Liaudies „priešai“ ir liaudies „gynėjai“

Rašytojas ir publicistas Valdas Kukulas šiomis dienomis dienraštyje „Lietuvos žinios” (2004 03 18) sunerimęs klausė: „Ar tik nebus nutikę taip, kad prieš metus patys dovanojome Rusijai tai, ko ji keliolika metų laukė?” Rašytojas pažymėjo, jog išties atėjo toks metas, kai viršūnės pasirodė nebegalinčios ne tik valdyti, bet ir suvaldyti to, ką „prisivaldė”, o vėl grįžęs valdžion A.Brazauskas tai nedviprasmiškai patvirtino.

Tokio „prisivaldymo” simbolis yra ne kas kitas, o dabartinis Lietuvos vadovas, tad neišnaudoti tokios galimybės didžiajai kaimynei būtų labai kvaila: jei milijardai švaistomi tolimiausiuose žemynuose prorusiškiems režimams remti, būtų nestrategiška pagailėti kelių milijonų ten, kur anksčiau ar vėliau investicijos vis vien bus būtinos. Juolab jog viskas klostosi pagal marksistinę teoriją: apačios nebenori, viršūnės nebegali… Išties situacija ne tik vis labiau komplikuojasi, bet ir darosi pavojinga pačiai valstybei. Svarbiausia, jog tą sumaištį visuomenėje kelia pats Prezidentas, jau nekalbant apie jo dvaro dvariškius. Kuo daugiau demagogijos, melo, tuo geriau jau vieninteliu Lietuvos valdovu save matančiam R.Paksui. Jam visiškai nesvarbu jokia ideologija, politinės pažiūros, pagaliau valstybės likimas. Absoliučiai viskas liguistai sukoncentruota į savo asmenį. Reikia pripažinti, kad tokios kasdienės savimeilės seansai duoda savo vaisių. Aplink „sąmokslininkų” skriaudžiamą Prezidentą, pajutusios lengvo grobio kvapą, susispietė tokios pat odiozinės asmenybės. Tai ypač išryškėjo per praėjusį savaitgalį nemažai Lietuvos miestų įvykusius mitingus R.Paksui paremti. Tiesa, jie buvo pavadinti pilietinio judėjimo „Už vieningą ir demokratinę Lietuvą” renginiais, nors apie demokratiją juose buvo kalbama mažiausiai. Skambėjo prakeiksmai Seimui, „sąmokslininkams”, Valstybės saugumo departamentui, žiniasklaidai, Konstituciniam Teismui. Pasirodo, Lietuvoje tėra tik viena padori žurnalistė. Tiesa, neįvardijant, kas gi ta „padorioji”, bet visiems pakankamai aiškiai buvo nurodyta, jog tai TV-4 laidos „Korida” vedėja R.Grinevičiūtė, kuriai paksininkų-borisovininkų mitinge Vilniuje buvo pasiūlytas … Saugumo departamento vadovės postas, o jos mylimiausiam pašnekovui ir bičiuliui, tapusiam liberalu demokratu, R.Pavilioniui – švietimo ir mokslo ministro kėdė. Be to, pareikalauta tai padaryti nedelsiant. Tačiau tai buvo tik fonas tuose mitinguose. Aišku, daugiausia laiko buvo skirta R.Paksui šlovinti. „Demokratijos gynėjai”, kaip ir jų pirmtakai atkurtos nepriklausomybės pradžioje „Jedinstvos” rėksniai, reikalavo ilgai nelaukiant šturmuoti Seimo rūmus ir įsiveržti į juos pro langus. Šturmui apsiėmė vadovauti pats disidentų disidentas Antanas Terleckas, neseniai R.Pakso apdovanotas ordinu. A.Terleckas sakė nieko nebijantis ir neabejojantis, jog Seimo išvaikymas būtų juokų darbas, nes policija irgi nieko nedarysianti. Anot A.Terlecko, ir ten dirba dori žmonės, palaikantys „vilties prezidentą”. Bet labiausiai keista, kad, be A.Terlecko, iš aukščiausių valstybės institucijų, tarp jų ir teisinių, tyčiojosi patys Seimo nariai J.Čiulevičius, V.Žalnerauskas. Išties įdomi R.Pakso gynėjų kompanija. Disidentas A.Terleckas pučia į vieną dūdą kartu su ultraradikalu vietiniu nacionalbolševiku V.Mažonu, kriminalinio pasaulio užtarėju V.Šustausku, lietuvių kovos dėl nepriklausomybės juodintoju V.Petkevičiumi, komunistų partijos atkūrėju M.Stakvilevičiumi ir per Rusijos žvalgybą į Lietuvos valdžios viršūnes sau kelią tiesiančiu J.Borisovu. Kas sujungė buvusį disidentą su šiais žmonėmis – suvokti protu neįmanoma.

