiui – mėlyna + violetinė.
Spalvų rate kiekviena ši trečioji spalva bus greta esančių spalvų kombinacija.
Trečiosios spalvos yra šešios:
Geltona-oranžinė, raudona-oranžinė, raudona-violetinė, mėlyna-violetinė, mėlyna-žalia, geltona-žalia.
Spalvų seka šiame rate yra ta pati, kaip ir vaivorykštėje. Naudojantis ja, galima surasti visas įmanomas spalvų kombinacijas.
SPALVŲ HARMONIJA
Harmoniją galima apibrėžti kaip tinkamą atskirų elementų išdėstymą, nesvarbu, kokia tai bebūtų sritis: muzika, poezija, spalvų gama ar pan.
Vaizdo harmonija atpažįstama iš to, kaip ji nuteikia stebėtoją, t.y., suteikia tvarkos ir balanso pojūtį. Kur nėra harmonijos, ten visuomet yra jos priešprieša – chaosas (kuomet vaizdas itin chaotiškas, sunku į jį žiūrėti) ir nuobodulys (vaizdas toks nykus, kad sukelia tik nuobodulį). Šiuos pojūčius paaiškinti galima tuo, kad žmogaus smegenys atmeta tuos vaizdus, kurių negali sutvarkyti ir tai, ko negali suvokti, o atpažįsta tik logiškas struktūras. Harmonija yra pusiausvyra tarp šių dviejų kraštutinumų – nykaus vienodumo ir pernelyg didelio sudėtingumo.
Spalvų harmonijos formulė
Yra daug teorijų harmonijai rasti. Čia pateikiamuose paveikslėliuose pavaizduotos kelios iš jų.
Spalvų analogija grįsta harmonija
Analogiškos spalvos – tai bet kurios trys spalvų rate greta esančios spalvos(pavyzdžiui: geltona – žalia, geltona ir geltona – oranžinė). Dažniausiai viena iš šių trijų spalvų dominuoja.
Harmonija, grįsta viena kitą papildančiomis spalvomis
Viena kitą papildančios spalvos – tai dvi spalvos, spalvų rate esančios viena priešais kitą (pavyzdžiui, raudona ir žalia ar raudona – violetinė su geltona – žalia). Paveikslėlyje pavaizduota natūralių atspalvių kaita. Matoma, kad toks spalvų derinys sukuria maksimalų kontrastą ir tuo pačiu – maksimalų stabilumo įspūdį.
Natūrali spalvų gama
Gamtoje matomos spalvos visuomet sudaro harmoniją (pavyzdžiui, paveikslėlyje parodytas raudonos ir geltonos spalvų derinys yra harmoningas, nors ir nevisiškai atitinka spalvų rate esančią seką).
Fono svarba
Skirtingame fone ta pati spalva gali atrodyti vis kitaip. Palyginkite, kaip skirtingai atrodo tokio pat dydžio ir ryškumo raudonas kvadratas įvairiame fone:
Labiausiai raudoną spalvą išryškina juodas fonas, tuo tarpu baltame fone kvadratas atrodo blankesnis. Lygiai taip pat ir oranžiniame fone: raudona spalva atrodo prigesinta, o žydrame – išryškėja. Juodame fone kvadratas ne tik ryškesnis, bet ir atrodo didesnis nei kituose paveikslėliuose.
Spalvų derinimo pagrindai
Viena kitą papildančios ir kontrastuojančios spalvos
Susipažinus su keliomis pagrindinėmis spalvų derinimo taisyklėmis, lengviau rasti sėkmingas spalvų kombinacijas, naudojamas meno darbuose ar kuriant interjero dizainą.
Papildančios spalvos
Viena kitą papildančios spalvos spalvų rate yra viena priešais kitą. Raudona ir žalia, geltona ir violetinė, mėlyna ir oranžinė: šios trys spalvų pooros visada dera.
Šiuos spalvų derinius dažnai matome įvairiais pavidalais: Kalėdos neįsivaizduojamos be raudonos ir žalios spalvų, Renesanso epochos tapybos darbuose itin mėgstamas buvo aukso ir ryškaus mėlyno fono derinys, tuo tarpu impresionistai Monet ir Serrat nevengdavo geltonos ir violetinės spalvų derinio.
Interjero spalvų paletę lengviausia sukurti, pritaikant viena kitą papildančių spalvų derinius, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono stiliui naudokite ryškiai mėlynos ir oranžinės spalvų junginius, o norėdami atkurti ištaigingą Venecijos karnavalo atmosferą, prisiminkite prigesintą žalią ir raudoną spalvas. Šviesiai žalsva ir švelniai rausva spalvos primins japonišką pavasarį.
