Pavojingos A.Medalinsko išdaigos

„Aš iš vyro su ašara akyje padarysiu vyrą sugniaužtu kumščiu“, – žadėjo Rolando Pakso įvaizdžio gamintojas Aurelijus Katkevičius dar 2002 m. balandį. Prieš Prezidento rinkimus tai šimtu procentų pasisekė. A.Katkevičius ir dabar nuolat triūsia „prie įvaizdžio“. Bet sekasi sunkiai. Ką tik R.Paksui stipriai pakenkė ne tik jo duktė, dalyvavusi gimtadienio vakarėlyje su nusikalstama Kauno „daktarų“ šeima, bet ir Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas. Po spaudos konferencijos, pamanęs, kad žurnalistai jau išsijungė diktofonus, patarėjas „atvirai ir žmogiškai“ išdėjo savo nuomonę apie užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį.

Dabar A.Medalinskas kaltina žiniasklaidą, kuri jį „pakišo“. Tačiau ne čia esmė. Prezidento patarėjas negali kaip turgaus boba apkalbėti pareigūnų niekada. Nei kai įjungti, nei kai išjungti diktofonai. A.Medalinskas pasakojo, koks nepakeliamas esąs A.Valionio charakteris, kaip su juo Vyriausybėje nesusišneka kiti ministrai. Dar paaiškino, kad charakterio bjaurumas susijęs su ministro žemu ūgiu. Negana to, A.Medalinskas ėmė atvirai ginti vizų spekuliacijoje dalyvavusius konsulus, A.Valionio atleistus iš darbo. „Na, kam jie patys parašė prašymus atleisti“, – sielojosi Prezidento patarėjas, aiškiai parodydamas, kad remia nusižengėlių teisminę kovą – norą sugrįžti. Gal toks A. Medalinsko solidarumas gimė dėl to, kad jis pats, dirbdamas ambasadoje Londone, švaistė valstybės lėšas savo higienos prekėms?

Po tokio akibrokšto R.Paksas turėjo tą pat minutę atleisti A.Medalinską iš patarėjo pareigų. Ar įmanoma patikėti Prezidento, kovotojo už tvarką, įvaizdžiu, jeigu jis nesutvarko net savo patarėjo, atvirai ginančio nusižengusius pareigūnus?

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir Socialliberalų frakcija pareikalavo, kad R.Paksas atleistų A.Medalinską. Socialdemokratas G.Kirkilas buvo įsitikinęs, kad šįkart tikrai jau jo kėdė subraškėjo. Ir nieko. Subraškėjo, subraškėjo ir vėl stovi.

R.Paksas, tiesa, supeikė A.Medalinską už asmeninių antipatijų demonstravimą, bet kartu ir atkirto reikalaujantiesiems patarėjo galvos: „Aš pats renkuosi patarėjus“. Ir Prezidentas visiškai teisus. Įstatymiškai yra tik Prezidento institucija, ne prezidentūra. Mums net neturi rūpėti, geri ar blogi Prezidento patarėjai. Už viską, ką jie padaro ar pridaro, atsako Prezidentas. Taigi R.Paksas prisiima atsakomybę ir už A.Medalinsko išpuolius, jeigu ramiai tebeglaudžia po savo sparnu neturintį jokių etikos normų intrigantą.

A.Medalinskas A.Valionio nekenčia dar nuo 2000 metų, kai liberalų ir socialliberalų Vyriausybėje pats labai norėjo būti užsienio reikalų ministru. Kadangi juo netapo, tai, būdamas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku, vis stengėsi parodyti savo pranašumą prieš ministrą. Pasak A.Valionio, A. Medalinskas, „sėdėdamas ant galinės sėdynės, bando vairuoti automobilį“. Tai būtų juokinga, jeigu tas vairavimas negrėstų avarija. Galėtume juoktis ir iš R.Pakso nesėkmių. Bet tos nesėkmės nėra privačios. Tai valstybės nesėkmės. Lietuva jau nebeturi vieningos užsienio politikos. Premjeras Algirdas Brazauskas lankstosi Rusijai, „keturi komunarai“, trypdami Lietuvą, garbina Baltarusijos diktatorių, socialdemokratai teigia, kad tai neprieštarauja jų statutui. A. Medalinskas čia pasišauna vykti į Iraką, čia plėšia vairą iš rankų A.Valioniui, gal vieninteliam iš užsienio politikos strategų, neapjuokusiam mūsų valstybės.

R. Paksas jau buvo pradėjęs susitikinėti su A.Valioniu vienas, be A.Medalinsko. Trečiajam susitikimui jį pakvietė, nes kvailai atrodė tik už užtrenktų durų pakenčiamas patarėjas. Už ką jam algą mokėti? Galbūt Prezidentas vylėsi, kad A.Medalinskas perdegė, suprato savo ambicijų žalą, gailisi. Bet kaip tik po trečiojo susitikimo garbėtroška pratrūko turgaus kalba.

Kodėl Prezidentas laiko A. Medalinską, rizikuodamas ne tik savo, bet visos valstybės garbe? Todėl, kad, pasak kito patarėjo Gintaro Šurkaus, Prezidento komanda buvo suformuota ne pagal protą ir išmintį, o ištikimybės principu. A.Medalinskas labai ištikimas. Perėjęs krūvą partijų, paskutinį kartą iš Liberalų sąjungos drąsiai šoko paskui R.Paksą į naujai sukurtą Liberalų demokratų partiją. „Savų“ nevalia išmėtyti, kad ir ką jie pridirbtų. Štai tokiu principu dirba R.Paksas. Atleistas iš patarėjų A.Medalinskas negalėtų sugrįžti į Seimą, nes dėl Prezidentūros atsisakė seimūno mandato.

