SAPARD lėšos sėkmingai grobstomos
Yra trys pasirengimo narystei programos, kurias finansuoja Europos Bendrija (EB), siekdama padėti narystei besirengiančioms valstybėms: PHARE (pasirengimo narystei parama, kurios tikslas – padėti sukurti institucinę struktūrą visose srityse, susijusiose su acquis); SAPARD – parama, teikiama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai; ISPA – finansuojami infrastruktūros projektai aplinkos ir transporto srityse.
Šių programų pagrindinis tikslas – padėti įgyvendinti stojimo partnerystės prioritetus, kurie valstybėms kandidatėms padeda tenkinti narystės kriterijų reikalavimus. Stojimo partnerystės programoje kiekvienai valstybei yra suformuluoti stojimo eigos artimiausio ir vidutinės trukmės laikotarpių prioritetai. Tai yra viena bendra schema, skirta visai pasirengimo narystei pagalbai planuoti. Kiekvienoje stojimo partnerystės programoje išvardytos kiekvienos valstybės silpniausios vietos, kurioms turi būti skiriama daugiausia priemonių, kad būtų atitikti Europos Sąjungos (ES) reikalavimai, nes tai yra stojimo prielaida. Kiti svarbūs instrumentai, kuriais planuojama PHARE pagalba, yra Nacionalinė Acquis priėmimo programa (NAPP), nacionalinis plėtros planas, reguliariosios ataskaitos ir pats derybų procesas.
Bendrai pasirengimo narystei pagalbai visoms valstybėms kandidatėms 2000-2006 m. yra skiriama per 3 mlrd. eurų per metus, o pusė šios sumos – PHARE programai. 2001 m. buvo skirta: 540 mln. eurų SAPARD programai, 1080 mln. eurų ISPA programai ir 1620 mln. eurų PHARE programai, o visas bendras biudžetas buvo 3240 mln. eurų.
2000-2002 m. bendra finansinė pagalba Lietuvai sudaro apie 126 mln. eurų, skirtų iš PHARE, 90 mln. eurų iš SAPARD ir apie 155 mln. eurų iš ISPA programos.
2002 m.vyriausybė nutarė prašyti Prezidentą suteikti įgaliojimus finansų ministrei Daliai Grybauskaitei derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijai atstovaujančios Europos Bendrijos Komisijos metinę finansavimo sutartį 2002 m. dėl SAPARD.
Sutartis numato, kad pagal ją Lietuvai skiriamų iki 31,26 mln. eurų SAPARD lėšų įsisavinimo laikotarpis baigiasi 2004 m. gruodžio 31 d. Pasak Finansų ministerijos specialistų, greitas metinės finansavimo sutarties pasirašymas ir ratifikavimas Seime sudarys sąlygas skirtas lėšas greičiau įsisavinti.
Metinę finansavimo sutartį 2000 m. Lietuva pasirašė 2001 m. kovo 5 d., pagal ją mūsų šaliai skirta 30,34 mln. eurų SAPARD lėšų. 2002 m. balandžio 29 d. pasirašyta metinė finansavimo sutartis 2001 m., pagal ją skirta 30,96 mln. eurų.
Remiantis Europos tarybos reglamentu, SAPARD programos ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojama iki 50 proc. investicinio projekto vertės. Likusią dalį turi užtikrinti ūkio subjektas. SAPARD programos bendrafinansavimui reikalingos lėšos numatytos 2003 m. biudžete.
Narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims Europos Bendrijos paramą pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programą 2000-2006 m. numatyta teikti iki šalių narystės Europos Sąjungoje.