Konstrastingos spalvos
Derinant ryškias pirmines ir antrines spalvas, esančias viena priešais kitą spalvų rate, sukuriamas dramatiškas įspūdis, o norint kuklesnio rezultato, patartina naudoti tų pačių spalvų pastelinius atspalvius.
Žmogaus akis turi savybę kiekvienai spalvai ieškoti atsveriančio atspalvio. Pavyzdžiui, jei ilgai žiūrėsite į raudoną kvadratą, o po to nukreipsite akis į baltą foną, jame trumpai išvysite žalią kvadratą. Jeigu dvi vienodo ryškumo viena kitą atsveriančios spalvos yra sugretinamos, į jas sunku žiūrėti, nes žvilgsnis krypsta tai į vieną, tai į kitą spalvą.
Geltona ir violetinė papildo vieną kitą ir tuo pačiu – labiausiai kontrastuoja.
Rausvai oranžinė ir melsvai žalia papildo viena kitą, tačiau sukuria stiprų šilta-šalta kontrastą.
Raudona ir žalia papildo ir atsveria viena kitą.
Pilkų tonų išgavimas
Prislopintos spalvos kuriamos pridedant tą spalvą atsveriančio atspalvio. Prislopintų ir ryškių spalvų išgavimas yra svarbi kompozicijos ir erdvinio pojūčio kūrimo detalė. Kuo daugiau atsveriančios spalvos įmaišoma į dažus, tuo pilkesnę spalvą gausime. Sumaišius tokias spalvas vienodomis proporcijomis, gaunama pilka spalva.
Spalvų išgavimo technika
Spalvotas apšvietimas:
Spalvų išgavimo principai pritaikomi ir kuriant interjero apšvietimą. Derinant skirtingų spalvų šviesos spindulius, sukuriama norimos spalvos aplinka.
Permatomas dažų sluoksnis:
Blizgaus permatomo dažų sluoksnio efektas priešingas matiniams dažams – blizgus paviršius atspindi mažiau baltos spalvos.
Spalvų išskaidymas
Tai, ką vadiname spalva, yra šviesos atsispindėjimas nuo tam tikro paviršiaus ir, priklausomai nuo to, kokie spinduliai sugeriami, o kokie atspindimi, tokią spalvą ir matome. Pavyzdžiui, paukščio pluksnos ar brangakmeniai įgauna tam tikrą spalvą, nes jų struktūrą sudaro miliardai mažyčių prizmės formos dalelių. Vaivorykštės spalvos ant muilo burbulų ar alyvos plėvelės taip pat yra šviesos spindulių išskaidymo pavyzdžiai.
Šiuolaikiniame interjere šis spalvos išgavimo būdas taip pat dažnai taikomas, pavyzdžiui, į dažus įmaišiant žėručio ar perlamutro.
Pigmentacijos ir šviesos atspindėjimo intensyvumas priklauso nuo šių elementų:
1) medžiagos pobūdžio
2) medžiagos savybės atspindėti šviesą
3) apšvietimo kokybė ir intensyvumas
4) aplinkos spalvinės gamos
Spalvos ir atspalviai
Kiekviena pirminė, antrinė ir trečioji spalva yra grynos – į jas nėra įmaišyta nei juodos, nei baltos, nei pilkos spalvos.
Spalvą apibūdina jos intensyvumas (šviesumas ar tamsumas), arba juodos ar baltos spalvos kiekis atspalvyje.
Į bet kurią iš dvylikos pagrindinių spalvų įmaišius baltos, gaunami šviesesni atspalviai (pvz., raudona + balta = rausva). Pridedant juodos ar pilkos spalvos, gaunami tamsesni atspalviai (pvz., raudona + juoda = bordo).
Spalva ir fonas
Kiekviena spalva skirtingame fone atrodys vis kitaip.
Baltame fone kvadratas atrodo didesnis
Juodame fone kvadratas atrodo mažesnis, šviesesnis ir išraiškingesnis
Chromatinių spalvų kombinacijoje vienodai pabrėžiamos abi spalvos
Terminai:
Achromatinės spalvos: pilka, balta, juoda
Chromatinės: raudona, purpurinė, rausva ir t.t (visos spalvos, galinčios turėti atspalvių)
Šiltos spalvos fone kvadrato spalva atrodo šaltesnė
Šaltos spalvos fone kvadrato spalva šiltesnė
Tamsios spalvos fone kvadratas atrodo šviesesnis
Pilkame fone kvadrato spalva intensyvesnė
Ryškios spalvos fone kvadrato spalva prigesinta
Analogiškos spalvos
Tai spalvos, spalvų rate esančios greta viena kitos, pavyzdžiui: geltona, žalsvai gelsva, žalia. Šie atspalviai panašiausi vienas į kitą ir nesudaro kontrasto, todėl sukelia harmonijos pojūtį.