Kol R.Pakso gynėjai iki užkimimo skandavo šūkius „Gėda” ir šlovino savo Prezidentą, kitas „mesijas”, irgi darbo žmonių gynėjas oligarchas V.Uspaskich, savo partijos suvažiavime Vilniuje jau dalijo būsimųjų Seimo narių būsimosios Vyriausybės ministrų bei Europos Parlamento deputatų portfelius. Oligarchas, tradiciškai iškeikęs visas be išimties politines partijas, pareiškė, kad dabar Lietuvos valdžia pažeidžia demokratiją, vadovaujasi diktatoriškais metodais ir persekioja žmones dėl jų politinių pažiūrų. V.Uspaskich gana arogantiškai pabrėžė, jog į jokias koalicijas prieš Seimo rinkimus su niekuo nesijungs, ir aiškiai pasakė, kad jokių koalicijų jam neprireiks, nes „liaudis” vieningai pasisakys už jo sukurtą Darbo partiją. Todėl keistai nuskambėjo valdančiosios Socialdemokratų partijos atstovo Rimanto Vaitkaus sveikinimas V.Uspaskich partijos suvažiavimo dalyviams. Anot R.Vaitkaus, socialdemokratai su „darbiečiais” galės daug kur sutarti ir Europos Parlamente kartu atstovauti „kairiųjų rinkėjų interesams”. Pasirodo, R.Vaitkus ir jo partiniai viršininkai milijonierių V.Uspaskich, jo pavaduotoją Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos bosą – Antaną Bosą laiko kairiaisiais… Kad šis „kairiųjų” sambūris, pavadintas suvažiavimu, tėra asmeninė V.Uspaskich gvardija, geriausiai rodo tai, jog suvažiavimo dalyviai už visus savo vado pasiūlymus balsavo vienbalsiai. Taip būdavo tik SSKP suvažiavimuose.

Be to, V.Uspaskich netgi nustatė konkrečią datą, kada „Lietuvos žmonės išvys saulę, ir jų gyvenimas pagerės”. Pasirodo, tai atsitiks lygiai po 1111 dienų! Koks tikslumas! Nežinia, ką reiškia tie keturi vienetai. Ko gero, be astrologų ir planetų išsidėstymo žinovų ir čia neapsieita. Nors, gerai pagalvojus, jeigu apmulkinti naivūs rinkėjai patikės V.Uspaskich skelbiama komunizmo aušra, ta saulės ir gerovė tikrai atsiras. Tik, deja, ne tiems gerovės ištroškusiems naivuoliams, o pačiam V.Uspaskich, A.Bosui ir jo artimiausiems parankiniams, kurie jau nusitaikė į visus Europos Sąjungos fondų pinigus. Juk tik naivuoliai negali suvokti, jog V.Uspaskich tam ir sukūrė savo partiją, kad galėtų pasiglemžti tas lėšas. Dalį jų jis jau pasiglemžė, kai darbavosi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. Tačiau, norint pasigrobti visas, reikia pačiam būti Premjeru arba, blogiausiu atveju, pasodinti į tą kėdę už virvučių tampomą marionetę. Į tokių marionečių vaidmenį oligarchas jau nužiūrėjo net dvi ponias: Pasaulio banko patarėją Oną Juknevičienę ir nuolat besireiškiančią, kur tiktai įmanoma, finansų analitikę ir ekonomikos ekspertę Margaritą Starkevičiūtę. V.Uspaskich, tiksliau, tie, kas sugalvojo jo partiją, puikiai žino, kad šios dvi ponios puikiai užmaskuos visus oligarcho darbus.