Negali žmogus atsistebėti, kai tie išrinktieji, užuot tylėję, veržiasi į tribūną, teikia fantastinius projektus. Antai Seimo nariai E.Skarbalius ir G.Jakavonis sugalvojo padalyti Lietuvą į keturis regionus: Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją. Aišku, abu šie Seimo nariai, įgavę tam tikrą valdžią, turbūt jau mato save tų regionų generalgubernatoriais. A.Skarbalius valdys Žemaitiją, G.Jakavonis – Dzūkiją. Kol vieni kelia tokius absurdiškus projektus, Vyriausybė daro savo – vykdo generalinę liniją. Seimo nariams pateiktas 2003 metų valstybės biudžeto projektas. Aišku, jau pradėta tampyti to biudžeto antklodę į visas puses. Tačiau daugelis atkreipė dėmesį, kad ateinančiais metais biudžeto projekte žemės ūkiui, tai yra kaimo rėmimo programai, siūloma skirti 268 mln. litų. Tai 23 proc. mažiau negu šiemet. Kaipgi čia išeina? Juk ir Ministras Pirmininkas, ir jo partijos aktyvas visais balsais šaukė, kad dešinieji sužlugdė kaimą, jį nualino, visus kaimiečius ubagais pavertė. Tačiau ne kas kitas, o nuolat koneveikiami dešinieji 1996-1999 metais Kaimo rėmimo fondui kasmet skyrė po 380 mln. litų. Aišku, tai gali būti Ministro Pirmininko ir finansų ministrės savotiškas manevras. Jausdamas, kad dėl tokio mažo žemės ūkio biudžeto kils triukšmas, premjeras, norėdamas pasirodyti labai geras ir tėviškai besirūpinantis žemdirbiais, gali pridėti kokius 40-50 milijonų. Tada bus galima eilinį kartą pasigėrėti, kaip rūpinasi žmonėmis. Gana juokingai skamba finansų ministrės D.Grybauskaitės aiškinimas, kad žemės ūkis gaus kitąmet kur kas daugiau lėšų nei bet kada anksčiau. Esą užpils pinigais pagal SAPARD programą. Tačiau kai kurie smalsūs politikai jau spėjo apskaičiuoti, jog SAPARD pinigais pasinaudojo vos 33 ūkininkai iš 36 tūkstančių!
Antra vertus, kaip pažymėjo Seimo narys A.Vazbys, susidaro įspūdis, kad valdančioji dauguma tyčia sabotuoja žemės reformą, tai yra žemės grąžinimą. Todėl, anot A.Vazbio, ar tik valdančioji kompetentingoji, pragmatiškoji dauguma nepuoselėja toli siekiančių planų – nebegrąžinti žemės, nes reformai vykdyti numatyta skirti lėšų du kartus mažiau negu šiemet. O gal valdančioji partija nori nacionalizuoti tą žemę? Juk taip jau padarė su grąžintinais namais.
Pasitaiko ir Lietuvoje atvejų, kai susikompromitavęs valdininkas, nevilkindamas laiko, iškart atsistatydina. Praėjus tik dviem dienoms po to, kai spauda paskelbė apie Kauno aferistų pagrobtus 198 tūkst. litų iš Europos Sąjungos remiamos Specialiosios ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD), Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius E.Čijauskas paskelbė apie pasitraukimą iš posto. Jeigu ne Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ataka, Kauno aferistai būtų pagrobę dar beveik 800 tūkst. litų. Sandėrį su aferistais savo parašu buvo palaiminęs pats E.Čijauskas, todėl jo pasiryžimą europietiškai pasitraukti iš vieno svarbiausių po šalies įstojimo į ES tapsiančių valstybės postų reikia tik sveikinti. Bet džiūgauti galima tik iš pirmo žvilgsnio. Kažkas čia ne taip. Kiti valdininkai Seimo pirmininko, premjero nuomonės nepaiso, o E.Čijauskas atsistatydino iškart, kai tik apie tai užsiminė autoriteto nei tarp politikų, nei visuomenėje neturintis žemės ūkio ministras J.Kraujelis.