Toks panašumas padeda apjungti atskirus kompozicijų elementus. Kompozicijose svarbus tiek kontrastas (gyvumas), tiek harmonija: jei elementai per daug panašūs, tai sukelia nuobodulį, o jei aplink vien ryškūs kontrastai, sunku koncentruoti dėmesį ir atrasti prasmę.
Skirtingus atspalvius galima susieti naudojant vienodo intensyvumo spalvas.
Atspalvių intensyvumas
Gryni atspalviai skiriasi savo ryškumu, tonų santykiu. Baltos ar juodos spalvos priemaišos mažina spalvos intensyvumą.
Gryna geltona – labai šviesi. Neįmanoma išgauti grynos tamsiai geltonos spalvos, nes tuomet reikėtų įmaišyti juodos spalvos.
Gryna mėlyna spalva – labai tamsi. Norint išgaušti šviesiai mėlyną spalvą, reikia įmaišyti baltos spalvos.
Taigi, gryni atspalviai turi savo intensyvumą, kuriam pakeisti reikalinga juoda ar balta.
Kompoziciją sudarant tik iš kelių vienodo intensyvumo tonų, sukuriamas tvarkos, aiškumo ir energijos pojūtis.
Rezultato vaizdingumas bei perspektyvos buvimas ar nebuvimas priklauso nuo to, kaip derinamos spalvos ir kokie atspalviai naudojami. Pavyzdžiui, naudojant vienodo intensyvumo atspalvius, sukuriamas plokščias vaizdas, tuo tarpu jungiant skirtingus atspalvius ir šešėlius, gaunamas perspektyvinis vaizdas.
Pilka spalva
Pilka spalva ir visi jos atspalviai tarp juodos ir baltos yra neutralūs, indiferentiški, achromatiniai. Sugretinti su kita spalva, pilki atspalviai veikia kaip fonas, išryškinantys silpnesnius atspalvius ir sugerdami pernelyg kontrastingų derinių rėksmingumą.
Achromatinės spalvos yra abstrakčios ir vienodos, chromatinės – gyvybingos ir sudėtingos.
Šalia chromatinių spalvų achromatinės praranda savo savybes, tad, norint išlaikyti achromatinės spalvos neutralumą, gretimų spalvų intensyvumas turi skirtis. Pavyzdžiui, jie raudona spalva sugretinama su vienodo intensyvumo pilka, pilka atrodys žalesnė. Šį efektą panaikinti galima pasirinkus šviesesnį ar tamsesnį pilką atspalvį arba į jau esamą pilką spalvą įmaišius šiek tiek raudonos.
pilka = juoda + balta (neutrali pilka)
pilka = visų pirminių spalvų mišinys
pilka = viena kitą papildančių spalvų mišinys
Atspalvių atpažinimas
Sunkiau atskirti tamsius vienos spalvos atspalvius, tuo tarpu šviesūs atpažįstami geriau.
Apšvietimas
Menko apšvietimo atveju raudona, geltona ir oranžinė spalvos atrodo tamsesnės, o mėlyna ir žalia – šviesesnės.
Spalva ir erdvė
Tamsiame fone visi šviesūs atspalviai atrodys ryškesni, didesni, artimesni, tuo tarpu baltame fone – atvirkščiai. Taip pat visuomet šviesūs atspalviai atrodys nutolę, o tamsūs – artimesni.
Šilti ir šalti atspalviai yra vienodo “svorio”. Šilti tonai atrodo artimesni, o šalti – tolimesni. Sujungus šias savybes su šviesių ir tamsių tonų ypatybėmis, galima dar labiau akcentuoti perspektyvinį vaizdą ar jį sumažinti.
Žalia ir mėlyna bei raudona ir oranžinė
Juodame fone žalia ir mėlyna spalvos atitolina vaizdą, o raudona ir oranžinė – priartina. Jeigu raudona ir oranžinę spalvas šviesiname, ši jų savybė dar labiau sustiprėja; lygiai taip pat tamsinant mėlyną ir žalią, jų savybė atitolinti vaizdą stiprėja. Jeigu mėlyna ir žalia šviesinamos, jos ima vaizdą artinti.
Giluminis efektas
Grynosios spalvos, lyginant su maišytomis, atrodo artimesnės. Jei į kompoziciją įtraukiami ir šiltų-šaltų bei šviesių-tamsių spalvcų deriniai, perpektyvos vaizdavimas taip pat atitinkamai keičiasi.
Skirtingi spalviniai plotai
Tarkime, kad lyginame didelį raudoną plotą ir mažą geltonos spalvos plotelį. Šiuo atveju raudona spalva taps fonu, taigi geltonos spalvos plotas išryškės, atrodys artimesnis. Pamažu didinant geltonos spalvos plotą iki didesnio už raudoną, geltona spalva taps fonu, o raudona – akcentu.
