Masonai Lietuvoje
Masonai. Vien išgirdus šį žodį daugelis suklūsta, ištiesia savo trumpus kaklus ir ištempia beveik švarias ausis. Apie jokią kitą organizaciją dar nėra sukurta tiek mitų ir prigalvota konspiracijos teorijų. O kas mums belieka? Masonai apsitvėrę tylos siena tik ir skatina visokiausių kvailų ir nevisai kvailų konspiracijos idėjų plitimą. Kaip mums, paprastiesiems mirtingiesiems negali būti įdomus judėjimas, menantis kryžių karus ir kryžiuočių ordiną? Taip ir rašome da vinčio kodus vieną po kito…
Galvojantys, kad masonų ložės veikia tik Anglijoje ar Jungtinėse valstijose stipriai klysta. Lietuvoje masonai ėmė veikti 18 amžiaus antroje pusėje. Patys įtakingiausi ir turtingiausi LDK aristokratai (Radvilos, Oginskiai, Sapiegos) gana aktyviai veikė laisvųjų mūrininkų draugijoje. Pirmoji mūrininkų ložė dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tuometinėje Prūsijoje, įsikūrė Klaipėdoje. Čia, 1776 metų vasario 23 d., gavus konstituciją iš Berlyno Didžiosios ložės buvo įkurta “Memfio” ložė. Jos pirmuoju Sosto meistru buvo pirklys Johan Sipson’as. Ši ložė, skirtingai nuo kitų Lietuvoje veikusių ložių, nepatyrusi represijų ir persekiojimų, egzistavo ilgiausiai – net iki 1935 m. liepos mėn., kai nacių Vokietijoje buvo uždraustos visos laisvųjų mūrininkų ložės. Nors Klaipėdos kraštas nuo 1923 m. iki 1939 m. priklausė Lietuvai, tačiau nacių poveikis vietinei vokiečių bendruomenei buvo toks stiprus, kad ložė buvo uždaryta.
Laisvieji mūrininkai Lietuvoje atsigavo XX a. pirmoje pusėje, kuomet susikūrė draugija pavadinimu “Vienybė”. Nederėtų pamiršti šios draugijos indėlio į lietuvių auklėjimą, tautinės savimonės žadinimą ir atkuriant valstybingumą.
Tačiau tolesniems masonų draugijos veiksmams sutrukdė prasidėjusi antroji Lietuvos okupacija. Komunistų internacionalas masonus paskelbė tautos priešais, taip šios draugijos veikla sovietų sąjungoje buvo uždrausta.
2002 m. balandžio 13 d., po beveik dviejų šimtų metų pertraukos Lietuvoje suvienijus 3 ložes buvo įsteigta Didžioji masonų ložė.
Į šią ložę patekti nėra taip jau ir lengva : turi būti ne jaunesnis nei 20 metų vyras, subrendęs tiek fiziškai, tiek protiškai, turėti bent vieną masono rekomendaciją, taip pat turi tikėti į aukščiausiąją būtybę. Kartą tapęs masonu, juo ir liksi iki gyvenimo pabaigos, taip pat turėsi laikytis tylos įžadų, aukoti neturtingiesiems, būti tolerantiškas, supratingas, geranoriškas.
