R.Paksui tenka atsisveikinti su didžiąja politika

Po Konstitucinio Teismo nutarimo nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas visą likusį gyvenimą nebegalės būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, premjeru, ministru, teisėju ar valstybės kontrolieriumi. Kaip sakė Teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros docentas Gediminas Mesonis, nutarimo esmė ta, jog apkalta skirta tam, kad asmuo, sulaužęs priesaiką, nebegalėtų grįžti į tą patį postą.

Pasak teisininko, aiškindamas Konstituciją KT pabrėžė, jog Konstitucijos sulaužymas užkerta kelią vėl kandidatuoti į postą, kuriame reikia prisiekti.

Konstituciją sulaužęs R. Paksas nebegalės dalyvauti rinkimuose ne tik artimiausius 5 metus, kaip buvo numatęs Seimas gegužę priimtose įstatymo pataisose, bet ir visą likusį gyvenimą, nes pagal Konstituciją asmuo niekada negali užimti tokių pareigų, kurias užimdamas kartą jau sulaužė priesaiką.

Pasak Konstitucinio Teismo nutarimo, Prezidento priesaika turi konstitucinę reikšmę ir sukelia konstitucines teisines pasekmes. Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš Respublikos Prezidento pareigų apkaltos proceso tvarka pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai, nes visada kiltų ir niekada neišnyktų pagrįsta abejonė dėl jo vėl duodamos priesaikos tikrumo ir patikimumo, taigi ir dėl to, ar priesaiką duodantis asmuo Prezidento pareigas tikrai vykdys taip, kaip jas vykdyti įpareigoja priesaika Tautai, ar šis asmuo vėl nesulaužys priesaikos, ar jo vėl duodama priesaika Tautai nebus fiktyvi.

Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas. Jis skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Į Konstitucinį Teismą kreipęsi 29 parlamentarai prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimai, kuriais buvo nustatyta, kad Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo jo pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo praėjo mažiau kaip 5 metai.

Konstitucinio Teismo nutarime konstatuojama, kad Konstitucija, kaip aukščiausios teisinės galios aktas ir visuomenės sutartis, yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis: suvereniteto priklausymu Tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu bei jų gerbimu, pagarba teisei ir teisės viešpatavimu, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, teisingumu, atviros, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu.

“Konstitucija yra vientisas aktas, ją sudaro normos ir principai, visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje suderintos ir sudaro vieningą darnią sistemą, todėl Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui. Konstitucijos turinį galima atskleisti tik taikant įvairius aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, lyginamąjį ir kt. Tik taip visapusiškai aiškinant Konstituciją galima sudaryti prielaidas realizuoti jos, kaip visuomenės sutarties ir aukščiausios teisinės galios akto, paskirtį, užtikrinti, kad nebus nukrypta nuo Konstitucijos prasmės”, – pabrėžiama Konstitucinio Teismo nutarime, apie kurio esmę informuoja atstovė spaudai.

Nutarime nurodoma, kad pagal Konstituciją visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi būti sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie eidami Konstitucijoje numatytas pareigas besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos institutas, kai už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo teisėjas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Apeliacinio teismo teisėjas gali būti pašalintas iš užimamų pareigų, gali būti panaikintas Seimo nario mandatas, yra vienas iš Tautos savisaugos, jos gynimosi nuo nurodytų aukščiausių pareigūnų, nepaisančių Konstitucijos ir teisės, būdų.

Pasak nutarimo, Respublikos Prezidento konstitucinis statusas yra ypatingas, Respublikos Prezidentas turi tokius įgaliojimus, kuriuos įgyvendindamas gali daryti didelę įtaką Seimui, Vyriausybei; Respublikos Prezidentas turi svarbius įgaliojimus formuojant teisminę valdžią. Pagal Konstituciją Prezidentui, kaip valstybės vadovui, kyla pareiga veikti taip, kad būtų palaikoma darni sąveika tarp valstybės valdžią vykdančių institucijų, kad Lietuvos piliečiai galėtų pasitikėti Prezidento – valstybės vadovo institucija, kad Lietuvos valstybė būtų tinkamai atstovaujama santykiuose su kitomis valstybėmis, su tarptautinėmis organizacijomis.

Kaip pabrėžiama nutarime, pradėdamas eiti pareigas Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai, Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas, būti visiems lygiai teisingas. Priesaika nėra vien formalus ar simbolinis teisės aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Todėl ši priesaika turi konstitucinę reikšmę ir sukelia konstitucines teisines pasekmes.

Pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus spręsti, ar apkaltos proceso tvarka pašalinti asmenį iš užimamų pareigų, panaikinti jo Seimo nario mandatą. Jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino valstybės pareigūną iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis; asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų, negali išvengti konstitucinės atsakomybės nei naujais Respublikos Prezidento rinkimais, nei referendumu, nei kokiu nors kitu būdu.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad konstitucinės atsakomybės turinį sudaro ir tokio valstybės pareigūno pašalinimas iš pareigų ir iš to išplaukiantis draudimas tokiam asmeniui ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką. Pagal Konstituciją prisiekti turi ne tik Respublikos Prezidentas, bet ir Seimo nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai, valstybės kontrolierius.

Todėl Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijoje yra nustatytas toks reguliavimas, kad asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų, buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali būti renkamas ne tik Respublikos Prezidentu, bet ir Seimo nariu, negali būti skiriamas Konstitucinio Teismo teisėju, Aukščiausiojo Teismo teisėju, Apeliacinio teismo teisėju, negali būti skiriamas Vyriausybės nariu, valstybės kontrolieriumi.

Konstitucinis Teismas pripažino, jog Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio nuostata, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Respublikos Prezidentu, jeigu nuo jo pašalinimo iš pareigų, Seimo nario mandato panaikinimo praėjo 5 metai, prieštarauja Konstitucijai, nes pagal Konstituciją toks asmuo niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu.

Kartu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą už tokio nusikaltimo, kuriuo kartu nėra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, neatitinka Konstitucijos.

Įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, Vyriausiasis administracinis teismas planuoja grįžti prie atidėtų skundų dėl R. Pakso neregistravimo ir paskelbti savo sprendimą, ar Vyriausioji rinkimų komisija šių metų gegužės 7 d. pagrįstai atsisakė R. Paksą registruoti kandidatu į Prezidentus.