Triadinės spalvos
Į spalvų rato vidurį įterpus lygiakraštį ir lygiašonį trikampius, tos trys spalvos, kurias liečia trikampio viršūnės, vadinamos triadinėmis.
Harmoningų derinių pavyzdžiai matomi paveikslėlyje:
Trikampio padėtį galima keisti, taip sukuriant vis naujas kombinacijas.
Šių trijų grynų (todėl ir kontrastingų) spalvų kombinacijos sukuria harmoningus derinius.
Spalvų teorija: šiltos ir šaltos spalvos
Kiekviena spalva turi polinkį sukelti šiltą ar šaltą įspūdį. Šis polinkis nevisuomet akivaizdus, tačiau nulemia spalvų derinimo principus.
Raudoni ir geltoni atspalviai laikomi šiltais, o mėlyna – šalta. Derinant spalvas, reikia atsiminti, kad ir šiltos ar šaltos atspalviai skiriasi vienas nuo kito, nors šiltos spalvos ir pats “šalčiausias” tonas visuomet bus šiltesnis už šaltus atspalvius.
Šiltų ir šaltų spalvų derinimo teoriją svarbu išmanyti tam, kad maišant įvairius atspalvius, galėtume nuspėti rezultatus (pavyzdžiui: sumaišius dvi šiltas spalvas, gausime šiltą antrinę spalvą Ir atvirkščiai).
Maišant antrines spalvas svarbu ne tik proporcijos, o ir tai, kokias savybes įgaus skirtingi atspalviai.
Harmoningi spalvų deriniai
Ir gyvenamųjų, ir komercinių patalpų interjero dizainas panašus tuo, kad kuriama rami, patogi, harmoninga atmosfera, dažnai įkvėpta gamtos; taigi, naudojama neutralių ir natūralių spalvų paletė. Pavyzdžiu galėtų būti paplūdimio smėlis, pilnas akmenukų: derinkite smėlio gelsvumo spalvas su šviesiai pilkais, baltais ir rusvais tonais. Šviesiai žalsvi, raudoni ir mėlyni atspalviai tinka kompozicijos paįvairinimui, tačiau visumos spalvų gama turėtų būti panaši.
Paveikslėlyje vaizduojami 10 tonų, pereinančių nuo visiškai juodos iki baltos spalvų
Kas žingsnį atspalvis įgauna skirtingą chromatinę vertę. Lyginant spalvas su šia diagrama, matytume, kad tamsiai raudona spalva dera su tamsiai pilka, tuo tarpu balsva spalva – su šviesiai pilka. Spalvų, kurios turi pananšią chromatinę vertę (t.y. nenukrypstant daugiau nei per 2 paveikslėlyje vaizduojamos sekos žingsnius), derinys bus harmoningas. Ir nesvarbu, kad spalvos bus skirtingos, čia galima vėl prisiminti paplūdimį: iš tolo spalvų gama atrodys vienoda. Interjeras, sukurtas pagal šiuos panašios chromatinės vertės principus, leidžia sujungti daugiau įvairių spalvų, kurios iš tolo atrodo harmoninga visuma.
Neutralūs spalvų deriniai
Neutralios spalvos – tai pilkų, balsvų, kreminės ir rusvų atspalvių derinys. Šiuos spalvos paprastai dera prie daugumos kitų spalvų, todėl puikiai tinka kaip fonas, prie kurio galima derinti ryškių spalvų užuolaidas, kilimus, baldus ir aksesuarus.
Ramių, neutralių spalvų paletė padeda sukurti jaukų interjerą, naudojant natūralias medžiagas – medį, akmenį.
Spalvų poveikis emocijoms: Spalva daro didelę įtaką mūsų aplinkos suvokimui
Raudona
Raudona – grožio spalva. Meilės ir aistros spalva. Grožio epicentras. Kas gali jai atsispirti? Raudona sužavi, užlieja savo energija… Raudona neliks nepastebėta. Mados ir dizaino pasaulyje ši spalva – „pagaminta Italijoje” simbolis, nes svajonių mašina, pagaminta Italijoje, tik raudonos spalvos! Šilčiausių atspalvių mada užkariauja moterų širdis, nes žinomiausi vardai, įgiję pasaulinį pripažinimą, dėkingi sėkmės spalvai – raudonai.
Raudona yra šilta spalva, kuri žadina emocijas. Raudona dažnai siejama su alkiu, pykčiu, tačiau taip pat ir aistra bei gyvybingumu. Ši spalva itin gerai tinka patalpose, kuriose valgoma – tiek restorane, tiek namų valgomajame. Tuo tarpu ten, kur reikia ramybės ir susikaupimo – ligoninėse, klasėse – raudonos geriau vengti. Raudona yra dominuojanti, ryški, ji nustelbia kitas spalvas, todėl, nusprendę interjere naudoti raudoną spalvą, būkite kūrybingi. Jei visą kambarį tiesiog išdažysite raudonai, jis bus pernelyg tamsus ir netgi niūrus. Turtingi raudoni atspalviai dažniausiai naudojami kaip akcentai, derinami su natūraliais žemės, medžio, odos atspalviais.