Dar labiau nustebina tai, kad per tris skandalo dienas nė vienas politikas iš jo taip ir nepanoro pigiai susikrauti politinį kapitalą. Užteko pareikalauti E.Čijausko atsistatydinimo ir paraginti įvesti tvarką. Juolab kad atvejis, kai šimtai tūkstančių litų, kuriuos pasiėmė neegzistuojančio Šilų paukštyno direktoriumi agentūros specialistams prisistatęs stalius, nekėlė jokių abejonių. Bet įpratę šūkauti dėl daug menkesnių aferų politikai tylėjo. Su korupcija nuolat žadantis kovoti Prezidentas R.Paksas, lyg nieko nebūtų atsitikę, ir toliau domėjosi tik šalies policijos vadovo V.Grigaravičiaus, kurį būdamas premjeras rekomendavo skirti į šį postą, kompetencijos reikalais. Tylėjo ir paprastai tokiais atvejais netylintis Seimo pirmininkas A.Paulauskas. Nemažai šiomis dienomis viešai kalbėjęs premjeras A.Brazauskas netgi neužsiminė apie grobstomus SAPARD pinigus.
Gal tai nesvarbu, nes pinigai – ne Lietuvos, o ES? Nieko panašaus. ES taisyklės yra labai griežtos – Kauno aferistų pagrobtus 198 tūkst. litų Lietuva turės grąžinti Briuseliui. Tai žinant darosi visiškai nebesuprantama, kodėl tylėjo net opozicinės konservatorių bei liberalų frakcijos. Tylėjo net populistai – pradedant kovotoju tik su „VP Market” prekybos centrais krikščioniu demokratu P.Gražuliu ir baigiant valdžią kada reikia ir nereikia pliekiančiu J.Veselka. Nė žodžio neištarė ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas J.Ramonas bei jo bendražygiai, nuolat grasinantys kelių blokadomis. Kas jau kas, o jie turėjo rėkti, kad sukčiai pasiima ūkininkams skirtus SAPARD pinigus. Turi būti reto svarumo priežastis, kad tokios pat pozicijos laikytųsi visi trys šalies vadovai, konservatoriai, liberalai, žemdirbiai ir šustauskininkai.
Štai kodėl būtų įdomu sužinoti, kas privertė E.Čijauską, kurio moto yra „neskubėk ir būsi pirmas”, taip skubiai atsistatydinti? Kodėl iki atsistatydinimo bei po jo šalyje tvyro mirtina oficiali tyla? Atsakymas galimas tik vienas – E.Čijausko veikla turėjo būti glaudžiai susijusi su šalies politikos ir žemės ūkio verslo elitu. Atrodo, jog sovietmečiu buvęs pusiau slapto Elektrografijos mokslinio tyrimo instituto kadrų skyriaus viršininkas, o vėliau vyno importo bendrovės vienas vadovų, Žemės ūkio ministerijos profesinės sąjungos komiteto pirmininkas turėjo ne vieną, o daug „stogų”. Nors agentūros vadovu E.Čijauskas tapo konservatorių laikais, o su ankstesniu jų lyderiu V.Landsbergiu jį sieja ir giminystės ryšiai, didžiausia šio valdininko atrama tapo kairiųjų premjeras A.Brazauskas. Yra duomenų, kad net po nedrąsių Finansų ministerijos pareigūnų mėginimų pakritikuoti E.Čijauską jis iškart grasindavo pasiskųsiąs premjerui.
Galima tik paspėlioti, kodėl opozicija ir Prezidentas R.Paksas tylomis nurijo žinią, jog ES lėšų grobstymas valstybei gali pakenkti daug labiau negu prieš dešimtmetį klestėjęs komercinių bankų paskolų vogimas. Bet juk kiekvienas ūkininkas, bandęs gauti SAPARD paramą, žino, kokius kančių kelius reikėjo pakeliui įveikti. Su jais Nacionalinė mokėjimo agentūra mokėjo būti griežta. Bet lygiai taip pat ji galėjo būti ir labai gera. Pavyzdžiui, jei paramos prašė Seimo nariai ar kuris nors iš premjerų.
Nuo 2001-ųjų pabaigos, kai pradėta vykdyti SAPARD programa, agentūra žemdirbiams jau išmokėjo 64,99 mln. litų. Tuo tarpu 175 paraiškos dėl bendros 177 mln. litų sumos buvo atmestos. Iš viso ši agentūra yra gavusi 927 paraiškas dėl beveik 840 mln. litų sumos. Bent pusė jų bus atmesta.
