Paprastų švedų požiūris į tolerastiją ir vaikų tvirkinimą
Dabar, kai piktosios jėgos, prisidengdamos ES “Gender Loops” programa, bando sujaukti Lietuvos darželinukų lytinę savivoką, kai neaišku kieno finansuojamos masinės informacijos priemonės bando įteigti, kad vienintelis galimas pasirinkimas Europoje – tai pakantumas homoseksualizmo propagandai, verta susimąstyti: – Ar tikrai mūsų, lietuvių, padorumo supratimas kažkuo skiriasi nuo pvz.: švedų, iš kurių taip dažnai yra siūloma imti pavyzdį?
Ta proga susipažinkime su paprastų Švedijos piliečių, o ne politinio establišmento interesus atstovaujančios Nacionaldemokratų partijos lyderio Marco Abramsono nuomone. Taip pat jo straipsnyje sužinosime, kokie pavojai vaikų lytinei savivokai iškyla šalyse, kur jau yra įteisinta homoseksualų parnerystė. Taigi, jūsų dėmesiui pernai Liepos mėnesį laikraštyje Nationell Idag ir svetainėje http://www.nd.se/nyheter/dokument.asp?dokID=637 publikuotas Marco Abramsono straipsnis.
Palikite ramybėje Švedijos bažnyčią įspėja Marcas Abramsonas – Švedijos Nacionaldemokratų partijos lyderis. Šiandien Stokholme prasideda nešvankus “Gay pride” festivalis, kurio teritorijoje savo palapinę pasistatė netgi Švedijos bažnyčia. Palapinėje vaikai mokysis apsirengti taip, kaip rengiasi gėjai ir lesbietės.
Kai aš perskaičiau, jog Švedijos bažnyčia dalyvaus šių metų sodomitų parade “Gay pride”, pamaniau kad tai tėra liguistas pokštas. Šalia seminarų, kuriuose kuriuose propaguojami sadomazochizmas, vyrų prostitucija (kuri, beje, dažnai įtraukia ir vaikus) ir kieta pornografija, Švedų bažnyčia dalyvaus su palapine, kurioje vaikai bus mokomi atsikratyti padorumo. “Kadangi Stokholmo Euro Pride festivalis skirtas visiems, nepaisant jų amžiaus, mes pasirūpinsime ir vaikams skirtomis pramogomis” – laikraščiui “Världen Idag” patvirtino Högalids parapijos kunigė Gunilla Lindén.
Nenuostabu kad, 2008 metų homoseksualistų parado šūkis yra: “Švedų nuodėmės peržengė ribas”. Ar ta riba yra leisti vaikams nusiristi į iškrypimus, kurių jie vėliau gailėtųsi?
Su manimi, kaip su partijos lyderiu, kontaktavo homoseksualai, kurie išreiškė savo palaikymą Nacionaldemokratų nuostatai, kad vaikai ir homoseksualumas nedera. Tie homoseksualai puikiai žino, kad homoseksualus gyvenimo būdas nėra tinkama aplinka vaikams augti.
Šie kontaktavę su manimi ir su Nacionaldemokratų partija žmonės taip pat stipriai kritikavo ir patį nešvankų homoseksualų paradą, kuris dabar kasmet sukrečia Stokholmą. Tie paradai absoliučiai visus homoseksualus pastato į nepatogią padėtį, nes žmonėms susidaro įspūdis, kad visi homoseksualai yra tokie patys ekshibicionistai, kaip ir tie žygiuojantys parade. Faktas, kad jei normalios orientacijos žmonės viešai atliktų tas nešvankybes, kurios išdarinėjamos “Gay pride” parade – jie būtų suimti už nepadorų elgesį.
Homopropagandos palapinė vaikams yra puikus rodiklis, kaip žemai daugelio akyse nusirito Švedijos bažnyčia. Būtų galima tikėti, kad Švedijos bažnyčios buvimas šiomis dienomis Stokholme yra prasmingas, jei ji rūpintųsi tikėjimu, pagarba, ilgalaikiais ir vaisingais santykiais, tačiau akivaizdu, kad tai nebėra tiesa.
Jėzaus manifestacija 2008 metų Gegužės mėnesį buvo svarbus renginys Stokholme, kuriame Švedų bažnyčia nesudalyvavo. 12000 žmonių užpildė visą didžiulę Karaliaus sodų aikštę, ir toje manifestacijoje dalyvavo beveik visos Švedijos krikščionių bendruomenės – bet ne Švedijos bažnyčia. Akivaizdu kad “Gay pride” Švedų bažnyčiai buvo svarbesnis už Jėzų.
Faktas, kad homoseksualų judėjimas yra taip garbinamas valdančiojo režimo ir politinio establišmento, kad daugelis Pride festivalio dalyvių net nebevertina politinių partijų ir net valdžios institucijų palapinių festivalio teritorijoje. Jie mano, kad tai tėra bandymas pasinaudoti garbinamu sodomitų festivaliu.
Elisabeth Hjort laikraštyje „Expressen” rašė, kad kai ji prieš porą metų dirbo Švedų bažnyčios palapinėje Pride festivalyje, į palapinę užsuko festivalio dalyvis ir pareiškė – “Ką jūs čia veikiate? Mane jūsų palapinė trikdo. Mes gavome savo teises, dabar mes norime švęsti.” Akivaizdu, kad Jėzuje yra kažkas aseksualaus, nepaisant visų Švedų bažnyčios pastangų būti prohomoseksualia.
Nacionaldemokratų partiją sudaro įvairių pakraipų krikščionys, pagonys, žmonės su nuosava dvasingumo koncepcija ir ateistai. Aš pats, būdamas krikščioniu, su giliu liūdesiu žvelgiu į pokyčius kadaise tokioje įkvepiančioje valstybinėje Švedijos bažnyčioje. Kokia gėda Švedijai!
Raginu visus dar priklausančius Švedijos bažnyčiai iš jos pasitraukti! Nešvaistykime bažnyčiai jos narių mokamų mokesčių statyti palapinėms, kuriose vaikai būtų įtraukiami į iškrypimus. Vietoje valstybinės Švedų bažnyčios rekomenduoju Misijos provincijos bažnyčią, kuriai krikščioniškos vertybės yra svarbesnės už politkorektiškumą.