Scanpix
Raudona daro priešingą efektą, nei mėlyna: ji pakelia kraujo spaudimą ir kvėpavimo dažnį. Ji taip pat sąlygoja laiko jausmo praradimą ir stimuliuoja apetitą. Vis dėlto, panaudojus prislopintus oranžinės – raudonos arba rudos – raudonos spalvos šešėlius, sukuriama jauki, patogi atmosfera, tarsi plytų mūro ar terakotos aplinkoje. Geriausiai tinka akcentams. Raudoni baldai ir kiti aksesuarai turi būti švarūs ir geros būklės.
Raudonai galite nudažyti vieną sieną, o kitas palikti baltas. Tai sukurs gyvybingą, spalvingą ir šventišką nuotaiką, atmosfera bus svetinga ir puošni. Ši siena tegu būna pagrindinis kambario akcentas ir traukos centras, prie jos statykite stalą, sofą ir pan.
Rausva yra labai moteriška spalva, todėl pageidautina ten, kur norima pabrėžti, kad šeimininkė – moteris. Vis dėlto, kai jos per daug, spalva kambariui suteikia per daug iškilmingumo, puošnumo, todėl atrodo pigiai ir neskoningai.
Mėlyna
Mėlyna – raminanti spalva. Nepaisant to, kad intensyvus kobalto mėlynumo atspalvis yra stimuliuojantis ir ryškus, jo sukuriama energija vis dėlto yra rami ir jauki.
Tuo tarpu šviesiai mėlyna spalva primena vandenį, dangų, atpalaiduoja. Juk pagalvojus apie atostogas, mintyse iškyla žydras dangus, skaidrus vanduo ir saulė. Mėlyna taip pat yra gaivinanti, šalta spalva.
Įvairūs mėlynų atspalvių deriniai tinka mokslo ir medicinos įstaigose, taip pat bendroms organizacijų patalpoms dekoruoti, kadangi mėlyna spalva reiškia stiprybę, saugumą ir ramybę. Dėl šių priežasčių mėlyna spalva itin dažna įvairiuose logotipuose ir reklamose. Naudojant neutraliai melsvus 
atspalvius (itin artimus pilkiems), galima išnaudoti ir neutralių spalvų derinimo galimybes, minėtas anksčiau.
Mėlyna tinkama bet kuriam kambariui, kol kontrastuoja su kita spalva. Vien mėlynos naudojimas suteikia kambariui šaltumo pojūtį. Mėlyna laikoma ir švaros spalva, todėl tinka ir vonios kambariui, bet ne virtuvei: tokioje aplinkoje slopinamas apetitas (kas galbūt visai patiktų norintiems numesti svorio).
Mėlyna spalva tinka abiejų lyčių atstovams. Priklausomai nuo šešėlio, mėlyna atpalaiduoja, ramina, padeda susikaupti ir nuteikia dvasingiau.
Dažnas šią spalvą intuityviai renkasi miegamajam.
Mėlyna taip pat skatina produktyvumą; dekoruokite ja besimokančių vaikų kambarius arba darbo kambarį.
Vaikų kambarys. Corbis nuotr.
Geltona
Geltona yra šilta, ryški, energinga spalva. Tai keista spalva, ja sunku dažyti, ji psichologiškai trikdo.
Gryna geltona – itin intensyvi ir dėl to rečiau naudojama interjero dizaine (nekalbant apie Meksiką ir Afrikos šalis). Tačiau sumaišius geltoną spalvą su balta, gaunami šviesesni tonai, kurie itin tinka kone kiekvienam interjerui.
Geltona, kaip ir juoda, labai galinga spalva. Ji suteikia kambariui šilumos, gausumo ir laimės efektą. Vis dėlto patalpos dekoruoti vien geltona nepatartina, nes kai jos per daug, gali sukelti galvos skausmą ir pykinimą. Geltona spalva vargina akis kaip jokia kita. Ji didina metabolizmą ir blogai veikia kūdikių nuotaiką. Geltonoje aplinkoje žmonės greičiau praranda savitvardą.
Sviesto spalvos šešėliai geriau „sugyvenami” nei ryškūs. Yra labai daug geltonos spalvos atspalvių, ir vieni iš jų geriau tinka dekoravimui už kitus. Šiltesnė ir ryškesnė geltona patalpai suteiks gyvybingumo ir energijos, tuo tarpu švelnesnė, blankesnė gelsva sukurs jaukią atmosferą, primenančią apie saulėtas dienas, senoviškus audeklus ir vėsų pavasario rytą.