Kokie kriterijai lėmė, kad dešimtys ūkininkų SAPARD negavo, o neegzistuojantis paukštynas lengvai sėmė šimtus tūkstančių?
Net jei atmesime grynos korupcijos atvejį, Lietuvoje tokios tradicijos, kad tiems, kurie turi pusbrolį, dėdę ar pažįstamą ministerijoje, Seime, valdžios skirstomą paramą gauti lengviau nei tiems, kurie jų neturi. Todėl jeigu ne tarp tiesioginių SAPARD paramos gavėjų, tai bent jau tarp jos prašytojų (broliui, kaimynui, partijos bendražygiui ar bent savo rinkėjui) rastume visų šalies politinių partijų atstovų. Tai, žinoma, kol kas tik versija, bet E.Čijauskas taip staiga galėjo atsistatydinti būtent dėl šios priežasties. Dėl jo atsistatydinimo buvo skubiai sutarta ne audringoje politikos scenoje, o užkulisiuose. Tikimasi, jog E.Čijauskui pasitraukus dings paskata aiškintis, ką iš tautos išrinktųjų ar jų giminių ne visai teisėtai sušildė SAPARD pinigai, taip pat ir išsaugoti landas prie galingo ES pinigų šaltinio.
Europos Sąjungos pinigų iššvaistymo skandalo centre atsidūręs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Evaldas Čijauskas pranešė ketinąs atsistatydinti. Savo pavaldinį trauktis paragino ir žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis.
„Jeigu E.Čijauskas nepriimtų sprendimo, būtų sudaryta Tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės etikos tyrimo komisija. Ji pateiktų atitinkamas išvadas bei vertinimą”, – vakar pagrasino Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vidmantas Kanopa.
NMA direktorius pareiškimo dar neparašė, tačiau jau atsisakė vykdyti kai kurias savo pareigas ir nebeteikia jokių paaiškinimų, susijusių su Specialiosios ūkio ir kaimo plėtros (SAPARD) programos lėšomis bei savo pasitraukimo motyvais.
Tuo metu, kai E.Čijauskas pradėjo slapstytis, Žemės ūkio ir Finansų ministerijose buvo ieškoma būdų, kaip išsrėbti NMA užvirtą košę. Mistiniam neegzistuojančio Šilų paukštyno projektui paskirti pinigai turės būti sugrąžinti Europos Komisijai (EK), tačiau dar niekas tiksliai nežino, iš kur bus paimta reikiama suma. Lietuvai tai yra pirmas kartas, kai prireiks kompensuoti aplaidžiai panaudotas paramai skirtas lėšas. Nacionalinė mokėjimo agentūra pasirašė su Kauno aferistais sutartį, pagal kurią iš viso galėjo būti pavogta 940 tūkst. litų. Laiku įsikišę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai užkirto kelią antrajai išmokai. Aferistų rankose spėjo atsidurti 200 tūkst. litų, iš kurių 75 proc. sudaro ES lėšos. Šią dalį teks grąžinti Europos Komisijai.
Pagal procedūras, pirmiausia reikia oficialiai nustatyti neteisėto investicijų panaudojimo faktą ir per dvejus metus atsiskaityti su EK – NMA darbo brokas gali ištuštinti ir ateinančių metų biudžetą. Kadangi iššvaistyti pinigai buvo skirti žemės ūkio paramai, finansų ministrės Dalios Grybauskaitės manymu, grąžintina suma galėtų būti paimta iš žemės ūkiui skirtų asignavimų. Dar geriau – iš NMA skirtų pinigų.
Sudarant kitų metų biudžetą galima išskirti šias lėšas ir į atskirą programą. Bet kuriuo atveju tų pinigų kažkas negaus.