Todėl, matyt, nuspręsta palaukti pavasario, kai bus rinkimai į Europarlamentą. A. Medalinskas yra prasitaręs, kad norėtų į jį kandidatuoti.

Rinkimai į Europarlamentą bus pagal partijų sąrašus. Lietuva turės išrinkti 13 Europarlamento narių (tiek vietų ten skirta mūsų valstybei). A. Medalinskas būtų įrašytas į Liberalų demokratų sąrašą, į kurį, pasak žiniasklaidos, taikosi ir R.Pakso pagrindinis rėmėjas Jurijus Borisovas, mokantis tik rusų kalbą, į kurią jokie vertimai Europos Sąjungoje nedaromi.

Liberalcentristo Algirdo Griciaus nuomone, į Europarlamentą mes turėtume išrinkti tarptautiniu mastu žinomus žmones, tokius kaip Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis. Nepadarytų Lietuvai gėdos buvę ministrai Algirdas Saudargas, Laima Andrikienė. Jau šiek tiek Europai pažįstami jaunieji politikai Jonas Čekuolis, Algirdas Paleckis. Kaip derybininką ten žino ir Gediminą Kirkilą. Tik tokių balsų ten klausysis, tik pagal parlamentarų išmintį vertins Lietuvą.

Turėdami galvoje, kad mūsų visuomenė tebelaukia „gelbėtojų“, gali būti, kad ne tik Seimo, bet ir Europarlamento rinkimus laimės libdemai ir ką tik sukurta Viktoro Uspaskicho Darbo partija. Va tada tikrai pašiurpintume pasaulį, jei į Europarlamentarų kėdes susodintume medalinskus, borisovus ir V.Uspaskicho bosus.

Lietuvos politika ritasi žemyn. Ir čia jau nebe visuomenės vaikiška augimo liga, bet sunki jos komplikacija.

A.Medalinskas palieka Prezidentūrą

Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas ketvirtadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimą prezidentui Rolandui Paksui ir apsisprendė nebedirbti naujojoje komandoje. A.Medalinskas sakė, kad pareiškimą atleisti jį iš pareigų nuo lapkričio 17 dienos padavęs ketvirtadienį ryte ir paprašęs prezidento jį patenkinti.

“Sakė, kad patenkins”, – sakė A.Medalinskas.
A.Medalinsko teigimu, jis apgailestauja, kad palieka prezidentą prieš jo vizitus į Iraką kitą savaitę ir gruodžio 8 dieną planuojamą R.Pakso susitikimą su JAV prezidentu George’u W.Bushu (Džordžu Bušu), tačiau pažymėjo, kad prezidentas turi dar du stiprius patarėjus užsienio politikai.

“Mano komandos nariai yra labai stiprūs ir aš jų paprašiau pasilikti Prezidentūroje”, – sakė A.Medalinskas apie patarėją diplomatiniais klausimais Eitvydą Bajarūną ir savo pavaduotoją regioninės politikos klausimais Ričardą Šlepavičių.

A.Medalinskas teigė kol kas atostogausiantis ir tęsiantis savo, kaip politologo, darbą. Birželį jis ketina dalyvauti Europos parlamento rinkimuose.

A.Medalinskas pareiškimą prezidentui įteikė po trečiadienį vakare paskelbtos Prezidentūros komandos reformos. Pateikti atsistatydinimo pareiškimus prezidentui turi šeši pagrindiniai prezidento patarėjai – grupių vadovai.

Su užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu konfliktavęs A.Medalinskas sulaukė ne tik šį ministrą į Vyriausybę delegavusių socialliberalų, bet ir premjero Algirdo Brazausko kritikos.

Prezidentūrą jau dvi savaites krečia skandalas dėl įtariamų kai kurių prezidento aplinkos atstovų ryšių su abejotinos reputacijos asmenimis ir organizacijomis. Parlamentinę komisiją, tiriančią grėsmes nacionaliniam saugumui, domina ir paties A.Medalinsko vaidmuo formuojant kai kurias Lietuvos pozicijas tarptautinėse derybose ir jo konfliktų su URM vadovybe aplinkybės.

Skubiai atleisdamas savo patarėjus R. Paksas užkirto kelią jų apklausoms

Pasirašęs keturių savo patarėjų atsistatydinimo pareiškimus prezidentas Rolandas Paksas užkirto kelią jų apklausoms Seimo komisijoje, tiriančioje grėsmes nacionaliniam saugumui, rašo “Lietuvos rytas”.

Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas, užsienio politikos patarėjas Alvydas Medalinskas, ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Jonas Ragauskas bei atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas nuo pirmadienio nebedirbs Prezidentūroje, o tapę privačiais asmenimis jie neprivalo duoti parodymų laikinojoje Seimo komisijoje. Taigi šalies vadovas R. Paksas užbėgo įvykiams už akių.

Parengta naudojantis Linos Pečeliūnienės straipsniu (“Valstiečių laikraštis”) bei kitais Lietuvos spaudos leidiniais.