Geltona sukelia labai aiškius jausmus: žmonės gerai jaučia, ar jiems tokia aplinka patinka, ar ne.
Oranžinė – labai gyvybinga ir pulsuojanti, nuteikia stimuliuojančiai, todėl ji tinka ten, kur norite pagyvinti, suteikti energijos.
Meliono, mandarino ar mango geltona yra ryški, linksma ir kelia apetitą. Tinkama virtuvėms, valgomiesiems. Oranžiniai šešėliai suteikia patalpai jaukumo.
Tokia virtuvė nuteiks žvaliai
Žalia
Žalia tinka daugumai, ji, kaip ir mėlyna, ramina, atpalaiduoja, gydo. Žalia – mėlynos ir geltonos spalvos mišinys, jungia abiejų spalvų ypatumus.
Tai – gaivumo spalva, dėl savo natūralumo tinkama beveik visur, ypač vonios ir vaikų kambariuose. Patalpai suteikia raminamą efektą, todėl dar labai tinka miegamiesiems.
Žalia gali būti tiek gyvybinga ir gaivi, tiek švelni ir raminanti. Pavyzdžiui, galimi tokie ryškūs atspalviai kaip Hunter Green ir Grass Green (populiarūs Skandinavijoje ir Š. Amerikoje), arba gaivūs Lime Green ir Kelly Green (dažnai sutinkami Pietų kraštuose – Karibuose, Meksikoje ir Azijos regionuose), arba ramūs ir neutralūs tonai – Celadon Green ir Sage Green.
Interjerui dėl savo natūralumo labiausiai tinka alyvų ir šalavijų žalia. Šviesesni abiejų tonai tinka ilgesniam laikui ir su įvairiomis spalvomis.
Tamsiai žalia yra labiausiai mėgstama bankų interjeruose, nes tai, kaip ir rubino, bordinė ar safyrinė mėlyna, – prabangos spalva.
Gelsvai žalia ir dulsvai žalia mažiau populiarios, tokia aplinka greitai vargina, todėl patartina ją naudoti po nedaug.
Žemės atspalviai – Ruda, Rusva, Ochra, Terakota
Žemės atspalviai – tai natūralūs rudi, rusvi tonai. Šios spalvos harmoningos, turtingos, suteikia tvirtumo ir ilgaamžiškumo įspūdį. Tinkamai panaudoti, žemės atspalviai puikiai papildo daugumą kitų spalvų (išskyrus galbūt itin ryškias, grynas pirmines spalvas: raudoną, mėlyną ir geltoną, kurios labiau tinka atviroms erdvėms).
Aplink mus daugybė žemės tonų, medžio, akmens, sizalio, džiuto audinių ir panašiai, jie sukuria svetingą atmosferą, kadangi yra paprasti ir pažįstami.
Visai nebūtina pasikliauti tik dažais; interjero dekorui patartina naudoti tas pačias natūralias medžiagas, kadangi harmoninga įvairovė patapą pavers unikalia.
Sumaišius medį, audinius, akmens, metalo panašius atspalvius, gauti deriniai tiks kone visoms patalpoms: nuo pačio paprasčiausio minimalistinio iki puošnaus ir perkrauto Viktorijos stiliaus interjero.
Ruda spalva – žemės spalva, šilti jos tonai nuteikia komfortiškai, jaukiai, todėl ruda 
dažnai naudojama svetainėms.
Žinoma, nereikia viso kambario dekoruoti vien rudos atspalviais, nes toks kambarys nuteiks niūriai, bet jei šią spalvą rinksitės grindims (natūralios medžio grindys) ir detalėms, gausite puikų rezultatą.
Pilka – konservatyvi spalva, galinti suteikti kambariui švaros ir ofiacialumo efektą. Vis dėlto ši spalva dekoruojant kambarį turi būti naudojama taupiai ir sumaniai derinama su kitomis, nes labai greit gali paversti patalpą nuobodžia.
Baltos ir juodos spalvos dekoras
Juoda
Juoda atgimsta! Juoda yra juoda! Spalvų suma, visų žinių, paslapties, magijos ir nevaldomų jėgų simbolis.
Juoda – tai stilius ir kokybė. Juoda vėl stilinga – išskleidžia savo energijos sparnus, apimdama mados, menų ir dizaino pasaulį.
Nuo seniausių dizainerių sukurtų kūrinių iki jaunų italų menininkų vizijų, nuo ekstravagancijos rūmuose iki prabangaus maisto, – vyrauja juodi atspalviai.
Juoda yra labai galinga spalva ir labai pakeičia patalpą, todėl dekoruoti visą kambarį juodai – nėra gera idėja (netgi veda į depresiją). Užtat detalėms ir akcentams juoda puikiai tinka.