Tai, kaip V.Uspaskich atstovauja „mieliems Lietuvos žmonėms”, rodo ir didelis susidomėjimas Maskvoje ir Minske šio „gelbėtojo” partijos suvažiavimu ir jame paskelbtais valdžios Lietuvoje paėmimo planais. Neatsitiktinai suvažiavimo eigą akylai stebėjo Rusijos ir Baltarusijos ambasadų darbuotojai. Yra žinių, kad dabar Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai sprendžia, kas būtų naudingiau Maskvai – V.Uspaskich „darbiečiai” ar R.Pakso – J.Borisovo liberaldemokratai. Tą pažymėjo netgi radijo „Echo Moskvy” politikos apžvalgininkas. Tai iš tiesų nelengvas uždavinys rusų saugumiečiams ir politikams. Juk ir vienų, ir kitų elektoratas tas pats. Todėl tikriausiai bus nuspręsta kol kas finansuoti abi partijas, nes didelio skirtumo tarp jų nėra. Ir V.Uspaskich, ir Prezidentūra vienodai su didele viltimi žvalgosi į Kremliaus pusę. Aišku, kai kas bus pamėtėta ir Premjero socialdemokratams. Be abejonės, teks ir atkutusiems M.Stakvilevičiaus komunistams. Jų „kuopelės” jau kuriamos. Antai buvę Raseinių rajono kolūkių pirmininkai, jų pavaduotojai (partinių organizacijų sekretoriai) ir kiti vadinamieji žemės ūkio specialistai susibūrė į klubą „Dubysa”. Jo vadovai, visi buvę aršūs „neišsižadėję principų” komunistai, jau pareiškė, kad jie darys didelę įtaką Lietuvoje vykstantiems procesams. Kokia bus ta įtaka, nereikia nė aiškinti.

Esant tokiai situacijai ir sumaiščiai, pravartu būtų prisiminti JAV Centrinės žvalgybos valdybos pranešimą, pristatytą laikraštyje „New York Times”. Nors šiame CŽV pareiškime analizuojamas Rusijos prezidento V.Putino, pavadinto „Vladimiru Nenugalimuoju”, pareiškimas, tačiau įspėjama, jog dažnėja atvejų, kai į valdžią per rinkimus ateina režimai, kurie palaipsniui virsta autoritariniais. Na, o Vašingtonas tikriausiai stengsis ir toliau palaikyti „carą Vladimirą”. Kaipgi kitaip. „Carą” demokratiškai išrinko liaudis, todėl nevalia jam trukdyti griauti paskutines tos demokratijos institucijas. O juk Lietuvos prezidentas R.Paksas ir jo aplinka irgi labai žavisi V.Putinu, pirmiausia remdamasis ta pačia logika: „Mus išrinko liaudis”. Todėl CŽV įspėjo ne tik JAV, bet ir visą demokratinį pasaulį, kad jie privalo aiškiai suprasti, jog demokratijos palaikymas toli gražu neapsiriboja rinkimų rengimu. Mat ir Hitleris atėjo į valdžią ne kokiu nors kitu būdu, o tik per demokratinius rinkimus. Taip dabar Lietuvoje rengiasi padaryti ne tik V.Uspaskich.