Investicijų iššvaistymo faktą gali nustatyti Valstybės kontrolė, už SAPARD lėšas atsakinga Žemės ūkio ministerija, auditoriai, Nacionalinė mokėjimo agentūra arba Europos Komisija. Manoma, kad geriausia būtų nelaukti, kol Briuselis atsiųs reviziją, o išsiaiškinti patiems ir informuoti paramos žemės ūkiui teikėjus Europos Sąjungoje. „Mes jau pradėjome tarnybinį patikrinimą. Jeigu bus nustatytas pažeidimo faktas, iškart informuosime reikiamas institucijas ir bandysime teisiniu būdu atgauti pinigus”, – tvirtino Nacionalinės mokėjimo agentūros SAPARD departamento vadovas Žygimantas Pliuskus. Šio valdininko nuomone, šalies biudžetas neturėtų nukentėti. Didesnė tikimybė, kad EK nuspręstų prarasta suma sumažinti kitų metų SAPARD finansavimą. Jeigu pavyktų susigrąžinti pinigus, EK gali nuspręsti netaikyti sankcijų.
Už SAPARD lėšas atsakingas ir E.Čijauską paraginęs atsistatydinti žemės ūkio ministras J.Kraujelis šiuo metu yra ligoninėje. Be vadovo likę Žemės ūkio ministerijos pareigūnai vakar ilgai nagrinėjo šią problemą, tačiau aiškaus atsakymo dar nesurado. Jų nuomone, didesnė tikimybė, kad gali būti atitinkamai sumažintas kitų metų SAPARD finansavimas. Kol kas dar neprarandama vilties, kad galbūt aferistai apsigalvos ir nuspręs vykdyti Šilų paukštyno projektą.
Nacionalinė mokėjimo agentūra šią savaitę tapo bene labiausiai tikrinama valstybės institucija. Čia dirba ir Žemės ūkio ministerijos, ir pačios NMA auditoriai, ir FNNT pareigūnai. Prie šių tyrėjų prisidėjo ir kiti Žemės ūkio bei Finansų ministerijų darbuotojai. Jie bandė ieškoti priežasčių, kodėl 27 metų stalius, suvaidinęs neegzistuojančio paukštyno vadovą, taip lengvai apvyniojo aplink pirštą valdininkus.
„Procedūros sukurtos ES. Jos daug metų taikomos kitose šalyse ir yra geros. Priežastis gali būti darbuotojų aplaidumas”, – aiškino Finansų ministerijos atstovai. Finansininkai teigė, kad E.Čijausko arogancija, požiūris į darbą jau seniai badė akis. Tačiau, užuot reagavęs į kritiką ir pasiūlymus, direktorius bėgdavo ieškoti užtarimo premjero Algirdo Brazausko kabinete.
2003 07 16 A.Brazauskas komentuoti padėtį Nacionalinėje mokėjimo agentūroje kategoriškai atsisakė. „Tai yra žemės ūkio ministro J.Kraujelio daržas, tegu jis tvarkosi pats. Jeigu nesusitvarkys, tada aš įsikišiu”, – perdavė premjero nuomonę jo atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė. Kaip teigė Vyriausybės vadovas, apie korupciją ir skandalus jis žino tiek, kiek rašo laikraščiai.„Paaiškėję faktai dar kartą priminė, kokių pavojų gali kilti netinkamai naudojant Europos Sąjungos paramą”, – sakė finansų ministrės patarėja Natalija Kazlauskienė. Tam tikra prasme Lietuvai pasisekė – skaudžia pamoka tapo palyginti nebrangus projektas. Jau kitąmet iš struktūrinių fondų bus finansuojamos kur kas didesnio masto investicijos. Antai, vieno Sanglaudos fondo projekto (aplinkos ir transporto infrastruktūra) vertė negalės būti mažesnė nei 10 mln. eurų.Tada valstybės tarnautojų aplaidumas gali tapti katastrofa šalies biudžetui.
Nuo 2001 m. pabaigos, kai buvo pradėta įgyvendinti SAPARD programa, pagal ją skiriamas lėšas administruojanti NMA žemdirbiams ir žemės ūkio įmonėms jau išmokėjo 64,99 mln. litų. Agentūra iš viso jau yra gavusi 927 paraiškas dėl 840 mln. litų paramos. Su paramos gavėjais pasirašyta 350 sutarčių, kurioms įgyvendinti numatyta skirti daugiau kaip 405 mln. litų paramos lėšų. Buvo atmestos 175 paraiškos dėl 177 mln. litų paramos.