Balta
Žavus baltumas
- Balta – tyrumo, gėrio, nekaltybės, tobulumo ir švaros simbolis.
- Balta kaip nauja juoda: tai mados, dizaino, meno ir literatūros tendencija.
- Balta – šviesos ir vaiskumo ilgesys. Tai tuščias balto popieriaus lapas, laukiantis savo istorijos pradžios.
Balta tūkstančius metų buvo laikoma skaitybės, tyrumo spalva. Ji taip pat asocijuojasi su sterilumu, švara, todėl dažnai naudojama vonios kambarių dekorui. Balta tinka dekoruoti bet kokiam kambariui, gali tarnauti dviejų kitų spalvų sujungimui.
Teorinė dalis: kaip naudoti juodą ir baltą
Atrodytų gana paprasta – norint kurį nors atspalvį pašviesinti, užtenka įmaišyti baltos spalvos ir atvirkščiai – juoda spalva padės gauti tamsesnius atspalvius. Tačiau yra ne visai taip. Balta spalva mažina spalvų intensyvumą, taigi, nors ir pašviesina atspalvius, tačiau atima iš jų ryškumą. Tuo tapu juoda spalva ne tiek tamsina pačią spalvą, kiek ją tiesiog padaro niūresne, purvinesne. Tiesa, kai kuriais atvejais juodos spalvos priedai yra nepamainomi, pavyzdžiui, į geltoną įmaišius juodos, galima gauti daugybę žalsvų atspalvių.
Tai kodėlgi balta spalva nešviesina?
Įmaišius baltos spalvos tik sukuriamas šviesesnis atspalvis, spalva “atvėsinama”. Labiausiai tai matoma, baltą sumaišius su raudona, kuri palaipsniui pasikeičia nuo ryškios ir vitališkos iki žymiai vėsesnės rausvos. Taigi, norint šviesesnės spalvos, nepakanka tik įmaišyti baltos, nes gaunami išblukę atspalviai.
Norint išgauti šviesesnius atspalvius ir išlaikyti spalvos ryškumą, geriau eksperimentuoti su skirtingomis spalvomis – pavyzdžiui, raudoną spalvą pašviesins geltona. Taip pat, jei naudojate vandens pagrindu pagamintus dažus, juos galima tiesiog atskiesti ir spalva bus šviesesnė.
Tamsinimas
Juoda spalva spalvų netamsina, o tik sudrumsčia. Populiariausi juodi atspalviai yra Marso juodumo – pati tamsiausia ir nepermatoma, dramblio kaulo – turi rudą atspalvį, suodžių juodumo – turi melsvą atspalvį.
Dvi pagrindinės ryškaus dekoro spalvos
Dekorui naudojant juodą ir baltą spalvas galima atrasti neįtikėtinai originalių sprendimų. Keli patarimai, kaip pasinaudoti visais šių spalvų derinio pranašumais:
Žinokite, kad kiekviename kambaryje visuomet atsiras vietos juodiems akcentams (net jei kambarys kupinas pastelinių tonų), kadangi juoda spalva pritraukia dėmesį, sukuria rafinuotą atsmosferą. Nepamirškite juodų aksesuarų, vieno išskirtinio baldo ir panašiai – juoda spalva žavi.
Tačiau jei norite itin dramatiško įspūdžio, derinkite juodą ir baltą kartu, tai ideali kombinacija bet kokiam stiliui. Rezultatas – tvarkingas, aiškus, ryškus ir elegantiškas dekoras.
Jei nuogąstaujate, kad vien juoda ir balta atrodys nekaip, paįvairinkite kambarį geltonos, rausvos, raudonos ar violetinės spalvos akcentais. Tačiau juoda ir balta turėtų vyrauti ir sukurti elegantišką atmosferą.
Keletas būdų pritaikyti juodos ir baltos spalvos derinius:
Galite pradėti nuo juodai baltų grindų. Originalus sprendimas – juodo marmuro grindys su baltomis grindjuostėmis. Taip pat puikiai atrodys grindys, išklotos baltomis plytelėmis, įrėmintos juodų grindjuosčių, šachmatinės ar puoštos šablonais grindys.
Visiškai baltos arba dramblio kaulo spalvos sienos yra puikus fonas nuotraukoms ir paveikslams, įrėmintiems tamsaus arba juodai dažyto medžio rėmuose. Ant grindų tinka geltoni, aukso ar juodos spalvos kilimėliai.
A small room is a great place to choose to use black and white as the main color scheme. A powder room or small bathroom looks elegant with a black marble countertop, white sink, and shiny gold accessories and fixtures. Trim lush terry towels with black ribbon or braid for a custom look without much work.
Miegamajame naudokite akinančiai baltą patalynę, prie jos derinkite juodai baltai dryžuotus pagalvių užvalkalus, taip pat įsigykite dekoratyvinių spalvotų pagalvėlių skirtingiems sezonams: rausvų, geltonų ir žalsvų vasarai, raudonų, tamsiai žalių ar aukso spalvos – žiemai.
Pirkdami audinius, pasidairykite spalvingų užtiesalų su juodais akcentais. Tuomet kambaryje užteks keleto juodų akcentų – šviestuvų, pagalvėlių, baldų – ir kambarys atrodys itin stilingai.
Juoda ir balta derinkite įvairiausiais būdais: naudokite tamsius kilimus, o sienas dažykite kiekvieną skirtingai, ant jų kabinkite paveikslus ar meno dirbinius su juodais akcentais.
Netgi kaimiško stiliaus interjere juodos ir baltos spalvų deriniai ras sau vietą. Pavyzdžiui, aptraukite kėdes ar pagalves juodai baltai languotu audiniu, o patalynė lai bus dryžuota.
Itin populiarūs juodo metalo akcentai: ant staliuko stikliniu viršumi išdėliokite juodas metalines žvakides, ant sienų pritvirtinkite juodus šviestuvus ir panašiai.
Jei norite stilingai padengto stalo, ieškokite juodai balto porceliano, arba vienspalvio su ryškiomis detalėmis. Taip pat priderinkite juodą ar baltą staltiesę.
Taigi, naudodami vien tik juodą ir baltą spalvas ir kai kur – ryškesnių spalvų akcentus, sukursite itin stilingą ir elegantišką namų interjerą.
10 populiariausių spalvų derinių interjero dekorui
Ieškote paprastų spalvų derinių savo namų sienoms? Galbūt jums tiks vienas iš šių:
1. Juoda ir balta
Šis klasikinis derinys visuomet atrodo elegantiškai ir tvarkingai. Gražiai atrodo šachmatinės grindys, juodi baldai prie baltų sienų ar juodai baltai dryžuota siena priešais kitą, dažytą raudonai.
2. Mėlyna ir balta
Rami ir giedra mėlyna spalva primena jūrą ir dangų, tad kambaryje galima sukurti pajūrio namelio atmosferą. Šviesesni melsvi tonai puikiai tiks sienoms, o baldai gražiai atrodys aptraukti tamsiai mėlynu audiniu.
Balta ir skaisčiai mėlyna aplinka
3. Raudona ir balta
Raudona ir balta gražiausiai atrodo langeliais margintuose audiniuose, taip pat gražiai atrodo braškėmis ar obuoliais aplikuota medžiaga. Šiuolaikinį stilių sukurti padės raudonos ir baltos deriniai su kitų ryškių spalvų akcentais – juoda, žydra ar rausva.
4. Žalia ir balta
Dauguma žalių atspalvių atpalaiduoja – su balta spalva galima derinti tiek lapų žalumo, tiek šviesesnius, gelsvai žalsvus atspalvius.
5. Ruda ir balta
Ruda spalva – viena iš dekoro naujienų. Tamsiai rudos šokoladinės sienos, baltos grindjuostės ir akcentai kambarį paverčia itin jaukiu.
6. Rusva ir balta
Jei ruda spalva jums per tamsi, įvertinkite šviesesnius jos tonus: nuo vidutiniškai rudos iki blyškios smėlinės. Priderinkite baltas grindjuostes ir neutralių spalvų baldus. Tokį interjerą vėliau nesunku atnaujinti ryškesnių spalvų akcentais.
7. Pastelinės spalvos ir balta
Blyškios spalvos, sugretintos su balta, atrodo nuostabiai. Kiekvieną kambarį galima išdažyti vis skirtinga pasteline spalva – rausva, gelsva, žalsva, žydra – ir juos sujungti į visumą baltos spalvos pagalba.
8. Oranžinė ir balta
Oranžinė spalva sparčiai skverbiasi į namų interjerą – tiek šviesesni, tiek ryškesni jos atspalviai nuteikia džiugiai. Baltai oranžiniame kambaryje nebus liūdna net ir lietingomis dienomis.
9. Violetinė ir balta
Ryškiai violetinė spalva dažniausiai naudojama vaikų kambariams dekoruoti, tačiau švelnesni atspalviai nuostabiai tiks vonioje ar miegamajame. Ši spalva tinka ne visiems, tačiau jei jūs ja žavits, tikrai atrasite savo namams tinkamą atspalvį.
10. Balti atspalviai
Akinančiai balta spalva patinka ne visiems, tačiau švelnesni dramblio kaulo, kreminiai atspalviai sukurs itin malonią atmosferą. Šie tonai kaskart atrodys vis kitaip ir namams suteiks subtilumo ir išskirtinumo.
